Išeivijos filosofo prof. A. Mickūno paskaitos PMDF
Šį semestrą fakultete vėl lankysis vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, Ohajo universiteto (JAV) profesorius emeritas Algis Mickūnas. Filosofijos ir politinės kritikos katedros magistrantams jis skaitys intensyvų kursą „Filosofija ir humanitarinių mokslų metodologija“, kurį kviečiami lankyti ir visi susidomėjusieji.
Paskaitų tvarkaraštis:
| 2017 m. vasario 27 d. | 13:15 – 18:45 | 211 Donelaičio 52 |
| 2017 m. vasario 28 d. | 10:30 – 16:00 | 211 Donelaičio 52 |
| 2017 m. kovo 1 d. | 10:30 – 16:00 | 301 Gedimino 44 |
Prof. Algis Mickūnas (g. 1933) – tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, tyrinėjantis šiuolaikinę Europos filosofiją, marksizmą, hermeneutiką, semiotiką, fenomenologiją, egzistencializmą, politikos ir demokratijos teorijas.
Per pastaruosius 20 metų skaitė paskaitas beveik visuose žymiausiuose pasaulio universitetuose kaip kviestinis profesorius. Laikomas dideliu fenomenologijos autoritetu ir JAV, ir Vakarų Europoje, ir kitose pasaulio šalyse.
Ypač dideli profesoriaus nuopelnai nepriklausomai Lietuvai, jos humanitariniams mokslams ir universitetams. A. Mickūnas daug jėgų ir energijos atidavė atgimusios Lietuvos švietimui, dažnai dirbo be atlygio. Nuo 1990 m. iki šiol skaito įvairiausio pobūdžio paskaitų kursus Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Vytauto Didžiojo universitetų studentams, veda seminarus.
Yra išleidęs ar pristatęs šimtus mokslinių straipsnių, dalyvavęs daugybėje konferencijų Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Japonijoje, Europoje, Indijoje, Viduriniuose Rytuose, parašęs keliolika knygų.
2007 m. jam skirta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta mokslo premija užsienio mokslininkams už mokslo pasiekimus ir lietuvybės puoselėjimą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje.
VDU medijų laboratorijai – R. Sakadolskio vardas
Pagerbiant Lietuvos ir JAV žurnalisto, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), PMDF Viešosios komunikacijos lektoriaus Romo Sakadolskio atminimą, jo vardu bus pavadinta atvira VDU medijų laboratorija, kurioje galima naudotis šiuolaikinėmis multimedijų technologijomis ir dirbti su medijų profesionalais.
Ilgametis tarptautinės radijo stoties „Amerikos balsas“ korespondentas ir redaktorius Romas Sakadolskis buvo laisvės ir demokratijos simbolis. Išeivijoje ir Lietuvoje gerai žinomas žurnalistas, sugrįžęs į tėvynę po nepriklausomybės atgavimo, aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir švietėjiškoje veikloje, rūpinosi demokratijos ir pilietiškumo puoselėjimu, skatino žiniasklaidos atsakomybę ir buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, prakalbusių apie medijų ir informacinio raštingumo ugdymo svarbą.
„Romas Sakadolskis buvo ne tik principingas ir sąžiningas žurnalistas, bet ir išskirtinio pedagoginio talento dėstytojas. Mums, katedros bendruomenei, teko didelė laimė jį geriau pažinti, su juo diskutuoti, iš jo mokytis. Iš jo sklidusi ypatinga šviesa, vidinė inteligencija, pagarba kiekvienam skatino visus šalia esančius tobulėti, dalintis, būti atvirais ir tolerantiškais vienas kitam. Džiaugiamės galėdami įamžinti Romo atminimą Vytauto Didžiojo universitete“, – sakė VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja prof. Kristina Juraitė.
R. Sakadolskio medijų laboratorijoje, pasitelkus žurnalisto sukauptą komunikacijos mokslų biblioteką ir naujausias technologijas, studentai, dėstytojai, universiteto svečiai gali inicijuoti novatoriškus naujųjų medijų, reklamos ir kitus audiovizualinius projektus, įgyti praktinės patirties, bendradarbiauti, susitikti su socialiniais partneriais. Būsimi žurnalistikos ir komunikacijos profesionalai čia skatinami ne tik kurti konkurencingus medijų produktus, bet ir palaikyti vertybinius profesionalios žurnalistikos standartus.
Laboratorija atvira ne tik komunikacijos, bet visų sričių studentams – čia jie gali tobulinti savo medijų raštingumą, kurį kaip vieną svarbiausių kompetencijų šiuolaikinėje darbo rinkoje įvardijo ir Pasaulio ekonomikos forumas. Tokio pobūdžio laboratorijos įkūrimas buvo dar paties Romo Sakadolskio idėja.
„Dirbdamas universitete R. Sakadolskis savo sukauptą praktinį žurnalisto patyrimą gebėjo paversti profesinėmis inovacijomis, suteikiančiomis galimybių jaunajai žurnalistų kartai tobulėti, įgyti būtinų kompetencijų, žinoti srities naujienas, mokytis iš gerųjų pasaulio žurnalistikos pavyzdžių. Pasitelkdamas tradicines mokymo formas – paskaitas, seminarus, kūrybines dirbtuves, jis kartu inicijavo naują darinį – virtualią Medijų laboratoriją, su tikslu ateityje paversti ją realia“, – prisiminė VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė.
Praėjusių metų vasarį Lietuvą sujaudino Romo Sakadolskio netektis, tačiau bendruomenei pavyko pabaigti jo pradėtus darbus – Vytauto Didžiojo universitete duris atvėrė moderni medijų laboratorija, kurioje nuolat organizuojami praktiniai užsiėmimai ir individualios konsultacijos su įvairių sričių profesionalais, mokoma vaizdo įrašų kūrimo, skaitmeninio montažo, scenarijaus kūrimo, šviesos naudojimo fotografijoje ir kinematografijoje, fotografavimo ir fotografijų apdirbimo pagrindų, post-produkcijos ir kitokio darbo su medijomis.
Vytauto Didžiojo universitete veikia moderniausios Baltijos šalyse garso studijos ir multimedijų laboratorijos, aprūpintos naujausia įranga, taip pat veikia studentų radijas. Laboratorijose gali dirbti visų sričių studentai – čia kuriami filmai, reklamos, vaizdo klipai ar kiti audiovizualiniai, verslo projektai.
Iškilmingame Senato posėdyje įteiktos stipendijos
Vasario 15 d., trečiadienį, minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) įkūrimo 95-ąją sukaktį, iškilmingame VDU Senato posėdyje vyko vardinių stipendijų, daktaro diplomų, docento ir profesoriaus atestatų įteikimas, renginyje pasveikinti ir aktyviausių doktorantų bei jaunųjų mokslininkų konkurso laureatai bei buvo įteikta VDU politikos mokslų Absolventų stipendija.
Šiemet Absolventų stipendija skirta PMDF trečio kurso Politikos mokslų studijų programos studentui Manvydui Džiaugiui. Posėdyje dalyvavę ir stipendijos steigėjus atstovavę absolventai Andrius Bendikas, Andrius Kupčinskas ir Kęstutis Vaškelevičius pasidžiaugė, kad dėl stipendijos laimėtojo šiais metais abejonių nekilo. Manvydas ne tik plataus akiračio VDU politikos mokslų studentas, bet ir aktyviai veikia visuomeninėje veikloje (yra Lietuvos Šaulių sąjungos narys, projekto Misija Sibiras dalyvis).
Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventai 2014m. įsteigė Absolventų stipendiją, kurią kiekvienais metais įteikia konkursą laimėjusiam studentui. Šiais metais stipendiją įsteigė 19 absolventų: Andrius Bendikas, Mantas Jonauskis, Andrius Kalindra, Ieva Karpavičiūtė, Andrius Kupčinskas, Agnė Kurutytė, Vaidas Morkevičius, Paulius Motiejūnas, Aurimas Perednis, Titas Petrikis, Robertas Pogorelis, Darius Šimaitis, Martynas Taujanskas, Donatas Vainalavičius, Danas Vaitkevičius, Justas Vaišnoras, Kęstutis Vaškelevičius, Antanas Venckus, Gediminas Vilkas.
Renginyje pasveikinti ir aktyviausių doktorantų bei jaunųjų mokslininkų konkurso laureatai. Rektorius prof. Juozas Augutis ir Mokslo prorektorė Julija Kiršienė pasveikino Socialinių mokslų doktorantą Mindaugą Norkevičių, Aktyviausių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtoją.
Fakulteto dėstytojai Vilniaus knygų mugėje 2017
Vasario 23 -26 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks tradicinė Vilniaus knygų mugė, kurios renginiuose dalyvaus, diskusijose ir knygų pristatymuose savo mintimis dalinsis fakulteto bendruomenės nariai, akademikai, profesoriai. Išsami visų mugės renginių programa – mugės tinklalapyje.
Kviečiame apsilankyti Vilniaus knygų mugėje 2017 ir susitikti su Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojais:
Vasario 23 d, Ketvirtadienis
| 14:00 | Konferencijų salė 5.5 | Giedrės Pranaitytės monografijos „Prancūzijos ir JAV kultūrinė diplomatija bei jos praktinis vykdymas Lietuvoje“ pristatymas. Dalyvauja G. Mažeikis, R. Jasiulevičienė, K. Juraitė, A. Švarplys (VDU) |
| 15:00 | Rašytojų kampas | Daliaus Jonkaus knygos „Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija“ pristatymas. Dalyvauja G. Mažeikis, A. Sverdiolas, M. Gutauskas, N. Milerius (VDU) |
| 17:00 | Forumas-LRT studija | Diskusijų klubas: „Lietuvos kultūra kaip strateginis prioritetas: tačiau kokia?“ Dalyvauja S. Trilupaitytė, R. Valatka, E. Aleksandravičius. Moderuoja G. Mažeikis. Filmuoja LRT |
Vasario 24 d, Penktadienis
| 11:00 | Konferencijų salė 5.2 | „Lietuvių kalbos ideologija: norminimo idėjų ir galios istorija“ (sud. L. Vaicekauskienė ir N. Šepetys). Dalyvauja sudarytojai, E. Parulskis, R. Savukynas, R.Valatka (Naujasis Židinys-Aidai) |
| 11:00 | Rašytojų kampas | Tomo Kavaliausko knygos „Originalas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, S. Trilupaitytė, H. Kunčius (Alma littera) |
| 12:00 | Stendas.C19 | Tomas Kavaliauskas, Giedrė Steikūnaitė (Alma littera) |
| 14:00 | Konferencijų salė 5.2 | Filosofinių Leonido Donskio idėjų refleksija. Dalyvauja G. Mažeikis, M. Drunga, R. Kamuntavičius (VDU) |
| 15:00 | Forumas-LRT studija | Diskusijų klubas: „Skirtingi Lietuvos veidai“. Dalyvauja R. Valiukonytė, R. Paulauskas, S. Černiauskas, D. Staponkutė. Moderuoja R. Zemkauskas. Filmuoja LRT |
| 15:00 | Rašytojų kampas | Tomo Vaisetos knygos „Orfėjas, kelionė ten ir atgal“ pristatymas. Dalyvauja autorius, R. Valatka, V. Cibarauskė (LRS leidykla) |
| 17:00 | Konferencijų salė 5.1 | Algirdo Toliato knygos „Žmogaus ir Dievo metai“ pristatymas. Dalyvauja autorius, E. Jakilaitis, M. Garbačiauskaitė-Budrienė, R. Valatka, „Angelų sargų“ gospelo choras (Tyto alba) |
| 18:00 | Konferencijų salė 5.1 | Vytauto Landsbergio ir Ryčio Zemkausko knygos „Bus geriau“ pristatymas. Dalyvauja autoriai (Dominicus lituanus) |
| 18:00 | Forumas-LRT studija | Vytauto Kavolio knygos „Moterys ir vyrai lietuvių kultūroje“ pristatymas. Dalyvauja V. Daujotytė, A. Mickūnas, A. Sverdiolas, G. Kadžiulytė (Apostrofa). Filmuoja LRT |
| 19:00 | Stendas 5.A01 | Vytautas Landsbergis, Rytis Zemkauskas (Dominicus lituanus) |
Vasario 25 d, Šeštadienis
| 12:00 | Konferencijų salė 5.2 | Kauno architektūros gidas angliškai – kokia modernistinė laikinoji sostinė pristatoma užsieniečiui? Dalyvauja R. Zemkauskas, V. Petrulis, M. Drėmaitė ( Lapas) |
| 12:00 | Konferencijų salė 3.2 | Civilizacinių galios centrų kaita + geopolitikos atgimimas = konfliktų liepsnos? Dalyvauja V. Rubavičius, A. Mickūnas, A. Andrijauksas, N. Kardelis (LKTI) |
| 14:00 | Konferencijų salė 5.1 | Kristinos Sabaliauskaitės knygos „Silva Rerum IV“ pristatymas. Dalyvauja autorė, R. Valatka (Baltos lankos) |
| 15:00 | Konferencijų salė 5.1 | L. Donskio ir Z. Baumano palikimas nūdienos Europai, klastingo blogio ir atviro pasaulio sandūroje. Knygos „Takusis blogis“ pristatymas. Dalyvauja A. Pranckevičius, G. Mažeikis, E. Aleksandravičius (Versus aureus, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje) |
| 16:00 | Konferencijų salė 5.2 | Reino Raudo romano „Rekonstrukcija“ pristatymas. Dalyvauja autorius, J. Čerškutė, G. Mažeikis (Apostrofa) |
Vasario 26 d, Sekmadienis
| 11:00 | Konferencijų salė 5.2 | Algio Mickūno knygų „Kosminė sąmonė“ ir „Istorija, kalba, suvokimas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, A. Sverdiolas, D. Jonkus, T. Kačerauskas (Sophia) |
| 15:00 | Konferencijų salė 3.1 | Platono dialogo „Filebas“ ir klasikinių filosofinių tekstų serijos Philosophica pristatymas. Dalyvauja R. Makselis, T. Aleknienė, D. Jonkus, K. Sabolius (LEU) |
D. Vaičiulaitytė-Nourse: diplomatijos studijų reikšmė Kaune
Magistrantūros programa „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“ VDU vykdoma jau 15 metų. Tai viena populiariausių magistrantūros studijų programų universitete, kurioje studijuoja Lietuvos ir užsienio studentai. Rašytojo ir diplomato Antano Vaičiulaičio dukra – Danutė Vaičiulaitytė-Nourse yra viena iš programos globėjų, kuri sutiko pasidalinti savo mintimis apie diplomatijos studijų reikšmę Vytauto Didžiojo universitete, ryšius su Lozoraičių šeima.
Ar galėtumėte mintimis grįžti į laikotarpį kuomet kartu su S. Lozoraičiu dirbote kuriant Lietuvos ambasadą Vašingtone (JAV), kokius įsimintinus įvykius galite išskirti iš šio laikotarpio? Jūs siejo artimi ryšiai su Lozoraičių šeima, kaip galėtumėte apibūdinti šią iškilią diplomatų šeimą?
Po studijų ir diplomatinės tarnybos Italijoje, Stasys Lozoraitis nuo 1983 – 1991 m. buvo Lietuvos pasiuntinybės patarėjas Vašingtone, ir 1991-1993 metais tapo pirmasis Lietuvos Ambasadorius JAV. Nuo 1989 m., Vašingtono pasiuntinybėje buvo ypatingi laikai – pilni istorinių įvykių, judėjimo, emocijos ir noro veikti už idealus, kurie didesni už save, kovoti iš naujo už tėvynę. Kai nepriklausomybė buvo atkurta 1990 metais, jis buvo ypatingas lyderis, kuris mus pašaukė ir kai kurie iš mūsų turėjo privilegiją dirbti šalia Stasio Lozoraičio tuo metu.
Ambasadorius S. Lozoraitis 1991 m. interviu savaitraštyje „Draugas“ sakė: „Mano pirmasis tikslas buvo atidaryti pasiuntinybę kiek galima didesniam lietuvių skaičiui ir padaryti iš jos bendrus namus, kuriose kiekvienas galėtų rasti tai ko jis nori: lietuviai – padrąsinimo, dvasinės, politinės paramos. Amerikiečiai – informacijos, kontaktų su mūsų tautiečiais, su mūsų kraštu. Reikėjo ieškoti kontaktų su spaudos žmonėmis, su įvairiomis amerikiečių organizacijomis. Turiu pasakyti, kad man iš pat pradžių labai padėjo Amerikos lietuviai, visada pasiruošę dirbti, veikti, paremti. Kai atėjo istorinės dienos, kada atstatėm savo valstybės suverenumą ir nepriklausomybę, kovojome ne vieni. Tai buvo didelis visos lietuvių tautos nuopelnas. Dabar viskas, kas buvo pergyventa, matyta dėl ko buvo kentėta, visa tai yra istorija.“
1991-1993 metais per aukų rinkimą buvo nuostabūs laikai ir pasiaukojimai. Pati atidarydavau laiškus, kartais su vienu doleriu ir ilgu ranka rašytu laišku. Priėmėm palikimus – žmonių paskutinius testamentus, dar prisidėjo didesnes aukos, įvairūs fondai. Taip buvo galima išsilaikyti ambasadoje, užmokėti sąskaitas, išlaikyti veiklą, kur dirbo apie 8-13 žmonių, už labai mažus arba be jokių atlyginimų ir normalių darbo sąlygų. Jo žmona, Daniela, buvo didžiausia mecenatė. Už savo pinigus ji išlaikė ambasados rūmus ir veiklą tuo laikotarpiu.
Atstatymo darbas buvo nelengvas ir buvo reikalingos kiekvieno pastangos. Stasys Lozoraitis pripažino: „turiu pakartoti ir pabrėžti, kad Lietuvos Diplomatijos Tarnybos darbui, užsienio lietuvių daugumos parama buvo pats svarbiausias faktorius.” Ambasados išsilaikymas per šį laikotarpį yra tik vienas pavyzdys, apie koki gilų tikėjimą, viltį ir meilę Lietuvai Stasys Lozoraitis iššaukė iš žmonių vidaus.
Tarpukariu Kaunas buvo reikšmingas diplomatijos miestas, ar tai gali lemti ir diplomatijos studijų šiame mieste populiarumą ir išskirtinumą? Programos „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“ studentai turi galimybę laimėti vardinę ambasadoriaus S. Lozoraičio stipendiją atlikti stažuotei LR diplomatinėje atstovybėje Romoje. Kokia, Jūsų nuomone, yra šios stipendijos reikšmė?
Po Stasio Lozoraičio mirties 1994 metais, buvo įkurti įvairūs atminimo įamžinimo projektai. Daniela Lozoraitienė galvojo kaip įamžinti Stasio Lozoraičio veiklą ir jo garbingos giminės tradicijas. Ambasadoriui buvo ypatingai svarbu, kaip paruošti ateinančias kartas diplomatijos tarnybai. 2002 m. bendradarbiavimas prasidėjo, kai Danielos Lozoraitienės palaikymu ir paremiant Seton Hall universitetui, VDU buvo pradėta nauja magistrantūros studijų programa „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“. Tokiu būdu Kaunas pratęsė tarpukario laikotarpio Lietuvos diplomatijos centro tradicijas, ir steigiant ir vystant šias studijas, VDU akademinė bendruomenė jautė pareigą puoselėti šio laikotarpio lietuvių diplomatų atminimą. Naujoji studijų programa, pagal stojančiųjų skaičių kol kas yra pati populiariausia Vytauto Didžiojo universitete, o jos absolventai sėkmingai darbuojasi Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėje tarnyboje, įvairiose organizacijose ir institucijose, susijusiose su tarptautinių kontaktų plėtojimu. Pradėjus studijų programą, jos studentai buvo skatinami Stasio Lozoraičio stipendija už geriausius studijų rezultatus.
Nuo 2011 m. Lozoraičių stipendija skiriama atlikti praktika Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje. Ši iniciatyva turi didelį pasisekimą tarp programos magistrantų. Aktyviai prie jos įgyvendinimo prisideda diplomatai, atstovaujantys Lietuvą Italijoje. Reikia paminėti, kad dėka Danielos Lozoraitienės finasinės paramos Vytauto Didžiojo universitete atsirado mokslinis leidinys, “Politikos mokslų almanachas”, kuriame publikuojasi Lietuvos ir užsienio politologai. Nuo įkūrimo 2001 m iki 2017 m. magistro programą “Diplomatija ir tarptautiniai santykiai” baigė beveik 250 absolventų. Apie pusę jų dirba diplomatinį arba panašaus pobūdžio darbą. Tai vienas pavyzdys iš projektų įamžinti Stasio Lozoraicio ir jo garbingos šeimos tradicijas, su tikslu, kad jos pasiektų dabartines ir ateinančias kartas.
Po Danielos Lozoraitienės mirties 2010 metų gale, veikiant su jos šeima ir Lietuvos Ambasadoriumi Italijoje, paskirstėme iš jos namų Romoje viską, kas turėjo sugrįžti į Lietuvą. Persiuntėm likusių šeimos ir diplomatinių archyvų, istorinės medžiagos, daugybę knygų, paveikslų, baldų ir kitų dalykų, kurie praturtins Lietuvą ir jos diplomatinę tarnybą ir istoriją. Baigiant noriu pasakyti Danielos Lozoraitienės žodžiais, kad Stasys Lozoraitis niekada nebuvo žmogus be tautos, jis visada turėjo tautą ir kovojo, kad ją atgaivinti. Jis sake: „Aš atstovauju amžiną Lietuvą, kuri buvo, yra ir bus.“ Per savo diplomatinę tarnybą, panašiai kaip jo tėvas, brolis ir senelis, ištvėrė sunkiausias situacijas pagal tą vieną idėją, neieškant nei garbės, nei pasitenkinimo, materialistiško pelno.
Daugėja S. Lozoraičio stipendininkų
2017 metai yra ypatingi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistrantūros programai „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“. Sukanka 15 metų, kai Vytauto Didžiojo universitete buvo atkurtos diplomatijos studijos. Prie atkūrimo darbų ženkliai prisidėjo lietuvių išeivija, visų pirma diplomato Stasio Lozoraičio bendraminčiai ir našlė Daniela Lozoraitienė.
Programa greitai tapo populiari, tiek politikos mokslų, tiek kitų krypčių bakalauro programų tarpe. Daug metų dėstomoji kalba buvo lietuvių, vėliau – buvo pradėta dėstyti anglų kalba, o programoje stipriai pagausėjo studentų iš užsienio. Politologijos katedra, kuriai priklauso šios magistrantūros programos studijos vykdo priėmimą du kartus metuose – birželį ir gruodžio mėnesiais.
Kalbant apie programos steigimą, būtina priminti, kad daug pagalbos jai suteikė Danutė Vaičiulaitytė–Nourse. Aktyvi Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės veikėja, Seton Hall universiteto darbuotoja ne kartą organizuodama šiai studijų programai tiek finansinę, tiek metodologinę pagalbą. Dėka rėmėjų lėšų buvo išleisti keli „Politikos mokslų almanacho“ tomai, o 2010 m. buvo įsteigtas Stasio Lozoraičio vardinių stipendijų fondas, kurio dėka programos magistrantai gali atlikti stažuotę Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje.
Per pastaruosius metus stipendininkais tapo šeši „Diplomatijos ir tarptautinių santykių“ programos magistrantai: Živilė Belevičiūtė, Lina Leliukaitė, Mindaugas Norkevičius, Inga Jakaitytė ir Urtė Januškevičiūtė. 2016 m. konkursą laimėjo Šarūnė Rimdeikytė.
Š. Rimdeikytė džiaugiasi galimybe stažuotę atlikti diplomatinėje atstovybėje. Taip pat pabrėžia, kad praktika Romoje tapo neįkainojama patirtimi, kuri pranoko visus lūkesčius. Tai gerokai daugiau nei oficialiame apraše pateiktos užduotys: analitinių Italijos vidaus ir užsienio politikos pažymų rengimas, šalies žiniasklaidos priemonių apžvalga, darbas su konsulinėmis ir administracinėmis užduotimis bei diplomatinės atstovybės projektais.
„Buvo džiugu sudalyvauti renginyje, kuris buvo skirtas Sausio 13-osios įvykiams paminėti. Širdyje kirbėjo džiaugsmas matant, kaip mūsų tautiečiai išlieka vieningi nepaisant savo buvimo vietos. Tautos vienybė stebino pačius italus. Jie su didele nuostaba stebėjo, kas vyko Lietuvoje tuo metu“ – savo prisiminimais dalinasi Šarūnė Rimdeikytė.
Taip pat verta paminėti, kad S. Lozoraičio stipendijos laimėtoja baigė „Italistikos ir romanų kalbų“ bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universitete. Žinios gautos pirmos pakopos studijose ir magistrantūroje stipriai pravertė stažuotės metu Romoje.
Vaikų globos reformai ES fondų parama buvo žalinga
Vaikų globos situacija per beveik du dešimtmečius nuo šiai sričiai skirtos reformos pradžios ne tik nepagerėjo, bet ir pablogėjo: jei 1998 m. vaikų, augančių institucijose, skaičius sudarė 34,8 proc. visų globojamų vaikų, tai 2016 m. jis siekė 35,1 proc. Kyla klausimas, kodėl vaiko apsaugos politikos rezultatai skiriasi nuo formalių politikos tikslų – užtikrinti vaikui teisę augti saugioje biologinėje arba įtėvių šeimoje, jei nuo reformos pradžios praėjo jau 20 metų, pagausėjo vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, sumažėjo vaikų, socialinės rizikos grupės šeimų? Atsakymas į šį klausimą yra kompleksinis.
Politikos tikslai per įgyvendinimo procesą gali būti pakeisti. Panašiai atsitiko ir su vaiko globos sistemos reforma. Priminsiu, kokie tikslai buvo iškelti atkurtos Nepriklausomybės pradžioje. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 metais ratifikavo Vaiko teisių konvenciją, 1996 metais priėmė Šeimos politikos koncepciją. Šiais dokumentais į bendrą šeimos politiką buvo integruoti vaiko apsaugos politikos tikslai. Tikslai kompleksiniai, tačiau jų bendras vardiklis – vaiko teisės užtikrinimas augti ir vystytis saugioje šeimoje. Šį tikslą įgyvendinti galima tik stiprioje biologinėje, o netekus tėvų globos, – įtėvių ar globėjų šeimoje. Tam reikėjo reformuoti sovietinę vaiko globos sistemą. Buvo būtina panaikinti sistemos prievartą, kurią patyrė vaikai, kurių broliai ir seserys buvo išblaškyti skirtingose, dideliu vaikų skaičiumi pasižyminčiomis sovietinio palikimo ir darbo tradicijomis pasižyminčiose globos institucijose, negalinčiose užtikrinti vaiko vystymuisi reikalingo prieraišumo, individualumo, privatumo. Globa institucijose matyta kaip kraštutinė priemonė, o globa šeimoje – pagrindine, prioritetine globos forma.
Institucinės globos rodikliai iki įstojimo į Europos Sąjungą
Tam tikras priežastines dabartinės padėties tendencijas galime įžvelgti analizuodami viešai prieinamus rodiklius. Nuo 1998 m. (34,8 proc.) vaikų institucinėje globoje palaipsniui mažėjo iki 2003-ųjų (30,9 proc.). 2003 metais vaikų, augančių institucinėje globoje, procentas buvo mažiausias per visą Lietuvos Nepriklausomybės istoriją. Ar šiuos rodiklius galėjo lemti noras įstoti į ES? Greičiausia. Bet ne tik jis. ES šalys senbuvės jau buvo daug nuveikusios reformuodamos savo globos sistemas (apie 1970-1990 m.) ir kurdamos jų alternatyvas, paremtas įvaikinimu, paslaugomis globėjams, jų globojamiems vaikams. Tos šalys dalijosi mokslu grįstais įrodymais, kad institucinė globa vaikams, ypač patiems mažiausiems, neužtikrina saugaus prieraišumo (dėl ko vaikas negali pakankamai sėkmingai vystytis), jį nuasmenina, pažeidžia individualumą, dažnai lemia socialinę atskirtį visam gyvenimui. Šios žinutės Lietuvoje buvo išgirstos ir iki įstojimo į ES buvo nemažai nuveikta.
Vaiko globos reforma turėjo įsibėgėti 1998 m. priėmus Vaiko globos įstatymą. Pastarasis įteisino vaiko globą šeimoje ir šeimynoje (iki tol galiojęs sovietinis reglamentavimas apėmė tik institucinę vaiko globą, nors vaiko giminaičiai vaikus globojo ir iki tol), jai suteikiant prioritetą institucinės globos atžvilgiu. Šalia to, reglamentuota laikinoji vaiko globa, kuri matoma kaip priemonė įgalinanti suteikti vaikui saugią aplinką tol, kol biologiniai tėvai išspręs problemas ir sudarys saugias sąlygas vaikui grįžti į šeimą. Nuo 1999 m. numatyta vaiko globojamo šeimoje pašalpa (500 Lt).
Iki įstojimo į ES buvo padėti ne tik vaiko globos šeimoje pamatai, bet ir pradėta diegti socialinio darbo sistema nuo socialinių darbuotojų rengimo iki infrastruktūros jų darbui kūrimo. Įsteigta Respublikinė Vaiko teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (vėliau panaikinta, įkuriant dabartinę Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą), vaiko teisių apsaugos tarnybos (skyriai) savivaldybėse, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija ir dar daug kitų darbų.
Tokia buvo politinė valia besibaigiant pirmajam Nepriklausomybės dešimtmečiui. Deja, parama vaikų globai šeimoje iš esmės augant BVP nekito net 15 metų, o finansinis dėmesys ir parama institucijoms padidėjo kartu su ES struktūrinės paramos teikimu Lietuvai.
2004-2006 m. paramos laikotarpis
Paradoksalu, bet institucijose globojamų vaikų skaičiaus rodiklių didėjimas sutampa su Lietuvos įstojimu į ES. Nuo 2004 m. vaikų skaičius institucinėje globoje pradėjo augti (32,7 proc.), grįždamas į 2000 metų lygį. Pats didžiausias institucijose globojamų vaikų procentas buvo 2005-aisiais (44,8 proc.), o vėliau nors ir palaipsniui mažėjo, tačiau rodiklių, buvusių iki įstojimo į ES, nepasiekta.
Šiuo laikotarpiu pradėti projektai vaikų globos namų pastatų renovacijai, kas struktūrinių fondų lėšų panaudojimą nukreipė nuo alternatyvios vaiko globos sistemos kūrimo link institucinės globos išlaikymo. Vaiko apsaugos politikos tikslai buvo pamiršti, susitelkiant ties priemonėmis, t. y. struktūrinių fondų lėšų įsisavinimu. Taigi, resursų nukreipimas į vaikų globos namų pastatus stipriai nutolino Lietuvą nuo pagrindinių vaiko apsaugos politikos tikslų.
2007-2013 m. paramos laikotarpis
Vaiko apsaugos politikos tikslai ir jų įgyvendinimo mechanizmai dar labiau išsiskyrė 2007-2013 m. ES paramos panaudojime: finansuojami projektai, skirti vaikų globos namų rekonstrukcijai ir statybai, ir tik 3 projektai vaikų globos namų auklėtinių integracijai į darbo rinką. Lėšų srautai į vaiko globos šeimose infrastruktūros kūrimą nebuvo nukreipti.
Žvelgiant į dokumentus ir jų gausą, rodos, dirbta: 2007 metais Vyriausybė patvirtino Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2012 metų planą. Procesui paspartinti arba politiniam kapitalui krauti 2012 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri finansinius resursus nukreipė į institucinių globos namų pastatų išlaikymą, patvirtino strategines gaires, skirtas neįgalių vaikų, likusių be tėvų globos, ir suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijai, Vaiko gerovės 2013–2018 metų programą ir jos įgyvendinimo planą.
Valstybės audito atskaitoje teigiama, kad nuo 2004 iki 2012 metų, įskaitant ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių mechanizmų lėšas, finansuoti 27 projektai už 51,8 mln. litų. Šios lėšos buvo nukreiptos vaikų globos namų renovavimui ir naujų globos namų statybai. Vaikų globos sistemos reorganizacijos tikslai nepasiekti.
Dėmesys vaiko globai šeimoje apsiribojo 2007 m. vaiko globos pašalpos padidinimu 20 litų ir 2008 m. pradėtu konkursiniu finansavimu globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškai, rengimui, atrankai, konsultavimui ir pagalbai. Reiktų tirti, kiek tai buvo veiksminga globėjams ir įtėviams, bet vaikų mažėjimo institucijose šios priemonės reikšmingai nepaveikė. Tik tiek buvo padaryta per 15 metų nuo vaiko globos šeimoje įteisinimo.
2014-2020 m. paramos laikotarpis
Nuo 2014-ųjų institucinės globos rodikliai nežymiai mažėja. Į šį laikotarpį įžengta su Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 metų veiksmų planu. Nuo praėjusių metų įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nuostata, pagal kurią vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, mokamas 1 bazinės socialinės išmokos dydžio (38 eurų), o nuo 2017 m. sausio 1 d. – 4 dydžių (152 Eur) globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Panašu, kad šis 02016 metais įvestas tikslinis priedas globėjams buvo mažai paveikus, nes institucijose globojamų vaikų sumažėjo tik 0,7 procentais (lyginant su 2015 m.). Šis paramos laikotarpis dar nesibaigė, todėl iki 2020-ųjų struktūrinių fondų parama turi būti nukreipta į vaiko globos šeimoje stiprinimą, t. y. pagalbos ir priežiūros infrastruktūros kūrimą.
Ką atskleidė Lietuvos vaikų globos rodikliai praėjus 20 metų nuo vaiko globos šeimoje reglamentavimo pradžios? Pirma: iki įstojimo į Europos Sąjungą su mažesniais resursais buvo padaryta daugiau. Antra: struktūrinių fondų parama pereinant nuo institucinės prie vaikų globos šeimoje buvo žalinga. Trečia: aukščiausio lygio institucijų tarnautojai, nuo kurių priklausė politikos tikslų įgyvendinimo koordinavimas, priemonę (struktūrinių fondų paramą) tikslams pasiekti pavertė tikslu. Tai turi būti ištaisyta nedelsiant. Ketvirta: jei perėjimo nuo institucinės globos prie globos šeimoje procesas ir toliau judės tokiu pat greičiu, tai 2003 metų lygį pasiekti prireiks dar penkerių metų.
PMDF Globėjų taryboje – žinomi vardai
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas patvirtino fakulteto Globėjų tarybą, tarp kurios narių – šalies ir užsienio aukščiausio rango diplomatai, ministrai, ambasadoriai, įmonių vadovai, advokatai.
Tarybos nariais buvo patvirtinti ES ambasadorius Vygaudas Ušackas, Lietuvos Respublikos ambasadorius Darius Degutis, Lietuvos-Lenkijos Prekybos rūmų prezidentas Jaroslav Neverovič, apskaitos bendrovės „FMG Group“ vadovaujantis partneris Arūnas Šikšta, investicijų valdymo bendrovės „JG Investment Management“ vadovas Jonas Garbaravičius, advokatas Gintautas Bartkus, viena iš S. Lozoraičio fondo steigėjų Danutė Vaičiulaitytė-Nourse, aktorius Juozas Budraitis, LR ambasadorė Asta Skaisgirytė-Liauškienė bei buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius.
Pasak VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekano, profesoriaus Šarūno Liekio, Globėjų taryba fakultete atliks itin reikšmingas funkcijas. „Globėjų taryba yra ne tik patariamojo pobūdžio, bet ir padeda formuoti politiką fakultete, būsimų diplomatų, politikos mokslų, viešosios komunikacijos, regionų ir kitų studijų rengimą, padeda atstovauti fakulteto interesams platesnėje visuomenėje ir puoselėti VDU propaguojamas vertybes“, – paaiškino dekanas.
Globėjų tarybos narys, ambasadorius Vygaudas Ušackas pabrėžė, kad naujoji taryba turės svarbų vaidmenį puoselėjant politikos mokslų ir verslo išmanymą jaunimo gretose. „Savo patirtimi, įžvalgomis ir patarimais prisidėsime prie jaunosios kartos politikos ir verslo lyderių ugdymo“, – teigė V. Ušackas.
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas – modernus ir tarptautiškas politikos mokslų, viešojo administravimo, viešosios komunikacijos tyrimų bei studijų centras. Fakultetas kaip atskiras universiteto padalinys, pradėjo veikti 2000 metais. Šiandien tai yra didžiausias studentų skaičiumi fakultetas Vytauto Didžiojo universitete ir didžiausią programų įvairovę siūlantis politikos mokslų fakultetas Baltijos šalyse. Fakultetas pasižymi itin aukštu tarptautiškumu, užsienio dėstytojų ir studentų gausa.
Fakultete yra vykdomos šešios bakalauro ir dešimt magistrantūros studijų programų. Fakultetas turi dvi doktorantūros programas. Žurnalo „Veidas“ paskelbtame politikos mokslų studijų programų reitinge politikos mokslų studijų programos užėmė pirmąją vietą tarp Lietuvoje vertintų politikos mokslų studijų programų.
Fakulteto absolventas – doktorantas Naujojoje Zelandijoje
Baigęs magistro programą „ Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“ Vytauto Didžiojo universitete, Daviti Mtchedlishvili iš Gruzijos buvo priimtas į doktorantūros studijas Naujojoje Zelandijoje. Šiuo metu D. Mtchedlishvili dirba tarpdiscipliniame centre, kuris suburia studijas baigusius studentus ir akademikus iš įvairių disciplinų, kurių tyrimo sritis – Europos Sąjunga ir Europos studijų tematika. „Studijos VDU – labai svarbus laikotarpis man, pilnas naujų patirčių ir įgūdžių“. „VDU man suteikė puikią progą mokytis ir tobulėti, turėjo didžiulę įtaką mano ateities siekiams“, teigė absolventas.
Kokie buvo Jūsų lūkesčiai ir tikslai prieš pradedant studijas VDU?
Studijų pasirinkimas užsienyje – didelis iššūkis, kur tenka susidurti su nepamatuojamu džiaugsmu ir nežinomybės baime. Studijos VDU buvo vienas svarbiausių mano gyvenimo etapų, apimantis naujas patirtis ir įgūdžius. VDU man suteikė didžiules galimybes mokytis ir tobulėti kaip asmenybei. Esu be galo dėkingas dėstytojams už paramą ir paskatinimą. Būdamas magistro programos „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“ studentu gavau išties konkurencingą išsilavinimą. Susiradau daug naujų draugų ir labai džiaugiuosi pasirinkęs būtent šį universitetą. Programoje galima rinktis dalykus, kuriuos dėsto tiek Lietuvos, tiek užsienio profesionalai. VDU suteikia mums neišmatuojamą žinių srautą, tereikia tik įsisavinti. Dveji metai Lietuvoje – prasmingai praleistas laikas.
Kodėl pasirinkote būtent šią studijų programą?
Dar būdamas moksleivis, domėjausi tarptautiniai santykiais ir politika. Todėl ir nutariau studijuoti šioje studijų programoje. Neįmanoma tapti geru diplomatu neturint mokslinio pagrindo. „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“ buvo ir bus retu pavyzdžiu šioje srityje, kur bandoma apjungti tarptautinius santykius ir diplomatines žinias bei praktiką. Galiu teigti, jog programos dėstymo metodologija ir uždaviniai yra tiesiogiai proporcingi. Programa leidžia įgyti teorinių ir praktinių žinių, analitinių gebėjimų išgryninti pagrindinius iššūkius tarptautiniuose santykiuose. Man asmeniškai patiko visi kursai dėstomi programoje.
Kokia Jūsų karjera? Kur norėjote dirbti po studijų? Kur dirbate šiuo metu?
Magistro studijų metu VDU, labai domėjausi europeizacijos procesu, ypač Rytų kaimynyste. Magistro baigiamojo darbo temai taipogi pasirinkau europeizacijos procesą. Įgijęs magistro laipsnį, pusę metų atlikau praktiką valstybinėje institucijoje Slovėnijoje. VDU įgijau kompetencijas įvairiose politikos mokslų ir tarptautinių santykių srityse. Esu tikras, kad šiame universitete gautos žinios įgalina politikos tyrėją būti tikru ekspertu šioje tyrimų srityje. Stiprus noras tapti aukštos kvalifikacijos tyrėju ir lėmė mano apsisprendimą tęsti studijas doktorantūroje. Po ilgų ir daug jėgų reikalaujančių procedūrų, buvau priimtas į doktorantūros studijas Kenterberio universitete Naujojoje Zelandijoje. Šiuo metu dirbu daugiafunkciniame centre, vienijančiame diplomuotus specialistus, jaunuosius daktarus bei akademikus iš įvairių mokslo sričių tiriant Europos Sąjungą bei su Europa susijusias sritis.
Kaip VDU ir Jūsų baigta studijų programa padėjo pasiekti tikslų ir integruotis į darbo rinką?
VDU – vienas iš pagrindinių mano sėkmės garantų. Viena vertus, magistro programoje įgįjau reikiamų tyrimo įgūdžių, leidusių man toliau siekti akademinės karjeros. VDU suteikė man plataus pobūdžio patirties. Dėstytojų geranoriškumas patarti, rekomenduoti turėjo didelės reikšmės mano doktorantūros priėmimo procese. Galiu drąsiai pasakyti esamiems ir būsimiems studentams – kaupkite žinias, kurias Jums suteikia šis universitetas. VDU visuomet atitiks Jūsų lūkesčius.
Trečioji tarptautinė Lietuvos ir Šiaurės šalių konferencija
Sausio 27 d. LR Norvegijos ambasadoje (K. Kalinausko g. 24, Vilnius) vyko trečioji tarptautinė Lietuvos ir Šiaurės šalių konferencija “Security, Cooperation and Values in Northern Europe“ („Saugumas, bendradarbiavimas ir vertybės Šiaurės Europoje“), kurią organizavo Vytauto Didžiojo universitetas, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ambasados Lietuvoje ir Šiaurės Ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Didelio susidomėjimo sulaukusiame renginyje, kurį iškilmingai atidarė Jo Ekscelencija Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dag M. Halvorsen bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) dekanas prof. dr. Šarūnas Liekis, dalyvavo ir pranešimus skaitė politikai, akademikai ir ekspertai iš Lietuvos bei Šiaurės Europos šalių: J. E. Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, J. E. Lietuvos Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, J. E. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Dalarna University (Švedija) doc. dr. Kjetil Duvold, Linnaeus University (Švedija) doc. dr. Anders Fröjmark, Lietuvos Seimo narė Rūta Miliūtė, Švedijos Užsienio reikalų ministerijos Tyrimų ir planavimo padalinio specialistė Sinikukka Saari, Švedijos Parlamento narys Pyry Niemi, Suomijos Parlamento narys Mats Löfström, Norvegijos delegacijos Šiaurės Ministrų taryboje vadovo pavaduotojas Michael Tetzschner. Konferencijos pranešėjų diskusijas vedė ir moderavo VDU PMDF dekanas prof. dr. Šarūnas Liekis ir VDU PMDF prof. dr. Mindaugas Jurkynas. Renginio metu buvo diskutuojama saugumo iššūkių, bendradarbiavimo bei tapatybės Baltijos ir Šiaurės Europos šalių regione klausimais atsižvelgiant į vykstančius pokyčius Europoje ir JAV. Konferenciją užbaigė VDU Muzikos Akademijos studenčių Agnės Daučianskaitės (akordeonas) ir Gintarės Kaminskaitės (violončelė) muzikinis pasirodymas.
