Absolventų diena fakultete
Fakulteto susitikimo pranešėjais tapo patys absolventai: Asta Ivanauskienė (Lietuvos Nacionalinis muziejus), Mantas Banys (Nacionalinis transplantacijos biuras), Linas Migonis (Fabula), Jonas Petronis (VDU), Kristina Karlonė (LRT), Marius Gurskas (Vyriausybės kanceliarija).
Alumnų susitikimas-diskusija buvo skirta VDU Viešosios komunikacijos katedros 25-mečiui. Absolventai mielai dalinosi studijų patirtimis, ryškiausiais prisiminimais, svarbiausiomis pamokomis, įgytomis patirtimis. Diskutavome apie šiuolaikinių technologijų iššūkius, komunikacijos svarbą besikeičiančiame pasaulyje ir universiteto vaidmenį ateities visuomenėje.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto renginyje susitiko ne tik buvę studentai, bet ir anksčiau dirbę kolegos.
Komunikacijos ir žurnalistikos magistrantūros studijos – įtraukia nuo pirmos dienos
Tęsti studijas ar sugrįžti atgal į universiteto auditorijas? Rinktis naują kryptį ar gilinti žinias jau studijuotoje studijų kryptyje? Šie ir panašūs klausimai kyla daugeliui studentų, pabaigus bakalauro studijas. Vasaros pradžia – intensyvus laikotarpis sprendžiant šiuos klausimus. Jeigu svarstai apie komunikacijos studijas, VDU Viešosios komunikacijos katedra siūlo rinktis vieną iš dviejų magistrantūros studijų trunkančių pusantrų metų: Ateities medijos ir žurnalistika bei Integruota komunikacija. Apsispręsti gali padėti čia studijuojančių studentų atsiliepimai.
Studentai įvertino žinias paremtas praktika ir pavyzdžiais
Teorija – tai tik viena monetos pusė. Praktika ir realūs pavyzdžiai yra būtent tie dalykai, kurie teoriją paverčia įdomesne ir aktualesne. Integruotos komunikacijos magistrantai džiaugiasi, kad dėstytojai žinias perduoda paremtas praktika ir patirtimi, o užduotys atliekamos pasitelkiant realius pavyzdžius.
„Likau maloniai nustebinta, nes studijos buvo paremtos praktika, realiais, kasdieniais pavyzdžiais ir aktualijomis“, – savo pirmųjų metų studijų patirtimi dalinasi Integruotos komunikacijos studentė Justina Praninskaitė. Šiai nuomonei pritaria ir jos bendrakursė Simona Stankė sakanti, jog Integruotos komunikacijos studijų programos dėstytojai pasidalina ne tik teorinėmis įžvalgomis, bet ir praktika, savo patirtimis, patarimais.
Magistrantė Vaiva Makarauskaitė taip pat džiaugiasi įgytomis žiniomis ir tiki jas jau artimiausiu metu panaudosianti savo darbinėje veikloje: „Paskaitos buvo tikrai įdomios ir įtraukiančios, įgijau daug teorinių ir praktinių žinių, kurias tikiu, kad galėsiu panaudoti darbinėje aplinkoje.“
Dėstytojų patirtis, sukauptos įžvalgos ir nuolatinis pulso laikymas ant to, kas vyksta čia ir dabar, gerokai pagardina teoriją. Magistrantas Lukas Gedvila tikina, kad studijos įtraukė nuo pat pirmos dienos universitete. Pasak Luko, svarbiausia, kad pasidalintos žinios yra aktualios ir pritaikomos profesinėje aplinkoje.
Pandemija dar labiau išryškino komunikacijos specialistų poreikį
Susidurti su globalia pandemija – iššūkis kiekvienai valstybei, visuomenei, verslui ir asmeniui. Didelę įtaką žmonių sąmoningumui, taisyklių laikymuisi, vakcinacijoms kampanijos sėkmei turėjo komunikacija. Jos reikšmė ypač išryškėjo pandemijos metu ir nulėmė net kai kurių verslų, organizacijų likimą.
Pasak Integruotos komunikacijos magistranto Renaldo Malycho, atsidūrę pandemijos gniaužtuose daugelis suprato, kokią reikšmę turi savalaikė ir apgalvota komunikacija, padėjusi verslams, įvairioms organizacijoms išsaugoti savo identitetą, išlikti aktyviems, palaikyti ryšį su savo auditorija, net augti ar bent nesužlugti.
Pandemija, komunikacine prasme, taip pat yra krizė. Studentai realiu laiku stebėjo komunikacines krizes ir nesėkmes, jas analizuodavo, aptardavo, vertindavo. Pandemija suteikė neeilinę galimybę stebėti, kaip vykdoma krizių komunikacija.
Magistrantūros studijos – galimybė atrasti save
Ateities medijos ir žurnalistika, Integruotos komunikacijos magistro studijas drąsiai galima rinktis baigus ir kitos srities bakalauro studijas. Tai gali tapti studento stiprybe ir padėti ieškant kūrybiškų komunikacinių sprendimų ar idėjų, padidinti galimybes rasti patrauklų darbo pasiūlymą ir plačiau realizuoti save.
Magistrantė Justina Praninskaitė, atėjusi iš kitos profesinės srities, pasakoja spėjusi pamilti komunikaciją ir įžvelgia naujas karjeros galimybes. Jos kurso draugė Simona Stankė rekomenduoja studijas jau turintiems komunikacijos pradmenų ar dar tik siekantiems daugiau apie tai sužinoti: „Šios studijos tinka visiems, kurie galbūt vis dar šiek tiek ieško savęs. Komunikacijos studijose save gali realizuoti pačių įvairiausių krypčių specialistai, dar tik norintys rinktis ar jau pasirinkę komunikacijos kelią.“
Ateities medijos ir žurnalistika – studijos anglų kalba
Kaip stipriai medijos pakeitė žmonių gyvenimą ir kaip jį keičia dabar, kas gali laukti mūsų ateityje? Kaip kinta žiniasklaida ir jos vaidmuo? Kaip kurti turinį, pasitelkus technologines inovacijas? Ateities medijos ir žurnalistika (angl. Future media & journalism) studijų programa apjungia žurnalistikos, šiuolaikinių medijų ir komunikacinio turinio (teksto, garso, vaizdo, daugialypės terpės, virtualiosios ir papildytos realybės, dirbtinio intelekto) kūrimo kompetencijas ir įgūdžius, atsižvelgiant į šiuolaikinių visuomenių transformacijas ir technologijų inovacijas.
„Ateities medijų ir žurnalistikos studijos buvo postūmis, kurio man labai reikėjo, siekiant savo karjerą pakreipti žurnalistinio ir komunikacijos darbo linkme. Studijų metu pagerinau savo tekstų rašymo įgūdžius, gavau patirties audiovizualinės žurnalistikos kūrime, patobulinau savo anglų kalbą, įgijau žinių teorinėse medijų filosofijos, politinės komunikacijos ir kibernetinio saugumo srityse. Bemaž labiausiai mane sužavėjęs studijų aspektas buvo katedros darbuotojų ir dėstytojų draugiškumas ir rūpestis. Atsakymų į laiškus ilgai laukti neteks, o net ir į paprasčiausius klausimus bus atsakyta išsamiai ir aiškiai. Džiaugiuosi sėkmingai pabaigusi šias studijas!“, – savo studijų įspūdžiais dalinasi žurnalistikos studijų krypties absolventė ir Delfi žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė.
Studijų metu gautos teorinės ir praktinės žinios, įgūdžiai rengia kompetentingus ir atsakingus žurnalistikos ir komunikacijos profesionalus, gebančius atpažinti, suprasti ir profesionaliai reaguoti į viešojo gyvenimo, technologinių inovacijų ir socialinės kaitos procesus, atliepiant esminiams demokratijos principams ir pilietinės visuomenės poreikiams.
Tai yra nauja studijų programa, kuri suteiks reikalingų įgūdžių ir kompetencijų, svajojantiems apie darbą žiniasklaidoje, komunikacijos, kūrybos ir įvairiose kitose įmonėse ir organizacijose.
Daugiau informacijos apie Ateities medijas ir žurnalistiką.
Daugiau informacijos apie Integruotą komunikaciją.
Priėmimo į PMDF magistro studijas sąlygos ir taisyklės
PMDF baigusi kartvelė: Lietuva yra besąlygiška Sakartvelo rėmėja
Papasakokite, kaip atsidūrėte Lietuvoje? Ir kodėl pasirinkote būtent Lietuvą?
2015 m., kai tapau bakalauro studente Tbilisyje, teko kartu gyventi su giminaitėmis studentėmis, iš kurių sužinojau apie Sakartvelo technikos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros centrą. Lietuvių kalba man atrodė labai egzotiška, įdomi ir nepaprasta, apie kurią aš nieko nežinojau, todėl galvojau, kad būtų labai įdomu išmokti ją šiame centre. Ten sužinojau tikrai labai daug dalykų apie Lietuvą, jos kultūrą, istoriją ir tradicijas, ir greitai manyje užgimė didelė meilė Lietuvai. Centras suteikė man daugybę galimybių keliauti į Lietuvą ir ten įgyti aukštos kokybės išsilavinimą – 2016 m. atsidūriau Lietuvoje pirmą kartą ir man taip patiko, kad nuo tada jau žinojau, jog noriu susieti savo ateitį būtent su jūsų šalimi.
Kodėl pasirinkote Diplomatijos magistro studijas VDU?
Baigiau anglų filologijos bakalauro studijas, tačiau magistrantūroje norėjau pakeisti kryptį ir studijuoti politikos mokslų srityje. Prieš įstojant į magistrantūrą, žinojau, kad noriu studijuoti Vytauto Didžiojo universitete. VDU pasirinkau todėl, kad 2016 m. mano pirmi lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai buvo būtent VDU Kaune. Tuo metu labai patiko pats universitetas, dėstytojai ir viskas, kas susiję su šiuo universitetu, todėl nuo to laiko norėjau įstoti į magistrantūrą VDU. Sakartvelo ambasada yra Vilniuje – ten aš norėjau atlikti praktiką, todėl man labai pasisekė, kad būtent Vilniuje galėjau studijuoti VDU diplomatijos magistro studijas.
Iš studijų likę labai geri įspūdžiai, turėjome labai draugiškus, protingus ir patyrusius dėstytojus. Visos jų paskaitos buvo labai įdomios ir naudingos, o gautos žinios labai padėjo rasti darbą diplomatinėje srityje. Pats universitetas buvo labai gerai įrengtas ir aprūpintas technologijomis, mus supo tikra studentiška aplinka, ir labai gaila, kad paskaitas universitete lankiau tik pusę metų, paskui prasidėjo karantinas ir nebegalėjome eiti į universitetą gyvai.
Universitete mane supo tikrai puikūs grupiokai, visi buvo vyresni negu aš ir turėjo daugiau darbo praktikos bei patirties diplomatijos srityje, iš jų išmokau irgi labai daug. Džiugu, kad su jais palaikau ryšį ir šiandien.
Praktiką atlikote Sakartvelo ambasadoje Lietuvoje.
Buvau diplomatijos studijų antro semestro studentė, kai laimėjau Sakartvelo užsienio reikalų ministerijos konkursą ir atlikau stažuotę Sakartvelo ambasadoje Lietuvoje. Universitete įgytas žinias realiai galėjau pritaikyti darbinėje veikloje, nes iš studijų jau viską žinojau apie diplomatinį protokolą, ambasados ir diplomatinio korpuso darbą bei funkcijas. Kadangi moku lietuvių kalbą, buvau konsulo sekretore, pati išduodavau svarbius dokumentus kartvelams lietuvių kalba, išversdavau reikalingą informaciją iš kartvelų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai, padėdavau planuoti renginius ir t. t. Dirbdama ambasadoje įgijau praktinės diplomatinės patirties ir suvokiau, koks svarbus darbas būti diplomatu ir reprezentuoti savo šalį užsienyje.
Dabar dirbate nevyriausybinėje organizacijoje „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“ ir atliekate praktiką Belgijoje esančioje transeuropinėje politikos studijų asociacijoje (TEPSA). Papasakokite, ką darote, su kokiais profesiniais iššūkiais susiduriate?
Pilnu etatu dirbu nevyriausybinėje ir ne pelno siekiančioje organizacijoje „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“. Organizacijoje mes esame neoficialūs ambasadoriai ir statome tiltus tarp kartvelų ir lietuvių, bandome didinti supratimą ir žinias apie Lietuvos ir Sakartvelo istoriją, tradicijas, kultūrą, organizuojame renginius, kur supažindiname lietuvius ir kartvelus vieni su kitais, padedam lietuviams ar kartvelams su verslu susijusiais klausimais ir t. t. Dirbdama šiame darbe turėjau iššūkių ir reikėjo daug išmokti, pavyzdžiui, kaip rašyti ir organizuoti projektus oficialiame lygmenyje.
Kai pabaigiau mokslus, VDU suteikė galimybę atlikti praktiką užsienyje. Pasirinkau transeuropinę politikos studijų asociaciją (TEPSA), nes jų tyrimai ir projektai daugiausiai susiję su Europos Sąjunga, o mane labai domina ta organizacija bei mano šalies perspektyvos įstoti į ją. Dabar komunikuoju su TEPSA 43 nariais institutais, skaitau jų tyrinėjimus, aktyviai padedu organizuojant TEPSA svarbiausią renginį, skirtą 2021 m. Slovėnijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, padedu rengiant informacinius videoįrašais apie ES ir apskritai kitus projektus, kurie padeda priartinti ES prie savo piliečių.
Kaip manote, kas turėtų rinktis diplomatijos studijas ir siekti darbo diplomatinėje tarnyboje?
Manau, kad diplomatijos studijas turėtų rinktis žmonės, kuriems patinka gauti informacijos apie politinius santykius, tarptautines organizacijas, šalių istoriją, diplomatinį protokolą, kurie yra geri tarpininkai, domisi buvusiais ir vykstančiais konfliktais, ieško būdų juos užbaigti ir apskritai nori pakeisti pasaulį.
Kaip diplomatė, kaip vertinate Sakartvelo ir Lietuvos santykius?
Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva tvirtai palaiko Sakartvelo suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir yra stipri Sakartvelo narystės ES rėmėja. Be to, ji buvo viena pirmųjų šalių, ratifikavusių Sakartvelo ir ES asociacijos susitarimą. O Sakartvelas laiko Lietuvą labai tvirta drauge ir partnere, kartvelai labai gerbia tą draugystę ir labai myli lietuvius. Galiu pasakyti, kad Sakartvelas ir Lietuva pasiekė aukščiausią draugystės ir bendradarbiavimo lygį visomis kryptimis.
Esate minėjusi, kad Jūsų tikslas – tapti Sakartvelo ambasadore Lietuvoje. Kaip siekiate šio tikslo?
Didžiausias mano noras, susijęs su savo šalimi, yra pamatyti stiprų, vieningą Sakartvelą, kuris būtų ES ir NATO nariu, todėl galvoju, kad jeigu kada nors tapsiu Sakartvelo ambasadore, ypač Lietuvoje, galėčiau parodyti savo šalies teigiamas puses – kokia puiki, nuostabi ir vertinga mano šalis gali būti būdama ES bei NATO nare. Taip pat sustiprinčiau draugiškus santykius tarp Lietuvos ir Sakartvelo, nes manau, kad Lietuva yra stipriausia Sakartvelo rėmėja jo europizacijos kelyje. Tam man reikia išmokti daug, kaupti žinias ir patirtį, o aš to tikslo siekiu savo studijomis, stažuotėmis ir užduotimis diplomatiniuose darbuose.
Ką Jums suteikė studijos VDU?
VDU yra mano mylimiausias universitetas ir labai džiaugiuosi, kad pasirinkau studijas būtent čia. Šio universiteto dėka dalyvavau skirtinguose forumuose ir daviau daug interviu radijui bei laikraščiams, kur pasidalinau savo istorija apie tai, kaip išmokau lietuvių kalbą ir kodėl myliu Lietuvą taip stipriai. Be to, praeitais metais tapau užsienio studentų mentore Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros ir žiemos kursuose bei padedu užsienio studentams, atvykstantiems iš viso pasaulio, pasakoju jiems apie Lietuvą, jos kultūrą, gražias vietas ir t. t. Todėl galiu pasakyti, kad VDU mato studentų motyvaciją, sunkų darbą ir žinias bei stengiasi tai įvertinti, suteikia savo studentams aukštos kokybės išsilavinimą ir puikius, draugiškus dėstytojus, iš kurių išmokome labai daug naudingų dalykų.
Saulius Davainis: Politika yra visur – gyvename tam tikroje santvarkoje
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Šiuolaikinės Europos politikos (ŠEP) magistro programos 2010 m. absolventas Saulius Davainis, kuris šiuo metu yra Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, priklausantis Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, dalijasi mintimis apie savo studijų laikotarpį 2008-2010 m.:
Kodėl verta studijuoti Šiuolaikinės Europos politiką?
Gyvenant šalyje, kurioje yra Europos geografinis centras – t.y. Lietuvoje, supranti, kad esi dalis kažko didesnio – sąjungos, žemyno. Man savaime yra noras suprasti toje „didesnėje aplinkoje” vykstančius procesus. Politika yra visur – gyvename tam tikroje santvarkoje, kurioje veikia teisės aktų reguliavimas, nuolat vyksta tam tikri procesai, kuriems įtaką daro politikai. Nors gal kartais to ir nejaučiame, tačiau vis tiek esame įtakojami tų procesų ir veiksnių. Šiuolaikinės Europos politikos studijos man ir padėjo suprasti tuos dalykus. Darbo reikalais, o kartais ir pailsėti, vykstu į skirtingas Europos šalis. Keliaudamas po jas jaučiuosi tarsi kažkiek jau pažinočiau, kadangi studijų metu teko domėtis. Ši studijų programa suteikia ne tik išsilavinimą, bet ir platesnį požiūrį.
Kuo Jums buvo naudinga Šiuolaikinės Europos politikos studijų programa?
Man ŠEP magistrantūros studijų programa buvo naudinga tuo, kad suteikė žinių apie ES institucinę sąrangą, praplėtė mano supratimą apie ES vykstančius politinius procesus, žinoma, tame tarpe ir Lietuvoje – juk mes ES dalis. Dar prieš stodamas studijuoti ŠEP magistrantūroje, dalyvavau politinėje veikloje, o baigęs studijas – po metų buvau išrinktas į Kauno rajono savivaldybės tarybą. Savo baigiamajame magistro darbe nagrinėjau Lietuvos partinės sistemos bruožus – žinios, kurias gavau studijų metu, man buvo naudingos ir praktinėje politinėje veikloje.
Kas labiausiai įsiminė iš magistro studijų VDU?
Labiausiai iš studijų laikotarpio VDU man įsiminė labai įdomios paskaitos, platus akademikų požiūris – kurį jie stengiasi perduoti studentams. Man asmeniškai didelį įspūdį padarė akademikai – nuolat prisimenu jų paskaitas. Ir dabar dar paskaitau jų naujus komentarus apie šalyje bei už jos ribų vykstančius politinius procesus. Prisimenu laisvą universiteto atmosferą – studentai VDU yra laikomi kolegomis, skatinama reikšti ir vertinama bei priimama studentų nuomonė – tai motyvuoja stengtis.
Ką patartumėte būsimiems ŠEP studentams?
Būsimiems magistrantams patarčiau politikos studijas rinktis, jeigu jaučiate, kad norite sieti savo ateitį su politika – dalyvauti joje arba ją apžvelgti, dirbti institucinį darbą. Studijuodami turėkite savo interesų kryptį – nuosekliai domėkitės sritimi, kurią pasirinkote studijuoti. Studijų metai pralekia labai greitai, tad semkitės kuo daugiau žinių – neabejokite, tai pravers Jums ateityje.
PMDF absolventų susitikimas
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos (PMDF) fakultetas tęsdamas gražią kasmetinę tradiciją 2019 lapkričio 8 d. pakvietė fakulteto absolventus apsilankyti savo alma mater.
Šįkart PMDF susitikimo metu buvo organizuojamas intelektualus komandinis žaidimas „Politika, universitetas ir kahoot“. Tai buvo puiki galimybė išbandyti save protų mūšyje, praleisti nepakartojamą laiką dėstytojų, kolegų, studentų ir fakulteto absolventų kompanijoje bei pasikrauti didelę dozę gerų emocijų.
Buvo smagu atnaujinti senas bei atrasti naujas pažintis, pasivaišinti ir linksmai praleisti laiką savo Alma Mater. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas dėkoja absolventams, kurie rado laiko ir atvyko į pasimatymą universitete.
Foto: Jonas Petronis
A. Vaščėgaitė: Džiaugiausi, kai dėstytojai kviesdavo diskutuoti ar net ginčytis
Interviu su PMDF Viešosios komunikacijos absolvente Aušrine Vaščėgaite parengė Integruotos komunikacijos magistrantė Dovilė Bendikaitė.
A. Vaščėgaitė. Manto Zinkevičiaus nuotrauka
Kaip prieš 4 metus priėmėte sprendimą įgyti bakalauro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete būtent viešosios komunikacijos srityje? O gal pasirinkimų sąraše buvo ir visiškai priešingų variantų?
Beveik porą paskutiniųjų metų mokykloje žinojau, kad noriu studijuoti kažką, susijusio su žurnalistika. Sprendimas nebuvo toks sunkus – nereikėjo ilgai svarstyti, kokią sritį pasirinkti. Liko išsirinkti studijų programą bei universitetą. Kadangi visada galvojau, kad jau kur kur, bet Kaune niekada negyvensiu, buvau beveik garantuota, kad žurnalistiką studijuosiu Vilniuje. Net stojamuosius egzaminus buvau išlaikiusi. Bet dėl iki šiandien man pačiai neįmenamų priežasčių atsidūriau Kaune. Dabar tuo labai džiaugiuosi ir Kauną matau visiškai kitomis akimis. O žurnalistikos studijas į viešosios komunikacijos programą iškeičiau todėl, kad norėjau kiek platesnio išsilavinimo, kuris apimtų ne tik žurnalistiką, bet ir viešuosius ryšius. Tiesa, dar vienas pliusas dėliojant argumentus buvo universiteto suteikiama galimybė pasirinkti gretutines studijas, nes lygiai taip, kaip žurnalistika, traukė ir politikos mokslai.
Ar iki studijų užsiėmėte su komunikacija susijusia veikla?
Pirmieji prisilietimai prie žurnalistikos dar būnant mokykloje ir parodė, ką noriu veikti. Buvo laikas, kai visiškai neįsivaizdavau, kuo būsiu „užaugusi“ ir tas klausimas nedavė ramybės. Kažkurį savaitgalį tiesiog sėdėjau namie, slinkau „Facebook“ siena ir pamačiau, kad portalas „Panelė“ ieško turinio kūrėjų. Kažkas mano akį tame skelbime patraukė (galbūt net tai, kad žadėjo nemokamų bilietų į renginius ar knygų) ir nusprendžiau parašyti jiems laišką. Tikau. O tada prasidėjo pirmi tekstai, didelis džiaugsmas juos pamačius išleistus į gyvenimą, padrąsinimai. Tiek užteko, kad „užsikabliuočiau“. O vėliau jau bandžiau rašyti visur, kur tik buvo įmanoma. Toks savotiškas azartas.
Papasakokite, kaip sekėsi studijuoti. Studijų programa ir kokybė atitiko lūkesčius?
Iš tiesų, pirmomis dienomis buvo labai liūdna. Viskas atrodė labai pilka, nuobodu, graužiau save ir dėl sprendimo palikti žurnalistiką Vilniuje. Bet po truputį įsivažiavau, pradėjau suprasti, kad universitetas reikalingas ne tik dėl praktinių ar profesinių žinių, bet ir dėl išsilavinimo. Pradėjau norėti pasiimti viską ne tik iš paskaitų, dėstytojų, bet ir apskritai akademinės aplinkos, todėl universiteto sienose susiradau veiklos, kur galėčiau tiek išbandyti išmoktus dalykus praktiškai, tiek apskritai praplėsti savo matymą. O universiteto modelis tam puikiai tiko. Tiesa, ne ką mažesnį susižavėjimą jau pirmaisiais metais paliko bendra atmosfera fakultete ir diskusijų kultūra. Labai džiaugiausi, kai dėstytojai kviesdavo ne atsakinėti į klausimus, bet diskutuoti ar net ginčytis. Kartais iš tokių, atrodo, nematomų dalykų galima labai daug išmokti.
Prisiminkite įsimintiniausia istoriją iš studijų universitete.
Vienas vertingiausių dalykų, gautų universitete, yra tai, kad mačiau dėstytojus-asmenybes. Turbūt iš kiekvieno galėjau pasiimti po vieną ar kitą jų bruožą, gebėjimą, mintį. Vis dėlto labiausiai įsiminė paskutinė Ryčio Zemkausko dėstomo interviu meno paskaita. Kadangi buvo pusmečio pabaiga ir vyko paskutinis seminaras, jame su dėstytoju ir kursiokais, tiesiog, kalbėjomės. Laikui einant į pabaigą, dėstytojas leido mums išeiti anksčiau. Bet niekas neišėjo. Nežinau, kaip nebanaliu žodžiu apibūdinti šią Ryčio Zemkausko dėstytą discipliną, bet viskas buvo tiesiog – skanu.
Studijų metu priklausėte Akademiniam politologų klubui. Kokios pagrindinės buvo Jūsų užduotys, veiklos?
Dar mokykloj man buvo baisiai įdomu viskas, kas susiję su politika, todėl renkantis, ką dar gero galėčiau nuveikti po paskaitų ir sužinojus apie Akademinį politologų klubą (APK), daugiau klausimų nekilo. Nuo pat pirmo kurso įsitraukiau į visas organizacijos veiklas, o vėliau tapau klubo pirmininke. Su APK organizuodavom skirtingus politinės tematikos renginius, diskusijas, prie bendro diskusijų stalo sukviesdavome tiek politikus, tiek politologus, vykdavom į įvairias konferencijas, vizitus į valstybines institucijas (Seimą, ministerijas, ambasadas). Su APK atėjo ir pirmos rimtesnės atsakomybės, ir pirmosios praktikos viešųjų ryšių srityje.
Papasakokite, kur atlikote privalomas žurnalistikos ir viešųjų ryšių praktikas. Kaip sekėsi jų metu?
Su abiem praktikomis ilgai svarstyti neteko. Jau buvau įpratusi vasaras leisti savo gimtojo miesto Vilkaviškio laikraščio „Santaka“ redakcijoje, tad žurnalistinei praktikai taip pat pasirinkau ją. Buvo įdomu ne tik pamatyti, kaip veikia laikraštis, bet ir sužinot naujų dalykų apie miestą, kuriame pragyvenau beveik 20 metų. Kai reikėjo atlikti viešųjų ryšių praktiką, jau dirbau būtent toje srityje, tad praktiką atlikau, tiesiog, darbe. Žinoma, stengiausi prisidėti prie kuo įvairesnių darbų, susipažinti su kolegų užduotimis ir taip vis tiek kažką naujo išmokti net ir būnant ten pat, kur ir kasdien.
Kada pradėjote darbą Kauno savivaldybėje? Ar darbą reikėjo derinti su studijomis?
Dirbti pradėjau prieš gerus metus, o kadangi šie metai susidubliavo su ketvirtaisiais studijų metais, žinoma, teko derinti darbą ir studijas. Jei atvirai, galvojau, kad tai padaryti bus žymiai sunkiau, bet jokių didesnių kliūčių nebuvo. Teko atsisakyti, kai kurių paskaitų lankymo, bet viską kompensuodavau kažką papildomai paskaitydama ar pažiūrėdama paskaitų temomis. Iš tiesų, prasidėjus vasarai ir pasibaigus paskaitoms, grįžus po darbo kažko net trūksta.
Kokios tikslios Jūsų pareigos Kauno savivaldybėje?
Jei biurokratiškai – Ryšių su visuomene skyriaus specialistė, o jei kalbant žmonių kalba – dirbu su komunikaciniais miesto projektais.
Kaip atrodo įprasta diena darbe?
Dieną pradedu peržiūrėdama tai, kas naujo nutiko pasauly per naktį, permetu akimis naujienų portalus, tuomet sėdu prie laiškų ir žinučių. O po to – labai skirtingai. Priklausomai nuo to, prie kokio projekto tuo metu dirbu, kokioje stadijoje jis yra. Kartais prasikuičiu internete ieškodama informacijos ar kažkokių minčių, kartais sėdžiu prie komunikacijos plano dėliojimo, pranešimų rašymo, interneto puslapių struktūros ar turinio kūrimo, įvairių vizualų ar detalių derinimo, kartais, kaip juokaujam su kolegomis, tenka vykti „į objektą“, kad būtų galima susidaryti kuo tikslesnę nuomonę apie vieną ar kitą situaciją, o kartais viskas vienu metu.
Prie Jūsų įgyto viešosios komunikacijos diplomo taip pat pridėtas ir politikos mokslų bakalauro priedas, nes turėjote ir gretutines studijas. Nuo rudens studijuosite magistrantūrą. Pasirinkote marketingo ir tarptautinę komerciją. Kodėl būtent ši kryptis?
Norėjosi žinių iš ne per labiausiai nutolusios, bet kartu ir kiek kitokios srities, nei studijavau iki šiol. Būtent toks man ir pasirodė marketingas. Manau, kad turint šių trijų sričių – žurnalistikos, viešųjų ryšių ir marketingo – žinių, galima priimti tiksliausius ir taikliausius sprendimus bet kurioje iš jų.
Ko palinkėtumėte sau ir studentams jau pradėjusiems naujus mokslo metus?
Drįsti, bandyti ir gaudyti kiekvieną praktikos galimybę. Studijos turbūt yra pats tinkamiausias laikas bandymams, praktikai ir klaidoms. O po jų juk visi baigę gauna vienodą diplomą. Ką darbdaviui galėsi pasiūlyti daugiau nei kursiokas? Apie tai ir linkėčiau pagalvoti.
Paskirta penktoji VDU politikos mokslų absolventų stipendija
Šių metų VDU politikos mokslų absolventų stipendija paskirta magistro programos Diplomatija ir tarptautiniai santykiai antrakursiui Tadui Legeikai. Jam įteikti 1700 Eur., kuriuos studentas panaudos stažuotei Lietuvos Respublikos ambasadoje Suomijos Respublikoje. Suomija antrą šių metų pusmetį perima pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Kasmet konkursą laimėjusiam PMDF studentui VDU politikos mokslų absolventai teikia nuo 2014 m. Tai privati grupės asmenų iniciatyva, kuria finansuojamos studentų profesinės stažuotės absolventų pasiūlytose vietose.
Stipendija skatina studentus domėtis Lietuvos vaidmeniu tarptautinėje politikoje ir šalies užsienio politikos klausimais, padeda palaikyti ryšius tarp studentų, absolventų ir universiteto, diegia bendruomeniškumo, paramos kultūrą, prisideda prie studentų aktyvumo skatinimo bei ugdo asmeninius ir profesinius gebėjimus.
Šių metų stipendiją teikia: Andrius Bendikas, dr. Giedrius Česnakas, Arminas Danisevičius, Živilė Didžgalvienė, Lukas Jankauskas, Mantas Jonauskis, Andrius Kupčinskas, dr. Vaidas Morkevičius, Paulius Motiejūnas, Aurimas Perednis, Titas Petrikis, Martynas Taujanskas, Kęstutis Vaškelevičius, dr. Donatas Vainalavičius, Danas Vaitkevičius, dr. Antanas Venckus ir Gediminas Vilkas.
Kvietimas teikti paraiškas politikos mokslų absolventų stipendijai
Kviečiame teikti paraiškas VDU Politikos mokslų absolventų stipendijai, skirtai iš dalies finansuoti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Suomijoje;
Numatoma praktikos trukmė – ne mažiau nei 2 mėn., 2019 m. birželio – rugsėjo mėn. laikotarpyje.
Stipendijos tikslas – skatinti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentus plėsti akiratį aktualiais tarptautinių santykių klausimais, Lietuvos vaidmeniu tarptautinėje politikoje, diplomatijos teorijos ir diplomatijos praktikos tarpusavio ryšiu, o taip pat skatinti akademinį bei visuomeninį studentų aktyvumą.
Stipendijos suma – 1700 EUR (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų). Stipendijos laimėtojas yra pats atsakingas už gyvenamosios vietos susiradimą, sveikatos draudimą praktikos metu, o taip pat sveikatos draudimą nuvykimo į praktikos atlikimo vietą ir grįžimą iš jos metu, bei už visas su stažuote susijusias finansines išlaidas.
Paraiškas gali teikti VDU PMDF 2-4 kurso bakalaurantai ir magistrantai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš kandidatų į stažuotę reikalaujama mokėti anglų kalbą ne žemesniu nei C1 lygiu, o suomių kalbos žinios būtų laikomos privalumu.
Paraiška susideda iš: 1.ANKETA absolventu stipendijai (teirautis Politologijos katedroje); 2. Motyvacinio laiško. Motyvacinis laiškas turi būti laisvos formos ir ne ilgesnis nei 1 psl. Jame būtina nurodyti: (a) kodėl pageidaujate stažuotis LR ambasadoje Suomijoje; (b) kokios patirties ir įgūdžių tikitės įgyti stažuotės/praktikos metu; (c) kaip ketinate panaudoti įgytą patirtį savo studijose/karjeroje/gyvenime?
Kandidatai Stipendijai gauti taip pat bus vertinami ir interviu su atrankos Komisija metu.
Paraiškos priimamos iki 2019 m. sausio mėn. 20 d. adresu: pk@vdu.lt
Konkurso Stipendijai laimėti rezultatai bus paskelbti ne vėliau 2019 m. vasario mėn. 14 d.
PMDF absolventų stipendijos laimėtojos atsiliepimai apie praktiką Vienoje
Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistro studijų programos Diplomatija ir tarptautiniai santykiai absolventės Monikos Valentukonytės įspūdžiai, atlikus PMDF praktiką Vienos ambsadoje:
Baigiant magistro studijas mane, kaip tikriausiai ir daugumą kitų studentų, ėmė graužti įkyrus klausimas – o kas toliau? Šešis metus praleidus gilinantis į politikos ir tarptautinių santykių subtilybes universitete, sukauptų žinių ir įgūdžių nustumti į šalį nesinorėjo, tačiau sprendimas nuo to netapo lengvesnis, nes ir norint dirbti šioje srityje, pasirinkimų yra ne vienas. Laimei, besibaigiant rudeniui pastebėjau kvietimą dalyvauti konkurse dėl Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventų stipendijos, kasmet finansuojančios studento praktiką diplomatinėse atstovybėse ar panašiose institucijose svetur. Dalyvavimas šiame konkurse suteikė man galimybę šią vasarą praleisti Lietuvos ambasadoje Vienoje ir iš arčiau susipažinti su karjera diplomatiniame korpuse.
Nors mano praktika truko vos porą mėnesių, per juos spėjau gerokai papildyti savo žinių bagažą. Ambasada Vienoje yra atsakinga už dvišalius santykius ne tik su Austrija, bet ir su kaimyninėmis Slovakija ir Slovėnija, kuriose Lietuva šiuo metu neturi diplomatinių atstovybių, tad turėjau galimybę stebėti ir prisidėti prie dvišalių santykių vykdymo su visomis trimis valstybėmis. Atliekant praktiką ambasadoje, didžiąją dalį mano darbo dienos sudarė politinės situacijos stebėjimas tose šalyse bei ataskaitų Užsienio reikalų ministerijai rengimas. Tai tikriausiai buvo ir pati įdomiausia užduotis, kuri man leido susidaryti gilesnį šių ES narių realijų suvokimą ir įžvelgti jų paralelių, ar, priešingai, skirtumų su Lietuva.
Šalia šių pareigų, savo praktikoje nemažai susidūriau su konsulinėmis užduotimis bei stengiausi prisidėti prie Lietuvos piliečių, gyvenančių ar viešinčių Austrijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje problemų sprendimo. Be to, praktikos metu mane nustebino, jog nemažai svetur gyvenančių Lietuvos piliečių vaikų, anūkų ir proanūkių domėjosi galimybėmis įgyti Lietuvos pilietybę. Turint omenyje emigracijos tendencijas šalyje, buvo labai smagu pamatyti ir kitą, mažiau pastebimą, medalio pusę ir nenykstantį lietuvio ryšį su savo šaknimis.
Kita sritis, prie kurios man pavyko prisiliesti – kultūrinė diplomatija, kuria aktyviai užsiima ambasada Vienoje. Mano praktikos metu atidarėme parodą Gloggnitz pilyje, kur eksponuoti lietuvių liaudies kostiumai, šiandieninių lietuvių menininkų kūriniai, istorinių įvykių fotografijos bei kiti eksponatai. Studijose kultūrinei diplomatijos pusei neskyrėme daug dėmesio ir ši funkcija atrodė nežymi ir nesudėtinga, tad tik susidūrusi su ja tiesiogiai supratau, kiek daug pasiruošimo, laiko ir ryšių tai reikalauja. Ambasada turėjo pati surasti eksponatus ir susitarti dėl jų pasiskolinimo, pasirūpinti logistiniais klausimais ir atidarymo organizavimu. Nors tai tėra tik viena veiklos sritis diplomatinėms atstovybėms, vis dėl to tokių renginių egzistavimas yra itin svarbus svetur gyvenančioms lietuvių bendruomenėms bei Lietuvos kultūros bei istorijos sklaidai.
Be šių, kasdieninių, užduočių, diplomatinei atstovybei Austrijoje šią vasarą prisidėjo ir naujų funkcijų. Liepos 1 dieną Austrija pradėjo pirmininkavimą ES Tarybai, tad šios šalies politika ir prioritetai atsidūrė Europos dėmesio centre. Galiu teigti, kad pataikiau atsidurti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku, mat, ambasadai dalyvaujant susijusiuose renginiuose, turėjau galimybę plačiau susipažinti su pirmininkavimo procedūromis ir organizavimu.
Greta savo patirties stebint dvišalių santykių vykdymą, norėčiau pridurti, kad Viena yra puiki kryptis tiems, kurie nori kuo plačiau susipažinti su tarptautiniais santykiais praktikoje. Šis miestas yra namai dešimtims tarptautinių organizacijų, be to, Lietuva čia taip pat turi atstovybę prie tarptautinių organizacijų, kurioje dirbantys diplomatai kasdien dalyvauja jų posėdžiuose. Nors vasara nėra labai aktyvus metas šiose organizacijose, kolegoms iš pastarosios atstovybės parūpinus man specialią notą, dar suspėjau sudalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos bei Tarptautinės atominės energijos agentūros posėdžiuose. Žinoma, tokia patirtis padeda susipažinti su organizaciniais dalykais, tačiau, vis dėl to, įdomiausia dalis man buvo santykiai tarp pačių valstybių, mat įtampos tarp jų atsispindėjo ir tų valstybių atstovų diskusijose ir retorikoje.
Austrijos sostinėje gyvenimas nestovi ir pasibaigus darbo dienai. Viena garsėja savo turtingu kultūriniu gyvenimu, o diplomatinių atstovybių darbuotojai nuolatos gauna pakvietimus į mieste vykstančius parodų atidarymus, koncertus, paskaitas ir kitus renginius. O ištyrinėti nepakartojamas Austrijos Alpes turbūt ir viso gyvenimo savaitgalių neužtektų.
Užbaigdama norėčiau padėkoti VDU Absolventams, įsteigusiems šią stipendiją, už suteiktą galimybę, bei savo kolegoms ambasadoje Vienoje, kurie taip šiltai mane priėmė. Tikiuosi, kad mano patirtis paragins smalsaujančius apie praktikos galimybes išdrįsti sudalyvauti šiame ir panašiuose konkursuose. Viena man buvo labai svetinga, tad linkiu šiuo svetingumu pasilepinti ir kitiems!
M. Visockas: Politikos mokslai padeda suprasti socialinę gyvenimo dalį
Interviu su PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių absolventu Mantu Visocku.
Kas lėmė Jūsų pasirinkimą pasirinkti studijas Vytauto Didžiojo universitete ir kodėl „Politikos mokslų“ kryptį?
Kiekvieną rudenį einant Laisvės alėja akivaizdu, kad Kaunas yra studentiškos auros miestas. Pasirinkimas studijuoti VDU buvo paprastas ir pragmatiškas. Kadangi esu kaunietis, tad nemačiau racionalių priežasčių rinktis studijas kitur. Iš pradžių planavau rinktis istorijos studijas. Visada savęs klausdavau, kodėl sprendimus priimantys veikėjai pasielgė būtent taip, ar buvo kitų alternatyvų? Tikriausiai, būtent šis klausimas atvedė ne į istorijos kursą, tačiau į politikos mokslus: kur istorija susipynusi su visa žmogaus socialine elgsena, psichologija, sprendimų priėmimu, valdymu ir dar „n“ įvairių dedamųjų. Kai kasdien gauname milžinišką naujienų srautą, būtent politologijos studijų metu įgyti gebėjimai leidžia susiaurinti klausimo „kodėl konkreti naujiena pasiekė eterį?“ galimus atsakymo variantus. Politikos mokslai padeda suprasti socialinę gyvenimo dalį.
Pristatykite dabartinę savo profesinę veiklą ir pakomentuokite kaip „Politikos mokslų“ studijos padėjo Jums įsidarbinti šioje srityje?
Politologijos studijos suteikia instrumentus įvairių procesų analizei. Įstojęs į politikos mokslus jau pirmame kurse prisijungiau prie vienos iš tradicinių partijų. Šiuo metu dalį laiko skiriu municipalinio lygmens politinei veiklai. Nors netrukus švęsime Vasario 16-osios šimtmetį, tačiau politinės tradicijos turime nedaug, politinėms partijoms ir rinkėjams trūksta brandos. Kita vertus, iš lėto, bet piliečių sąmoningumas su kiekvienais rinkimais auga ir džiaugiuosi, kad jau dešimtmetį prie to galiu prisidėti. Tai yra lyg savotiškas hobis, paskatintas politologijos studijų. Visgi, pagrindinė mano veikla yra privataus verslo sektoriuje. Dirbdamas versle suprantu, kad tai gera administravimo gebėjimų ugdymo patirtis. Politikos mokslų žinių visuma ir administravimo praktika yra viena vertingiausių kombinacijų darbo rinkoje.
Kokius Vytauto Didžiojo Universiteto pranašumus (iš studento perspektyvos) išskirtumėte?
Studijuojant teko du kartus išvykti į užsienio universitetus (per Erasmus ir dvišalių mainų programą). Tad galiu palyginti VDU ir su Berlyno bei Latvijos universitetais. VDU unikalus tuo, kad neturi dirbtinių barjerų tarp dėstytojo ir studento. Universitetas neįmanomas be šių abiejų dalių, o VDU jos lygiavertės. Kai yra abipusė pagarba, tuomet studijų metu studentai atsiskleidžia įvairiais rakursais. Kitaip sakant, nėra kalami pagal vieną šabloną. Galimybė rinktis įvairias paskaitas iš kitų sričių, išugdo ne tik savo srities ekspertus, bet pakankamai plačiai apsišvietusius žmones. Nors studijavau politikos mokslus, tačiau turėjau galimybę rinktis fotografijos kursus pas R. Požerskį, bioetiką pas A. Narbekovą, istoriją pas E. Aleksandravičių ir daugelį kitų kursų pas savo srities ekspertus. Unikalu. VDU visapusiškumas yra tai, kas iš tiesų kuria išsilavinusių žmonių Lietuvą.
Pagrindinis patarimas Politikos mokslų krypties būsimiems ir esamiems studentams?
Pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias suteikia VDU. Nesvarbu ar tai bus specialus vizituojančio profesoriaus kursas, nemokamos užsienio kalbų paskaitos, ar galimybė studijuoti kelis semestrus kitame Europos universitete. Vienas svarbesnių uždavinių – vertinti PMDF esančią pasirinkimo laisvę ir ryšį su dėstytojais, bendrakursiais.
