Viešojo administravimo absolvento mintys apie studijas PMDF
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros Inovacijų programų ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėjas Ričardas Valančiauskas dalijasi mintimis apie Viešojo administravimo bakalauro studijas VDU ir savo karjerą.
Kas paskatino pasirinkti būtent viešojo administravimo studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Mokykloje įdomiausios buvo istorijos pamokos (po kūno kultūros). Universitete taip pat norėjosi mokytis panašios srities dalykus, o istorija artimai susijusi su politikos mokslais. Po dvejų studijų metų, kai reikėjo rinktis tarp politikos mokslų ir viešojo administravimo, studijas nusprendžiau tęsti viešojo administravimo srityje. Tą nulėmė noras įgyti kiek praktiškesnę specialybę, tačiau politikos mokslai būtų buvęs ne ką prastesnis pasirinkimas. Be VDU, svarsčiau galimybę studijuoti Vilniaus universitete, bet nutariau, kad VDU mokytis bus paprasčiau, nes pats gyvenau Kauno rajone.
Ką jums davė VDU viešojo administravimo studijos?
Banali tiesa, bet, universitetas (ypač socialinių mokslų studijos) suteikia išsilavinimą, o praktinius įgūdžius bet kokiu atveju gali įgyti tik dirbdamas. Tad viešojo administravimo studijos suteikė žinias, kurios padėjo ir tebepadeda profesinėje karjeroje.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?
Labiausiai patiko laisva atmosfera, galimybė savarankiškai rinktis kai kuriuos dalykus. Studijų draugai buvo protingi, kadangi konkursas į šias studijas buvo vienas didžiausių universitete. Jie buvo ne tik protingi, bet ir įdomūs, draugiški, tad su jais bendrauju iki šiol. VDU suteikia daug galimybių dalyvauti visuomeninėje veikloje, politikos mokslų atveju naudinga prisijungti prie Akademinio politologų klubo. Taip pat įsiminė kasmetinės politologijos olimpiados, suteikusios puikią galimybę aplankyti Europos Sąjungos institucijas Briuselyje, susipažinti su vyresnių kursų studentais bei patirti daug įdomių nuotykių kelionėse.
Ką veikiate šiuo metu?
Šiuo metu dirbu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje. Smagiausia, kad tai nėra tipinė valstybės institucija – darbe tenka naudoti vadybos, teisės, derybų, viešojo kalbėjimo, raštvedybos, finansų žinias ir įgūdžius. Sunkoka surasti kitą tokią įstaigą, kur tektų bendradarbiauti su tiek daug skirtingų organizacijų: mokslo institucijomis, verslo įmonėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, valdžios institucijomis (pradedant ministerijomis, baigiant Prezidentūra). Juo labiau, kad, vykdydami tarptautines veiklas, bendraujame su Europos Komisija ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau?
Būti atkakliam. Nebijoti išsiskirti, turėti savo nuomonę, net jei ji nesutampa su daugumos (tol, kol gali aiškiai pagrįsti jos pasirinkimą). Ir būti aktyviam, iniciatyviam bei kuo daugiau bendrauti, nes bendravimas ir ryšiai būtini visose srityse – ar dirbtum viešajame sektoriuje, ar versle, ar tiesiog keliautum aplink pasaulį.
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Džiaugiuosi tuo, kad viską dariau pakankamai nuosekliai. Pirma užduotis buvo sėkmingai baigti mokslus. Tačiau visa galva pasinerti vien į mokslus nenorėjau, todėl nuo trečio kurso pradėjau dirbti. Pabaigęs studijas, pradėjau ieškoti darbo valstybės tarnyboje. Pavyko ne iš pirmo karto, bet tai suteikė postūmį būti dar atkaklesniam siekiant gauti norimą darbą. Tad neilgai trukus laimėjau konkursą darbui dar tuo metu veikusioje Kauno apskrities administracijoje, kuriam kruopščiai ruošiausi. O toliau viską lėmė darbštumas, pareigingumas ir nuolatinis siekis tobulėti visose srityse.
Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?
Prisidėti galėjo, bet neprisidėjo (juokauju). Žinoma, prisidėjo tuo, kad studijų metu gavau pagrindą žinių, kurios padėjo gauti darbą ir sėkmingai jame įsitvirtinti.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Siekti savo svajonės. Mokslai PMDF yra įdomūs, juos galima suderinti tiek su aktyviu laisvalaikiu, tiek papildomais darbais. Manau, tai yra geras tramplinas sėkmingai ateičiai.
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas?
Studijavau 2004–2008 m., baigiau Viešojo administravimo bakalauro studijas. Vėliau tęsiau studijas VDU Teisės fakultete ir įgijau dar ir teisininko diplomą.
Doc. dr. R. Baločkaitės pranešimas konferencijoje
Doc. dr. Rasa Baločkaitė kovo 29- balandžio 1d. Trinity College (Dublinas, Airija) vykstančioje konferencijoje skaitė plenarinį pranešimą.
Pranešimo tema – Mergelės Marijos apreiškimai sovietinėje Lietuvoje kaip žemo profilio rezistencijos forma. Tai yra kitoks, nekonvencinis požiūris į politiką – galios santykius kasdienybėje, kontra hegemoninį kasdieninį žinojimą, klaidžias ir klaidinančias subalterno pasipriešinimo strategijas, kai pavaldžiosios grupės, negalėdamos veikti atvirai ir racionaliai, pasitelkia tas veiklos formas, kurias tyrėjai vertina kaip iki politines ar iki modernias.
Pagrindiniai šio tyrimo klausimai: kaip praktiškai išgyvendintas ir nunykęs tradicines, agrarinės, mažaraštės visuomenės reiškinys vėl atgyja pačios intensyviausios, prievartinės modernizacijos laikotarpiu; kaip apreiškimo naratyvas formuojasi veikiamas dviejų priešingų jėgų, bendruomenės palaikomųjų veiksmų ir KGB baudžiamųjų akcijų, kaip apreiškimo vieta tampa ideologinės kovos lauku (statomi ir vėl griaunami kryžiai, „genda” traktoriai, „baidosi” arkliai, ganomi gyvuliai „tampa” neramūs); kaip formuojasi kontra hegemoninis žinojimas, pvz. apie netikėtos smurtinės mirties ištiktus komunistus ar stebuklingai pasveikusius tikinčiuosius, kaip toliau klostosi pačių regėtojų likimai ir kodėl apreiškimai baigiasi 1990.
„Vieningas Kaunas“ direktorius apie politikos mokslus
Politikos mokslų studijų programa Vytauto Didžiojo universitete yra viena populiariausių, o ją baigusių absolventų įsidarbinimo galimybės yra vienos iš sėkmingiausių. Savo mintimis apie politikos mokslų studijas ir karjerą sutiko pasidalinti visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius, Kauno miesto tarybos narys Andrius Palionis.
Jūsų nuomone, kokie yra pagrindiniai VDU politikos mokslų programos privalumai, išskiriantys ją iš kitų programų ir universitetų?
Asmeniškai sunku lyginti su kitų universitetų politikos mokslų programomis, kadangi mokiausi politikos mokslus tik VDU. Tačiau galiu išskirti kas man patiko ir kodėl iki šiol jaunimui, norinčiam studijuoti šią sritį, rekomenduoju VDU. Visų pirma tai universiteto filosofija ir požiūris į studentą. Čia studentas ir dėstytojas yra vienas kitą gerbiantys kolegos. Per diskusijas būtent tobulėjau ir mokiausi. Žinoma paliko įspūdį daugelio specialybinių dėstytojų profesionalumas. Kitas man svarbus dalykas – galimybė realizuoti save universiteto aplinkoje. Visuomet turėdamas idėją, ką galima padaryti universitete ar fakultete sulaukdavau pozityvaus nusiteikimo ir pagalbos.
Baigėte VDU Politikos mokslų bakalauro studijas, ar renkantis bakalauro studijas jau turėjote būsimos karjeros viziją?
Tuo metu turėjau. Labai norėjau mokintis būtent politologiją, o vėliau tapti diplomatu ar politiku. Panašiai gyvenimas kol kas ir klostosi.
Kuo išskirtinė, Jūsų nuomone, politologo specialybė?
Man ši specialybė yra išskirtinė tuo, jog išmoko žvelgti gyvenime į viską plačiau, nei dažnai žmonės linkę tai daryti. Taip pat išmoko suvokti, kad gyvenime dažnai nėra vieno teisingo sprendimo ar vienos tiesos. O tai labai svarbu priimant sprendimus tiek asmeniniame tiek profesiniame gyvenime. Labai dažnai naudoju tokį palyginimą: kitos specialybės žmogų paruošia būti tik vienos srities specialistu (kaip inžinierius, architektas, medikas ir pan), tuo tarpu politikos studijos suteikia tau galimybę išmanyti daug sričių, tačiau nei vienos taip gerai, kaip specialistai išmano savąją. Todėl įgijęs platų išsilavinimą vėliau gali spręsti ar pačiam karjeros kelyje reikia dar įgyti gilesnių specifinių žinių ar pakanka susikrauto bagažo studijų metu.
Jūsų, požiūriu su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinis pasaulis ir kaip politikos mokslų srities specialistai galėtų prisidėti prie tokių procesų sprendimo?
Šiuolaikinis pasaulis yra beprotiškai greitas, dinamiškas, įvairialypis. Todėl tų iššūkių yra daug ir įvairių (pabėgėlių krizės, kylantis valstybėse nacionalizmas, vykstantis persiginklavimas ir valstybių galių kitimas, ekonominių centrų kitimas ir t.t.) Aš matau, kad politikos mokslų srities specialistai, kurie baigę studijas tęsia savo karjerą kaip politologai (tokių yra mažuma) prie visų iššūkių sprendimo gali prisidėti diskutuodami apie daugelį dalykų ne tik siauresniuose mokslininkų ratuose, tačiau ir šviesdami visuomenę savo komentarais, įžvalgomis ir tapdami tam tikrais nuomonės formuotojais. Didžioji dalis šiuos mokslus baigusių žmonių manau prisideda kas diena prie daugelio klausimų sprendimų per įgytą gebėjimą žvelgti plačiau, analizuoti ir kritiškai vertinti bei modeliuoti situacijas.
Profesoriaus vizitas Ukrainoje
PMDF dėstytojas prof. Liudas Mažylis kovo 22-25d. lankėsi Ukrainoje, Zaporožės universitete ir dalyvavo Apskritojo stalo diskusijoje”Suvienykime bendruomenę” „Згуртуй громаду” bei tarptautinėje konferencijoje „Socialinio prognozavimo ir projektavimo ateitis. Taikos ir tvarkos be smurto besikeičiančiame globaliame pasaulyje idėja”«Соціальне прогнозування та проектування майбутнього країни: ідеї миру та ненасильства у змінах глобального порідку».
Renginių metu profesorius dalijosi Lietuvos patirtimi įtraukiant bendruomenes į miesto valdymą bei diskutavo apie taikaus gyvenimo idėjas globaliame pasaulyje.
Prof. L. Mažylio paskaitos įrašą galima rasti čia
prof. L.Mažylį kalbina Andrius Tapinas
Kovo 29 dieną, Vokietijos diplomatiniame archyve VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorius Liudas Mažylis rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba.
„Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje prasidėjusios diskusijos apie galimybę rasti Vasario 16-osios Akto originalą pažadino mano kaip politologo azartą, todėl nusprendžiau pradėti dokumentų analizę ir paieškas“, – Lietuvos valstybės atkūrimą skelbiančio dokumento radimą patvirtino PMDF politologas, prof. L. Mažylis.
Anot profesoriaus, kurį nuo šios dienos galima vadinti ir istorine asmenybe Lietuvai, kelis mėnesius trukusį paieškų procesą vis labiau skatino ir artėjantis valstybės šimtmetis. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu ar būtų galima pradėti paieškas ir buvau labai maloniai nustebintas, kad pastaroji įstaiga geranoriškai sutiko“, – paieškų pradžią pristato L. Mažylis.
Pasak jo, Vokietijos valstybės archyvas netgi pateikė labai aiškią ir detalią paieškos eigos trajektoriją, atsiųsdamas detalų bylų sąrašą, o svarbiausia pateiktos informacijos žinutė buvo, kad reikia kreiptis į kitą, Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, kur būtų galima rasti daugiau dokumentų.
„Taigi kreipiausi atskirai į Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, susitariau dėl vizito, kuris įvyko kovo 29 dieną, trečiadienį, kur ir pavyko rasti originalų Vasario 16-osios Aktą lietuvių kalba“, – pristato prof. L. Mažylis. Jo teigimu, labai pasisekė, kad visi dokumentai, visos bylos šiame archyve sudėtos chronologiškai, laikotarpiais, todėl buvo galima pradėti iš karto ieškoti nuo 1918 metų vasario mėnesio. „Pavyko teisingai atspėti, kad tuometinei Vokietijos valdžiai tie dokumentai parūpo 1918 metų kovo mėnesį, kuomet šalyje buvo nuspręsta pripažinti Lietuvos nepriklausomą valstybę. Tokiu būdu šiame kontekste pirmiausia atsirado vokiškasis variantas su visais dvidešimties signatarų parašais, kuris yra Vokietijos Užsienio reikalų politiniame archyve, o kartu šalia rastas ir originalas“, – vieną prie kito rastus dokumentus pristato politologas. „Taip pat kartu rastas ir 1917 metų gruodžio 11 dienos vokiškas ranka rašytas Lietuvos Tarybos Akto egzempliorius su devyniolika parašų, kuriame nėra signataro Prano Dovydaičio parašo“, – informaciją pateikia politologas.
Profesoriui L. Mažyliui nekilo abejonių, kad rado originalų dokumentą. Didžiausią nuostabą ir pasitenkinimą politologui kėlė, kad rastasis dokumentas yra lietuvių kalba. Prof. L. Mažylis išvyko į Vokietiją tikėdamas savo sumanymo sėkme ir žmonai užsiminė: „Kvailiausia, jei rasiu Nepriklausomybės Aktą kovo 31 d. Žinia pasklis balandžio 1-ąją d., ir niekas nepatikės.”
Paklaustas apie Vasario 16-osios Akto ateitį, VDU PMDF profesorius teigia, kad tai dabar bus didžiulis politikų ir diplomatų darbas, jei vieną dieną bus norima šį dokumentą iš Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo pargabenti į Lietuvą. „Dabar Lietuvos diplomatija turės svarbų vaidmenį dėl tolimesnių veiksmų ir Akto lokacijos, bet tai labai džiugus momentas visai Lietuvai, nes atrastos jos valstybingumo, diplomatijos ištakos, kurias toliau analizuoti ir tyrinėti galės istorikai, mokslininkai ir politologai“, – mintimis dalijasi svarbiausio XX a. pradžios Lietuvos valstybės dokumento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba, atradėjas, VDU PMDF profesorius L. Mažylis.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas buvo perduotas Jonui Basanavičiui, bet niekuomet nebuvo paviešintas. Apie jo dublikato vietą nežinoma nuo 1940-ųjų, kai Lietuvą okupavo sovietai. Iki tol jis saugotas Prezidentūros archyve Kaune. Žiniasklaidoje prieš kelerius metus buvo spekuliacijų, kad Vasario 16-osios Akto originalą gali saugoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminės.
D. Pabiržis: Politologija – geriausia gyvenimo mokykla
VDU Politikos mokslai yra viena populiariausių socialinių mokslų studijų programų, kuri yra puikiai įvertinta nacionalinių ir tarptautinių ekspertų. Savo mintimis apie politikos mokslų studijas ir karjerą dalijasi VDU absolventas Dovaidas Pabiržis, šiuo metu dirbantis „Verslo žinių“ redakcijoje.
Įvairiuose politikos mokslų studijų programų reitinguose VDU šios studijos vertinamos kaip vienos geriausių. Jūsų nuomone, kokie yra pagrindiniai VDU politikos mokslų programos privalumai išskiriantys ją iš kitų programų ir universitetų?
Kituose Lietuvos universitetuose nestudijavau, tačiau manau, kad VDU išskirtinumas yra aukštos kvalifikacijos dėstytojų komanda, gebanti pateikti tikrai platų žinių spektrą. Be to, studijavau ir VDU gretutinių studijų istorijos programą, todėl turėjau progą klausyti ir puikių Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojų paskaitų. Tai buvo labai vertinga patirtis, nes politikos mokslai nėra grynai socialinė disciplina ir jai reikia plataus konteksto.
Manau, kad VDU privalumas taip pat yra studijų „gylio“ ir „pločio santykis“, nes studijos nėra sutelktos į vieną ar kitą konkrečią kryptį, todėl per jas galima gauti labai įvairaus pobūdžio informacijos ir žinių. Tai atitinka mano bakalauro studijų koncepcijos suvokimą. Žinoma, kiti galėtų sakyti, kad tai yra minusas ir verčiau mokytis mažiau, bet „giliau“.
VDU Politikos mokslų studentai aktyviai kviečiami įsitraukti į diskusijas paskaitų ir seminarų metu ir į fakulteto veiklą. Politikos mokslų kontekste, kuriame „vienos tiesos“ niekada nėra, tai yra tinkamas mokymosi būdas. Studijų būdas taip pat verčia nuolat gilinti anglų kalbos žinias, be kurių apsieiti tiesiog neįmanoma.
Baigėte Politikos mokslų bakalauro studijas, toliau tęsėte šios krypties magistrantūrą VDU. Ar renkantis bakalauro ir magistrantūros studijas jau turėjote būsimos karjeros viziją?
Apie karjerą galvojau, tačiau meluočiau, jeigu sakyčiau, kad viskas vyko pagal nuoseklų planą. Dirbu žiniasklaidos srityje, į kurią daugelis žmonių ateina iš komunikacijos, o ne politikos mokslų krypties. Visuomet mėgau rašyti, aktyviai tai dariau ir studijų metu, tačiau konkrečių „rašymo“ pamokų politikos moksluose nėra.
Pasirinkau magistro studijas, nes labai patraukliai ir įdomiai atrodė VDU Šiuolaikinės Europos studijų programa, kuria tikrai nenusivyliau. Tiesa, pusę magistro studijų laiko praleidau užsienyje pagal mainų programas.
Kuo išskirtinė, Jūsų nuomone, politologo specialybė?
Profesija ar specialybe politologijos nevadinčiau, nes realiais politologais dirba tik labai maža dalis šias studijas pabaigusių žmonių. Pats savęs politologu taip pat neįvardiju, nes žurnalistai yra iš dalies politologai, iš dalies istorikai, sociologai ar dar kitų krypčių atstovai.
Manau, kad politologija suteikia išsilavinimą, kurį galima pritaikyti labai įvairiai – darbui valstybės institucijose, įvairiose vyriausybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, žiniasklaidoje, versle ir kitur. Ši specialybė yra išskirtinė, nes ji ugdo sąmoningus žmones, kurie geba susiorientuoti ir prisitaikyti įvairiose sferose ir situacijose, moka mąstyti kritiškai ir originaliai.
Be to, tai yra gyvenimo mokykla, sunku atrasti politikos mokslus baigusį žmogų, kuris turėtų prastus bendravimo įgūdžius, nemokėtų diskutuoti, įsiklausyti į kitų nuomonę, sugebėti apibendrinti, daryti išvadas ir kt. Daugelis kitų siauresnių mokslų kur kas mažiau ugdo studentus kaip asmenybes ir sąmoningus subrendusius piliečius. Politikos mokslai išmoko žvelgti į viską platesniame kontekste, kiekvienoje situacijoje matyti žmogų, visuomenę ir valstybę, o tai, mano nuomone, yra būtina sąlyga bet kokioje veikloje.
Esu įsitikinęs, kad politika yra kiekviename žingsnyje – nuo duobėto gyvenamųjų namų kvartalo įvažiavimo ir biurokratinių leidimų verstis bet kokia veikla, iki Seimo aktualijų ar tarptautinių įvykių. Todėl ją pažinti ir suprasti yra labai naudinga.
Žinoma, politologiją, kaip ir daugelį kitų socialinių mokslų, galima lengvai kritikuoti dėl to, kad ši nesuteikia „amato“, darbo rinkoje konkrečių skelbimų, ieškančių politologų, iš esmės nepavyks atrasti. Todėl politologiją siūlyčiau rinktis žmonėms, kurie ir patys geba savarankiškai tobulėti, ugdyti savo kvalifikacijas įvairiausiais būdais, o ne vien tikėtis atitinkamo spaudimo iš universiteto, kuris privers įgyti norimas žinias ir kvalifikacijas..
Jūsų, kaip apžvalgininko, požiūriu su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinis pasaulis ir kaip politikos mokslų srities specialistai galėtų prisidėti prie tokių procesų sprendimo?
Technologiškai labai sparčiai žengiantis pasaulis dažnai norėtų pasakyti, kad humanistika ir socialiniai mokslai apskritai yra mažai reikalingi, o emociniai, subjektyvūs, žmogaus jausmais ir požiūriais paremti sprendimai pamažu turėtų būti pakeisti racionaliais proto argumentais.
Vis dėlto, praktika rodo, kad taip nėra ir humanitariniai ir socialiniai mokslai yra būtini pilnaverčiam visuomenės funkcionavimui bei valstybės raidai. Problema tik ta, kad politikos mokslai ir patys dažnai siekia pašalinti iš savęs filosofinius, idėjinius, empirika ir priežastiniais ryšiais ne visada nustatomus politinių ir visuomeninių reiškinių aspektus.
Stiprėja bendradarbiavimas su EHU
Kovo 25 d. Europos Humanitariniame Universitete (EHU) Vilniuje vyko Atvirų durų diena. Į ją atvažiavo daug jaunimo iš Baltarusijos, kurie ruošiasi studijuoti Lietuvoje – tiek bakalauro, tiek magistro studijų programose. Daugelis svečių domėjosi bendra EHU ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bakalauro programa „World Politics and Economy“ (Pasaulio politika ir ekonomika), kuri yra bendrai dviejų aukštųjų mokyklų vykdoma nuo 2015 m.
Europos humanitarinis universitetas dažnai yra vadinamas baltarusių universitetu egzilyje. Tai privatus universitetas įstegtas Minske 1992 m., vėliau persikėlė į Vilnių, nes 2004 m. Baltarusijos valdžia uždraudė jo veiklą.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas remia EHU veiklą nuo pat jo įsikūrimo Lietuvoje pradžios. PMDF dėstytojai ne tik skaitė paskaitas baltarusių studentams, bet ir konsultavo rengiant naujas ir tobulinant senas studijų programas.
Nauju bendradarbiavimo žingsniu prieš tris metus tapo bendros bakalauro programos anglų dėstomąja kalba parengimas ir įgyvendinimas. Baltarusių studentai pusę studijų laiko, pirmą ir ketvirtą kursus, praleidžia Vilniuje, pusę, antrą ir trečią kursus, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Studijų procesą prižiūri bendras dviejų universitetų studijų komitetas.
– Tai unikali programa tiek Lietuvos, tiek Vidurio ir Rytų Europos mastu, – akcentuoja doc. Andžej Pukšto, VDU PMDF Politologijos katedros vedėjas.
Programos pagrindiniai tikslai yra išmokyti studentus analizuoti šiuolaikinių politinių sistemų funkcionavimą, taip pat vertinti laisvos rinkos ypatumus tiek Europoje, tiek kitose pasaulio šalyse. Be to, dėstytojai daug dėmesio skiria tarptautinių santykių raidai ir makroekonomikos procesams.
Europos Humanitarinio Universiteto Socialinių mokslų katedros vedėjas doc. Andrei Stsiapanau džiaugiasi, kad antrakursiai puikiai adaptavosi Kaune, dalis jų rudens semestre pasiekė labai gerus studijų rezulatatus.
-Šiais metais susidomėjimas programa „World Politics and Economy“ labai išaugo, tai mus įpareigoja rūpintis studijų kokybe, galvoti apie naujų socialinių partnerių pritraukimą, – sako doc. Stsiapanau.
Trumpametražių filmų festivalyje – PMDF atgarsis
PMDF Filosofijos ir socialinės kritikos katedros docentės dr. Rasos Baločkaitės straipsnio „Tarp mimezės ir nebūties” pagrindu sukurtas Anastasijos Piroženko filmas „Mimikrija ir jos sindromai” balandžio 24-25d. bus rodomas ir tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Visions Du Reel (Nyon, Šveicarija).
Žlugus Sovietų Sąjungai, žmonės Lietuvoje liko be identiteto, be krypties, o iš griuvėsių pradėjusi kilti nauja visuomenė griebėsi strategijos mėgdžioti Vakarus. Tačiau Vakarų politinė ir kultūrinė kalba Lietuvai buvo svetima, todėl mėgdžiojimas sukūrė tuščias kaukes, už kurių nėra autentiškos tapatybės, o tik beformė, neartikuliuota patirtis.
Tokias mintis savo straipsnyje „Tarp mimezės ir nebūties“ 2008-aisiais žurnale „Kultūros barai“ išsakė Filosofijos ir socialinės kritikos katedros docentė dr. Rasa Baločkaitė, o jos straipsnis įkvėpė menininkės Anastasijos Piroženko filmą „Syndromes of Mimicry“, kuriame pagal docentės idėjas atskleidžiama lietuviško eurocentrizmo tuštuma. Birželio pabaigoje filmas buvo rodomas Nyderlandų kino akademijos Magistrantūros baigiamųjų darbų peržiūroje, ateityje jį planuojama rodyti tarptautiniuose kino festivaliuose.
Plačiau informacijos apie filmą galima rasti čia.
Konkursas praktikai užsienyje pagal Erasmus+ programą
Visus studentus, norinčius dalyvauti Erasmus+ studentų ar Erasmus+ absolventų praktikų konkurse, prašome atrankos dokumentus pateikti iki 2017-04-23.
Dokumentai atrankai:
1. Atrankos anketa; 2. Priimančios organizacijos / įmonės patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą); 3. Fakulteto atstovo rekomendacija (tik absolventų praktikai).
Atrankos kriterijai :
– studento motyvacija;
– geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
– praktikos atitikimas studijų programai;
– studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
– dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Pirmenybė atrankoje teikiama:
– studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
– studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn. (studentų praktika vėliausiai gali baigtis 2017-09-29, absolventų – per vienerius metus nuo studijų baigimo datos).
Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas, atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2017-05-03. Daugiau informacijos VDU tinklapyje, adresu: http://www.vdu.lt/lt/studijos/tarptautines-studijos-ir-praktika/erasmus-praktika/.
Erasmus+ studentų atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos visų, išskyrus paskutiniųjų, kursų dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Erasmus+ atrankoje absolventų praktikai gali dalyvauti I – III pakopos paskutiniųjų kursų dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Atrankoje negali dalyvauti studentai, jau išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos mainų laikotarpio studijų pakopoje, kurioje šiuo metu studijuoja. Ne ES piliečiai prieš prasidedant praktikai turi turėti TRP arba RP.
Atskirų fakultetų sprendimu gali būti taikomi papildomi atrankos kriterijai. Dėl daugiau informacijos kreipkitės į savo fakultetą.
*Studentai su negalia ar spec. poreikiais turi galimybę gauti papildomą finansavimą išlaidoms, patirtoms mobilumo metu, kompensuoti
Kvietimas atlikti praktiką LR nuolatinėje atstovybėje
Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Ženevoje kviečia Lietuvos arba užsienio aukštųjų mokyklų studentus ir absolventus (Lietuvos Respublikos piliečius), pasižyminčius gerais darbo organizavimo įgūdžiais, analitiniu mąstymu, iniciatyvumu, mokančius anglų kalbą, atlikti praktiką atstovybėje nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Prancūzų kalbos mokėjimas būtų privalumas.
Studentai ir stažuotojai turės galimybę praktikos metu pagilinti bendrąsias žinias apie Jungtinių Tautų institucijas ir kitas tarptautines organizacijas, jų veiklą ir funkcijas; surinkti papildomos informacijos rašomiems bakalauro ar magistro darbams; įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, kurių reikia darbui Lietuvos Respublikos diplomatinėje ir valstybės tarnyboje. Studentui arba stažuotojui pavedamos labai įvairios funkcijos: dalyvavimas (stebėtojo teisėmis) darbo grupių posėdžiuose, konferencijose, seminaruose, pagalba aukšto lygio vizitų metu, atmintinių rašymas, administracinė – techninė pagalba atstovybės darbuotojams.
Jei susidomėjote galimybe atlikti praktiką, prašome atsiųsti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką el. p. rimante.daunyte@urm.lt iki š. m. balandžio 28 d. Bendrai informacijai gauti, skambinkite tel: + 41 22 748 2484.
