Plėtojamas bendradariavimas su Frankofonijos mokslo įstaigomis
PMDF mokslo darbuotojas doktorantas Saulius Mykoliūnas dalyvavo pusmetiniame Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų Centro (CNRS) politinės komunikacijos mokslinio referentinio žurnalo Hermes redkolegijos, kurios nariu jis yra nuo 2017m., susirinkime Paryžiuje, kuriame pristatė Lietuvos politinės komunikacijos aktualijas ir, po to sekusiame Hermes žurnalo Biuro susirinkime, diskutavo planuojamų leidinio temų – “Komunikacija ir diplomatija”, “Nekomunikavimas politinėje komunikacijoje”, “Stereotipai ir jų atstovavimas komunikacijoje”, “Muzika, sportas ir globalizacija”, “Arabų pasaulio geopolitiniai konfliktai”, numatomų išleisti 2018-2019metais – rengimo spaudai klausimais.
Prancūzų kalba leidžiamas prestižinis Frankofonijos šalių politinės komunikacijos referentinis žurnalas, kurio leidėjas nuo pat jo įkūrimo 1988 metais yra Prancūzijos mokslinių tyrimų Centro mokslinių tyrimų direktorius dr. Dominique Wolton, 2018m. kovo mėn. VDU PMDF L. Donskio bibliotekoje įkūrė savo leidinių lentyną, kur mokslininkai ir studentai gali studijuoti visus šio žurnalo leidinius, išleistus per tris Hermes žurnalo egzistavimo dešimtmečius. Ši žurnalo leidinių lentyna, CNRS identifikuojama kaip NordBalt (Baltijos ir Šiaurės šalims), yra viena iš tarptautinių Hermes žurnalo leidinių sankaupų universitetinėse bibliotekose. Kiti du tokie Hermes leidinių Centrai yra Bukarešte, Frankofonijos universitetų agentūros (AUF) Centrinės ir Rytų Europos atstovybėje, bei Librevilyje Gabone, prie Ministro pirmininko tarnybos, atstovaujančiame Centrinei Afrikai.
Redkolegijos posėdžiai, kuriose dalyvauja 60 mokslininkų iš viso pasaulio ir kurie vyksta prancūzų kalba, yra mokslinių diskusijų platforma, kur nuomonėmis politinės komunikacijos temomis keičiasi žymiausi prancūzakalbių universitetų atstovai. Darbinėse grupėse tvirtinami mokslinių straipsnių temos ir jų autorių moksliniai darbai.
Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslo darbuotojų rengiami du straipsniai Hermes žurnalui (apie politinę nekomunikaciją ir apie diplomatijos ypatumus UNESCO) turėtų atverti naują puslapį VDU mokslinių cituojamų straipsnių prancūzų kalba politinės komunikacijos tema tradiciją.
https://en.wikipedia.org/wiki/Centre_national_de_la_recherche_scientifique
Revue Hermès (Hermes žurnalas):
https://hermes.hypotheses.org/
Dominique Wolton:
https://fr.wikipedia.org/wiki/Dominique_Wolton
L‘Agence Universitaire de la Francophonie (AUF) (Frankofonijos šalių universitetinė agentūra)
Foto copy right: Revue HERMES
PMDF dėstytojui – garbės daktaro regalijos
Gegužės 15 d., 15 val., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) vyks iškilmingas Senato posėdis, kurio metu VDU Garbės daktaro regalijos bus įteiktos Bolonijos universiteto (Italija) profesoriui Stefano Bianchini ir Vytauto Didžiojo universiteto docentui Mykolui Jurgiui Drungai. Posėdyje dalyvaus VDU Tarybos pirmininkas, prezidentas Valdas Adamkus.
Iškilmėse kviečiama dalyvauti visa VDU bendruomenė, mokslininkų artimieji ir bičiuliai, kauniečiai ir miesto svečiai.
Bolonijos universiteto prof. S. Bianchini VDU Garbės daktaro vardas suteikiamas už jo reikšmingą indėlį plėtojant tarptautinį universitetų bendradarbiavimą bei nuopelnus vystant Rytų Europos ir Baltijos regiono politikos ir istorijos studijas.
Prof. S. Bianchini domėjimasis Rytų Europos šalių politika ir istorija buvo geras pagrindas plėtoti mokslinius bei akademinius mainus, jis visada palaikė ir skatino VDU Humanitarinių ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų dėstytojų mokslinio potencialo augimo idėją, akcentavo tarpkultūrinio bendradarbiavimo, įvairovės bei tolerancijos kitos kultūros žmonėms principus. Profesorius daug prisidėjo užmegzdamas ryšius su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, jo iniciatyva VDU kolegos buvo ir yra kviečiami į tarptautinius mokslinius renginius, seminarus ir pan.
S. Bianchini nuolat skatina ir savo universiteto kolegas bei studentus prisidėti prie šios partnerystės plėtojimo, dalyvauti VDU organizuojamuose renginiuose, vykdyti su istorija ir politika susijusius tyrimus. Europos integracijos, konsolidacijos ir Pietų bei Rytų Europos šalių politinei ir kultūrinei raidos tematikai skiriama nemažai vietos ir jo paties moksliniuose tyrinėjimuose, skaitomose paskaitose, publicistiniuose ir literatūriniuose darbuose. S. Bianchini mokslinius ir pedagoginius nuopelnus yra pripažinusios įvairios Italijos ir užsienio institucijos. Jis kaip vizituojantis dėstytojas skaitė paskaitas Monrealio, Jeilio, Kembridžo, Johno Hopkinso, VDU, Drexelio, Buenos Airių ir Sankt Peterburgo valstybiniuose ir kituose universitetuose.
VDU Senato sprendimu, doc. M. J. Drungai VDU Garbės daktaro regalijos suteikiamos už jo nuopelnus nepriklausomai Lietuvai, humanistinių kultūros ir demokratijos vertybių puoselėjimą bei Vytauto Didžiojo universiteto vardo garsinimą. Diasparoje, Tiubingene (Vokietijoje) gimęs, vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas persikėlęs gyventi, M. J. Drunga – Amerikos lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, filosofas, vertėjas. 1968 m. baigė Pedagoginį lituanistikos institutą Čikagoje. 1969 m. Čikagos universitetas jam suteikė filosofijos bakalauro laipsnį. 1969–1973 m. studijavo filosofiją Masačusetso technologijos institute Kembridže. 2011 metais VDU apsigynė filosofijos daktaro laipsnį.
Dar gyvendamas JAV, M. J. Drunga aktyviai vertė, redagavo knygas, straipsnius ir kitus leidinius anglų ir lietuvių kalbomis. 1960–1989 m. dalyvavo draugijos „Santara-Šviesa“ veikloje, buvo draugijos valdybos narys. 1979–1988 m. – JAV lietuvių bendruomenės tarybos, 1979–1982 m., 1985 m. jos prezidiumo narys, 1983–1987 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, Spaudos ir informacijos komisijos pirmininkas. 1984–1989 m. Lietuviu fondo tarybos narys. 1980–1990 m. leidyklos „Lithuanian Library Press“ vertėjas. Žurnalų „Akiračiai“, „Metmenys“, „Naujasis Židinys-Aidai“ bendradarbis.
1990–2003 metais docentas dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje, Miunchene ir Prahoje, kaip Lietuvos redakcijos narys. Čia rengė žinias, pranešimus, analitinius straipsnius politinėmis ir kultūrinėmis Lietuvos bei pasaulio temomis. Taip pat vertė iš anglų, vokiečių prancūzų kalbų į lietuvių. Nuo 1993 m. radijuje vadovavo visoms savaitgalio laidoms, organizavo Vilniaus skyriaus darbus, redagavo kitų pranešimus.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedroje docentas dirba nuo 2004 metų. M. J. Drunga taip pat yra Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojas. Žurnalistas nuo tų pačių metų dirba Lietuvos radijuje užsienio politinės ir kultūrinės spaudos apžvalgų ir specialiųjų laidų rengėju. VDU docento mokslinių interesų kryptys: objektyvumas ir subjektyvumas žiniasklaidoje ir socialiniuose moksluose, užsienio ir Lietuvos diasporos žiniasklaida.
A. Pukšto kalba gegužės 3-osios Konstitucijos minėjime
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Politologijos katedros vedėjo doc. dr. Andžej Pukšto gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjime LR Seime, sakytos kalbos pranešimas:
Gerbiamas Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, gerbiamas Prezidente Valdai Adamkau, gerbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiamas Ukrainos Aukščiausios Rados Pirmininke, gerbiama Lenkijos Respublikos Seimo Vicepirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, ambasadoriai, kalbėti apie 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos reikšmę tuo metu, kai visos mūsų šalys – Lietuva, Lenkija ir Ukraina – švenčia valstybingumo atkūrimo šimtmečius – ypatinga proga ir atsakomybė. Ir nėra turbūt geresnės formulės, sujungiančios 1791-uosius, 1918-uosius ir 2018-uosius metus – kaip teisės, laisvės ir demokratijos sąsajų formulės. Būtent šie kelrodžiai ir buvo pagrindiniai Gegužės 3 d. Konstitucijos kūrėjams. Didelis paradoksas, kad Konstitucija buvo priimta tuo metu, kai didžiulė, unikali kelių tautų jungtinė valstybė jau buvo ties žlugimo riba.
Stiprinti vidinę santvarką, vidaus reformas, demokratizuoti valstybę – tokią išeitį matė tų metų šviesuomenė. Tai buvo iš tiesų drąsus žingsnis, nes pirmas mūsų Europos kontinente ir antras pasaulyje, turint omenyje Jungtinių Amerikos Valstijų atvejį.
Atsigręžiant į 1791 m. gegužės 3 d., pagristai kyla klausimų dėl Konstitucijos kūrėjų intencijų ir vizijų bei tuometinės socialinės-kultūrinės situacijos. Apie kokią valstybę svajojo ta drąsioji dalis tuometinio politinio elito, kaip jie suprato teisinės kultūros sampratą, kaip tai turėjo, pagal jų įsivaizdavimą, padėti išsaugoti valstybę nuo agresyvios Rusijos imperijos ir jos sąjungininkų – Austrijos imperijos ir Prūsijos?
Nėra čia lengvų atsakymų mums, XXI amžiaus, elektroninių medijų, greitos aviacijos ir skubių sprendimų amžiaus piliečiams. Nors teisės ir laisvės koreliacijos problema buvo ir išlieka kaip niekada aktuali. Gal ir nenori dalis dabartinių politikų šios užduoties matyti, bet demokratijos kokybės klausimas nėra išbrauktas iš XXI amžiaus Europos Sąjungos ir atskirų šalių darbotvarkių.
Apie tai žinojo, be kita ko, XIX amžiaus pradžios Lietuvos diduomenė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės palikuoniai. Dar prieš Lietuvos istoriografijos tėvą Simoną Daukantą ir tautinio Sąjūdžio patriarchą Joną Basanavičių buvo bandyta atsakyti į klausimą: „kas yra lietuvis?“
Atsakymas buvo paprastesnis, negu kas nors čia tikisi – „Lietuvis yra tas, kuris myli laisvę ir gerbia Lietuvos Statutą“. XIX amžiaus pradžioje nebuvo Lietuvos ir Lenkijos valstybės, bet dar galiojo 1588 metų unikalus teisės aktų rinkinys, visiškai nesuprantamas Rusijos imperijos valdovui, sukurtas remiantis geriausių Europos politinės minties tradicijos, pradedant nuo senovės Romos, dvasia – Lietuvos Statutas. O lietuvybė – tai pasirodo ne etninis kriterijus, o kažkas tokio, kas yra visiškai neatsiejama nuo laisvės dvasios ir laisvo apsisprendimo.
Už teisę būti laisviems, už demokratijos pradžią ne tik bajorijos, bet ir miestiečių, ir valstiečių savo galvas paguldė 1863 metų sukilimo vadovai: iš Volynės kilęs Zigmas Sierakauskas ir Kostas Kalinauskas, lietuvių-lenkų-baltarusių pasienio sūnūs. Čia, Vilniuje, visiškai netoli, šalia esančioje Lukiškių aikštėje, caro valdžia pakorė šviesuolius, kurie parodė tuometinei Europai, kad laisvės ir teisės arealas, net aprėptas Rusijos caro, vis dar gyvuoja tarp Dniepro ir Nemuno, tarp Vyslos ir Dauguvos. Kaip žinome, jų palaikų suradimas ir identifikavimas užtruko pusantro amžiaus ir dar šiuo metu prie jų ir kitų sukilėlių kapų dirba Lietuvos archeologai…
Z. Sierakausko ir K. Kalinausko patriotinės iniciatyvos nuskriejo labai toli, už buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ribų. Paskatino kai kuriuos Rusijos veikėjus judėti demokratijos permainų keliu. Drįstu teigti, kad Vilnius ir dabar atlieka Rusijos demokratijos kūrimo centro vaidmenį. Čia turiu omenyje Gario Kasparovo ir kitų žymių Rusijos opozicionierių Vilniuje rengiamus kasmetinius laisvos Rusijos forumus.
1918 metais Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos valstybių kūrėjai ne tik jautė pareigą pratęsti XVIII amžiaus valstybingumo tradicijas ir kurti naujus valstybinius darinius ant demokratijos, šiuolaikinio parlamentarizmo ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų pamatų. Tie bandymai, kaip žinome, ne visada buvo sėkmingi. Todėl minint šiuolaikinių valstybių šimtmečio jubiliejus svarbu ne tik švęsti, bet ir permąstyti tarpukario laisvės ir teisės kontekste padarytas klaidas.
Baigdamas savo trumpą refleksiją, norėčiau stabtelti ties Stasio Lozoraičio vyresniojo, kuris vadovavo Lietuvos Respublikos egzilinei diplomatijai Šaltojo karo metais, ir jo pusbrolio, vilniečio, garsaus rašytojo Juzefo Mackevičiaus (Józef Mackiewicz) asmenybėmis.
J. Mackevičius – vienas iš didžiausių pokario plunksnos meistrų, ypatingai apdainavo laisvės ir teisės paradigmas mūsų lotyniškos civilizacijos kontekste. Jis, gyvendamas pokariu Miunchene, nuolat bandė priminti Vakarų pasauliui ir visai žmonijai Katynės ir Panerių tragedijas, kaip dviejų totalitarizmų įsiviešpatavimo pasekmę, bandė taip pat pristatyti ir teisinę kritinę situaciją už geležinės uždangos.
Jo giminaitis – S. Lozoraitis tą patį darė už Atlanto vandenyno. „Kokiai Lietuvai atstovaujate?“, – bandė jo ironiškai klausti kai kurie Vašingtone dirbantys diplomatai, nors puikiai žinojo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos niekada nepripažino Baltijos valstybių sovietinės okupacijos.
„Atstovauju Lietuvai, kuri buvo, yra ir bus“, – tokį atsakymą turėjo jiems Lietuvos diplomatijos vadas.
Taigi, minėdami 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos jubiliejų, rūpinkimės savo valstybių teisinėmis sistemomis, globokime laisvės principus ir kartu kurkime Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą – kurios buvo, yra ir bus. O jeigu gerai pasistengsime, gal po kelių metų prie šio proceso prisijungs ir su mumis švęs demokratinės Baltarusijos atstovai. Ačiū jums už dėmesį.
PMDF vyko diskusija „Europa šiandien: iššūkiai ir galimybės”
2018 m. gegužės 4 d. 14 val. VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23, Kaunas) vyko diskusija „Europa šiandien: iššūkiai ir galimybės“. Renginyje dalyvavo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriai dr. Andrius Švarplys ir doktorantas Justinas Juozaitis, diskusiją moderavo PMDF prodekanė dr. Sima Rakutienė.
Pastaruoju metu Europos Sąjungai tenka įveikti daug iššūkių – ar tai keičia ES kaip politinę sąjungą, ar mus visus jungia tos pačios vertybės? Kiek giliai sieks tolimesnė ekonominė ir monetarinė integracija? Kiek efektyvi ir turinti įtakos ES kaip globali žaidėja? Šiais ir kitais aktualiais klausimais vyko diskusija VDU Leonido Donskio bibliotekoje. Į diskusiją apie Europos ateitį atvyko ir šiandieninėms aktualijoms neabejingi kauniečiai: akademinė bendruomenė, vyresniųjų klasių moksleiviai ir pedagogai.
Renginį organizuovo Kauno Europe Direct informacijos centras, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ir Akademinis politologų klubas.
Diskusija „EUROPA ŠIANDIEN: IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS“
KVIEČIAME Į DISKUSIJĄ „EUROPA ŠIANDIEN: IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS“
2018 m. gegužės 4 d. 14 val. VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23, Kaunas) įvyks diskusija „Europa šiandien: iššūkiai ir galimybės”. Renginyje dalyvaus Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriai dr. Andrius Švarplys ir doktorantas Justinas Juozaitis, diskusiją moderuos dr. Sima Rakutienė.
Pastaruoju metu Europos Sąjungai tenka įveikti daug iššūkių – ar tai keičia ES kaip politinę sąjungą, ar mus visus jungia tos pačios vertybės? Kiek giliai sieks tolimesnė ekonominė ir monetarinė integracija? Kiek efektyvi ir turinti įtakos ES kaip globali žaidėja? Šiais ir kitais aktualiais klausimais ir diskutuosime gegužės 4 d. VDU Leonido Donskio bibliotekoje. Į diskusiją apie Europos ateitį kviečiame visus neabejingus šiandieninėms aktualijoms kauniečius: akademinę bendruomenę, vyresniųjų klasių moksleivius ir pedagogus, NVO atstovus ir kitus aktyvius žmones.
Renginį organizuoja Kauno Europe Direct informacijos centras, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ir Akademinis politologų klubas.
Konferencija Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui paminėti
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas bendradarbiaudamas su Varšuvos universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutu Vilniuje, LR Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutu birželio 20 – 21 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilniuje) organizuoja tarptautinę konferenciją „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ skirtą Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui.
Konferencija siekiama aptarti Lietuvos ir Lenkijos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybių atkūrimą. Taip norima pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinių sąjūdžių raidos tyrimus bei požiūrius į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų, konferencijos pranešėjai gvildens šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartinių Lietuvos ir Lenkijos, kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių užsienio politikos paradigmas, vietą kontinento ir pasaulio raidoje.
Tarptautiniame renginyje kviečiami dalyvauti istorikai, politologai, sociologai, kultūrologai, filologai ir kitų sričių mokslininkai, norintys pasidalinti savo tyrimais apie Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorines, politines ir kultūrines dimensijas, Valstybingumo šimtmečio atkūrimo kontekste.
Dalyvių paraiškos laukiamos iki gegužės 10 d. Prašome atsiųsti pranešimo santrauką (iki 1500 spaudos ženklų) ir trumpą gyvenimo aprašymą (iki 1000 spaudos ženklų). Paraiškas siųsti el. paštu: andzej.puksto@vdu.lt
1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos
Tarptautinė diskusija „Focus on development: development cooperation policies”
Balandžio 19 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vyko tarptautinė diskusija („Focus on development: development cooperation policies and challenges”) apie pasaulines vystomojo bendradarbiavimo problemas ir tarptautinių organizacijų politines darbotvarkes, siekiant jas spręsti bei atskirų šalių nacionalinius prioritetus šioje srityje.
Pranešimus skaitė Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, Alpo Rusi – Suomijos diplomatas, ambasadorius, profesorius, Violeta Motulaitė – ambasadorė, LR Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo departamento vadovė. Renginio moderatorė – PMDF prodekanė dr. Sima Rakutienė.
Arnoldas Pranckevičius pristatė Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetines sritis ir ES indėlį vystant įvairius projektus skurdžiose pasaulio valstybėse. „Europos Sąjunga yra didžiausia donorė pasaulyje vystomojo bendradarbiavimo srityje, tačiau Lietuvoje dar nepakankamai diskutuojama apie šios politikos svarbą“, – akcentuoja PMDF prodekanė dr. Sima Rakutienė. Prof. Alpo Rusi, kuris taip pat dirbo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos prezidento patarėju 2007-2009 m., pristatatė Jungtinių Tautų organizacijos vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkės prioritetines kryptis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovė p.Violeta Motulaitė, 2009-2014 m. ėjusi ambasadorės Moldovoje pareigas, kalbėjo apie Lietuvos indėlį ir paramą besivystančioms pasaulio valstybėms.
Šis renginys yra renginių ciklo PMDF dienos 2018 dalis.
PMDF DIENOS 2018 – vieši renginiai visuomenei ir moksleiviams
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas balandžio 16 – 20 dienomis kviečia moksleivius, mokytojus, plačiąją visuomenę, žiniasklaidos atstovus į renginių ciklą „PMDF dienos 2018“. Įvairių renginių metu bus galima susipažinti su fakulteto bendruomene, dalyvauti tarptautinėse diskusijose, seminaruose ir veiklose bei turiningai praleisti laiką jau tradicinėmis tapusiose PMDF dienose.
Naujos idėjos Europai beieškant- Tarptautinis seminaras apie Trijų jūrų inciatyvą
Šiais metais PMDF dienų atidarymo renginys, vyksiantis balandžio 16 dieną, skiriamas Trijų jūrų iniciatyvos idėjai. Šis renginys organizuojamas kartu su Lenkijos institutu, Lenkijos Respublikos ir Rumunijos ambasadomis Vilniuje. „Šiuolaikinė Europa susiduria su dideliais iššūkiais ir vis dar neišspręstomis krizėmis. Didėjantis euroskepticizmas rytinėse ES šalyse kelia naujų klausimų apie Europos ateitį ir naujų idėjų virsmą politinėmis iniciatyvomis“, – teigia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė dr. Sima Rakutienė. Trijų jūrų iniciatyva yra bendradarbiavimo platforma, kurią inicijavo Lenkija ir Kroatija kartu su dvylika valstybių, esančių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų. Bendradarbiavimo formato tikslas – gilinti Europos Sąjungos sanglaudą stiprinant Centrinės Europos šalių infrastruktūrą, energetinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Trijų jūrų iniciatyva gali būti regiono šalių galimybė įveikti infrastruktūrines kliūtis ir suprasti abipusį rinkų patrauklumą. Trijų jūrų iniciatyvos nariai yra: Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Seminare dalyvaus Lenkijos, Rumunijos, Lietuvos, Suomijos ekspertai, diplomatai, mokslininkai.
Islamo tyrinėtojo, profesoriaus Egdūno Račiaus naujos knygos pristatymas
„Musulmonų (ne) integravimo ES šalyse tematika yra viena aktualiausių temų nagrinėjamų šiuolaikinės politikos procesų kontekste“, – akcentuoja dr. S.Rakutienė. Islamo tyrinėtojas, VDU profesorius Egdūnas Račius pastaruoju metu išleido keletą knygų musulmonų bendruomenių Europoje tematika. Jo naujausia monografija, publikuota Edinburgo universiteto leidykloje 2018 metais, „Musulmonai Rytų Europoje“ nagrinėja islamo išpažinėjus ir siekia atsakyti į klausimą, „kiek Rytų Europoje praktikuotas islamas matytinas kaip (Rytų) Europos islamas, o jo išpažinėjai net tik kaip musulmonai Rytų Europoje, bet ir europiečiai musulmonai“. Šios knygos pristatymas vyks balandžio 16 d.
Moksleivių diena Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – renginiai moksleiviams ir mokytojams
Trečiadienį, balandžio 18 dieną, moksleiviai turės puikią galimybę dalyvauti PMDF renginiuose, atvirose paskaitose ir veiklose. Kaip teigia PMDF prodekanė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, – „šiais metais atskira diena skiriama moksleiviams, norintiems susipažinti su fakultetu ir studijų galimybėmis“. Ryte vyks susitikimas su žurnalistu ir politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka, vėliau kviesime į JAV ambasados renginį apie seksualinį priekabiavimą, po pietų – vyks veiklos moksleiviams „Europrotai“ ir „Media Lab“. Daugiau informacijos rasite programoje.
Tarptautinė diskusija apie pasaulinę vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkę
Balandžio 19 d. vyks tarptautinė diskusija apie pasaulines vystomojo bendradarbiavimo problemas ir tarptautinių organizacijų darbotvarkes, siekiant jas spręsti bei atskirų šalių nacionalinius prioritetus šioje srityje. VDU lankysis Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, Beth Richardson, Kanados laikinoji reikalų patiketinė; Alpo Rusi – Suomijos diplomatas, ambasadorius, profesorius; Violeta Motulaitė- ambasadorė, LR Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo departamento vadovė.
Užsienio svečių paskaitos ir tarptautinė konferencija
„PMDF išskirtinis bruožas yra mūsų fakulteto tarptautiškumas“, – akcentuoja PMDF prodekanė dr. Sima Rakutienė, – „PMDF suburia didelę tarptautinių studentų ir dėstytojų bendruomenę, aktyviai bendradarbiaujame su užsienio partneriais“. PMDF dienose taip pat pakviesime sudalyvauti užsienio svečių iš Lenkijos, Ukrainos, Bosnijos ir Hercegovinos, Rumunijos, Suomijos ir kitų svečių paskaitose.
PMDF dienas užbaigs tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“, kurioje pranešimus skaitys tiek Lietuvos, tiek užsienio svečiai.
Taigi kviečiame išsirinkti iš gausios programos įdomiausius renginius ir būtinai juose apsilankyti.
PMDF docentė Aistė Lazauskienė–tarptautinės monografijos apie Europos merus bendraautorė
2018 m. pradžioje prestižinė tarptautinė leidykla Palgrave Macmillan leidykla išleido knygą “Political Leaders and Changing Local Democracy : The European Mayor”.Šioje monografijoje analizuojamos merų, kaip vietos lygmens politinių lyderių, nuostatos demokratijos, teritorinių ir administracinių reformų atžvilgiu, aptariami merų santykiai su kitais vietos lygmens veikėjais, aiškinamasi, kiek įtakos merų požiūriams turi jų partiškumas, nagrinėjami merų lyderystės stiliaus pokyčiai, merų darbotvarkių skirtumai, lyginama atskirų šalių savivaldybių merų darbo specifika.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros docentė Aistė Lazauskienė kartu su bendraautoriais iš Belgijos ir Lenkijos parengė knygos skyrių apie Europos merų politinės karjeros bruožus (“The Mayors’ Political Career: Between Local and National Ambition”). Jame nagrinėjami keli merų karjeros aspektai, apimantys merų kadencijų skaičių, politinę patirtį prieš tampant meru, ateities planų ambicijas ir kitus klausimus.
Mokslinė monografija yra paremta merų apklausos, kuri 2014-2016 metais buvo vykdoma 29-iose Europos šalyse, duomenų analize. Lietuvos merų apklausą atliko ir duomenis tarptautiniam tyrimų tinklui pateikė VDU mokslininkų komanda, kurią sudaro doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė, doc. dr. Aistė Lazauskienė ir dr. Arvydas Mikalauskas.
Plačiau apie knygą:
https://www.palgrave.com/de/book/9783319674094#aboutBook
VDU su naujais partneriais vykdys alkoholio prevencijos projektus
Kovo 21 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorato metu universiteto rektorius prof. Juozas Augutis ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktorius Darius Didžgalvis pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutarties pasirašymą inicijavo PMDF Viešojo administravimo profesorė Ilona Tamutienė, kuri vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su alkoholio politika Lietuvoje.
Neblaivumas darbe yra viena iš svarbiausių nelaimingų atsitikimų ir žemo darbo produktyvumo priežasčių. Nustatyta, kad neblaivaus darbuotojo produktyvumas yra 25 proc. mažesnis nei blaivių kolegų. Neatėjimas į darbą ar atėjimas apsvaigusiame stovyje yra didelis iššūkis bendradarbiams ir darbdaviui: tenka ieškoti kas pakeis girtą darbuotoją, nukenčia gamybos organizavimas, vėluoja prekių pristatymai ir kyla kitos įvairios problemos.
UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ sukūrė automatizuotą modernią alkoholio kontrolės sistemą, kuri identifikuoja darbuotoją ir patikrina blaivumą prieš jam patenkant į darbo vietą ir baigus darbą. Bendrovė sukaupė didelį kiekį duomenų, kuriuos yra tikslinga moksliškai analizuoti. Sukurtos duomenų bazės pagrindu galima atlikti mokslinius tyrimus ir nustatyti kokie yra neblaivių darbuotojų mastai skirtingose pramonės šakose, įvertinti kaip neblaivumo dinamiką įtakoja nuolatinės ir atsitiktinės blaivumo patikros, ar jos yra veiksmingos. Ateityje partneriai numato ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, siekiant ištirti neblaivumo įtaką darbo produktyvumui ir įvertinti blaivumo patikrų ir kitų alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą.
Anot rektoriaus prof. J. Augučio ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktoriaus, abiejų šalių tikslas vienas – informacijos apie alkoholio žalą ir jos valdymą sklaida viešosioms įstaigoms, verslo organizacijoms ir plačiai visuomenei.
Sutartimi abi šalys įsipareigoja bendradarbiauti projektinėje veikloje, organizuoti mokslinius tyrimus, pilietinio švietimo apie alkoholio žalą ir jos valdymą pasitelkiant blaivumo patikras ir kitas priemones konferencijas, seminarus bei skleisti informaciją apie iniciatyvas, kelti diskusijas viešoje erdvėje.
