PMDF magistrantei – URM apdovanojimas už baigiamąjį darbą

Liepos 3 d. Užsienio reikalų ministerijoje vyko Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų metinis susitikimas. Jo metu Lietuvos ambasadorių klubas pagerbė geriausių magistro darbų apgintų 2017 metais tarptautinių santykių srityje autorius. Viena iš dviejų laureatų buvo Karolina Rodaitė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantūros absolventė.

Karolinos baigiamojo darbo tema buvo „The Role of Nationalism in the People‘s Republic of China‘s Foreign Policy toward Japan from Mao Zedong till Xi Jinpeng“ (vadovas dr. Giedrius Česnakas). Apdovanojimą įteikė Ambasadorių klubo prezidentas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras – Algirdas Kumža.

K. Rodaitė Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete baigė tiek magistro, tiek Politikos mokslų bakalauro studijas. Daug metų buvo aktyvi Akademinio politologų klubo narė.

Dėstytojai supažindino moksleivius su politikos labirintais

Jau šeštus metus universitete organizuojama „VDU Vasaros mokykla 2017” suburia Lietuvos moksleivius vasarą pasitikti turiningai ir gauti naujų potyrių. Kursų metu moksleiviams vyksta paskaitos, suteikiama galimybė pasirinktas mokslo sritis išbandyti praktiškai ir aplankyti įvairias universiteto erdves.

 PMDF dėstytojai moksleiviams organizavo atskirą paskaitų ciklą, kuris orientuotas į įvairias sritis – nuo politikos mokslų iki viešosios komunikacijos. Fakulteto dėstytojas dr. Andrius Švarplys moksleivius supažindino su Europinės tapatybės idėja ir jos raiška šiuolaikiniame valstybių kontekste.  Politologas Mindaugas Norkevičius supažindino su globaliomis rizikomis ir grėsmėmis tarptautiniuose santykiuose, su moksleiviais diskutavo koks yra žingsnis nuo lokalios rizikos iki tarptautinio konflikto. Komunikacijos specialistas dr. Kristijonas Jakubsonas moksleiviams pasakojo apie audiovizualinio pasaulio užkulisius: kuo svarbi yra šviesa, garsas ir vaizdas ir kaip tai gali paveikti auditorijas. Kartu su istoriku doc. dr. Rūsčiu Kamuntavičiumi moksleiviai pasivaikščiojo po Kauną ir įvertino miestą iš politikos prizmės, aptariant tarpukario tradicijas. Fakulteto profesorius dr. Lauras Bielinis su moksleiviams diskutavo apie rinkimus, jų intrigas ir porinkiminę komunikaciją.

O. Vaitkevičienė: universitete gali jaustis kolega

Politikos mokslų bakalauro studijų programos ir Integruotos komunikacijos magistro studijų programos PMDF absolventė Odeta Vaitkevičienė apie savo studijas PMDF.

Kas Jus paskatino pasirinkti būtent tokios krypties politikos mokslų/ integruotos komunikacijos studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?

 Nuo paauglystės vedė noras būti žurnaliste, lankiau žurnalistikos mokyklą, kurioje garbūs ir kompetentingi dėstytojai pasakojo, kaip tapti ir būti geru žurnalistu. Dėstytojai dažniausiai netiesioginiu būdu vis minėdavo, kad geriau yra turėti tą specialybę, kurios žurnalistu norėtum būti, o po bakalauro studijų tuomet pasirinkti žurnalistikos magistrą. Aš svarsčiau, kad man įdomiausia būtų rašyti apie politiką, tad taip akys nukrypo į politikos mokslus. Kodėl integruota komunikacija? Man atrodė, kad tai labai gretima specialybė mano bakalaurui, kadangi bakalauro studijų metu dar turėjau ir gretutines studijas – viešąją komunikaciją. Šis tęstinumas gavosi labai natūraliai. Studijuojant viskas tiko ir patiko. Patiko tai, ką dariau, ką girdėjau, dėstytojai, kolektyvas ir apskirtai visa visuma. Dar ir dabar daug kam pasakau, kad pasiilgstu universiteto, tų erdvių. Net šiandien einant į šį interviu pagalvojau, kad atrodo jau nemažai metų prabėgo nuo mokslų baigimo, bet grįžtant vėl viskas atrodo taip artima ir traukia atgal.

Studijos VDU buvo visiškas atsitiktinumas, nes visą gyvenimą galvojau, kad studijuosiu tik Vilniuje ir niekur kitur. Tikriausiai, kadangi pati esu ne iš Kauno, tai natūralu, kad dažniausiai kaip ir daugumai iš kitų regionų akys krypo į Vilnių. O kodėl į Vilnių? Net pati nežinau, negaliu paaiškinti. Gal dėl to, kad sostinė. Pamenu kaip šiandien, kad buvo paskutinis vakaras, kuomet dar buvo galima redaguoti stojimų pasirinkimus internetu, ir be 5 minučių 12 valandą nakties aš pakeičiau tą sąrašą visiškai kitaip nei buvo. Nežinau kodėl, bet pakeičiau taip, kad pirmoje vietoje įrašiau VDU politikos mokslus. Paaiškinimo kodėl – nėra. Manęs nesuprato nei tėvai, nei draugai, bet kai įstojau pirmu numeriu ir į nemokamą vietą, man net nekilo klausimas „gal būčiau įstojus kur kitur“, nes aš buvau laiminga ir džiaugiausi ta akimirka. Dėl to ir sakau, kad tai buvo visiškai laimingas atsitiktinumas, jokių planų nebuvo. Likimas tikriausiai pats taip sudėliojo. Kaip ir daug ką mano kelyje po mokyklos baigimo dėlioja pats likimas ir laimingi atsitiktinumai.

Ką jums davė VDU politikos mokslų bei integruotos komunikacijos studijos?

Gal geriau sakyti ko nedavė? Nes vardinti galima begalę dalykų: platų akiratį, žinias, bendravimą, puikius žmones, su kuriais susipažinau, nekalbant apie savo bendrakursius, dėstytojus, su kuriais ir šiandien bendrauju ir susitikę vieni su kitais pasikalbam kaip sekasi. Patirtis, praktika, nes kalbant apie praktikos galimybes, manau, kad aš išnaudojau viską, ką buvo galima. Viena mano praktika buvo LR Seime, kita Ispanijos konsulate, taip pat buvau išvažiavusi Erasmus studijoms į užsienį. Taigi, sakau, belieka paklausti, ko universitetas man nedavė, ir ką dar būtų galima duoti. VDU mano lūkesčius išpildė su kaupu, nes prieš studijuodama net neįsivaizdavau, kokios tos studijos gali būti ir ką jos gali suteikti. Apskritai, įstojimas į universitetą, tai lyg žingsnis į naują pasaulį.

Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?

Sunkus klausimas, ypač apie trūkumus. Man asmeniškai didžiausias pliusas ir tai, apie ką visada visiems pasakojau už VDU sienų, tai tas betarpiškas pasijutimas sava. Sava ne tik tarp bendrakursių, bet ir tarp dėstytojų. Man, pavyzdžiui, buvo svarbu, kad niekada nebijojau paklausti, niekada nebijojau sulaikyti dėstytojo po ar prieš paskaitą, ar galų gale, jei kils klausimas, parašyti ir paklausti. Tą betarpiškumą ir pasitikėjimą kitaip būtų galima įvardinti kaip kolegiškumą. Universitete gali jaustis kolega. Tas buvo labai svarbu, bent jau man. Džiaugiuosi, kad nereikėjo būti kažkur kamputyje susitraukus ir bijoti paklausti ar ateiti į paskaitą. Apskritai, eiti į paskaitas man būdavo smagu. Galėčiau pasakyti, kad aš buvau ta keistuolė, nes dažniausiai visi galvodavo, kaip nenueiti į paskaitą, o aš buvau ta, kuri, jeigu negalėdavo ateiti, net blogai pasijausdavo. Atėjus į paskaitą, galima sužinoti tiek daug, nes pati paskaitų atmosfera yra kitokia.

Ką veikiate šiuo metu?

Šiuo metu aš esu Kauno apskrities policijos komunikacijos poskyrio vadovė.

Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?

 Kiekvienam žmogui skirtingai. Aš negaliu išvardinti trijų dalykų, nes tai nėra kažkokie specialūs žingsneliai, laipteliai ar receptai, kurie atitiktų visiems vienodai. Ką galėčiau pasakyti, tai mėgautis viskuo, ką duoda VDU ir čia esantys žmonės. Mėgautis ir imti kiek galima daugiau tai, kas yra susiję su žiniomis, patirtimi, praktikų galimybėmis. Būtent tai yra labai svarbu pačiam, kaip besiformuojančiai asmenybei, kaip būsimam specialistui. Vien teorinių žinių gyvenime neužteks, tad reikia būti smalsiam, imliam ir neužsisklęsti savyje, o būti atviru naujovėms ir žinioms. Na ir, žinoma, reikia siekti savo tikslų, nors negaliu pasakyti, kad visa tai, ką veikiau po universiteto, buvo mano tikslai, nes, kaip jau ir minėjau, mane gyvenime veda likimas ir lemtingi posūkiai. Taip pat labai svarbu yra ugdyti save, plėsti akiratį, bendrauti. Svarbiausia labai norėti iš savęs. Nebūtina siekti kažkokių labai aukštų karjeros tikslų, bet to, ką darai ir sieki, turi labai norėti.

Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?

Tiesą pasakius, nepasakyčiau, kad kažką labai pasiekusi esu, nors, kita vertus, pagalvojus ir atsižvelgus į tai, kiek metų praėjo po studijų, tai nėra tiek daug, o lyg ir pasigirti jau yra kuo. Aš esu pakankamai savikritiška ir nemanau, kad dabartinė vieta yra mano galutinė stotelė, kurioje apsistosiu. Galbūt kažkada sugrįšiu į universitetą, tuomet ir galėsiu sakyti, kad pasiekiau viską, ką universitetas davė. Dabar manau, kad aš dar tame siekimų kelyje ir po 5 ar 10 metų, galbūt jau galėsiu kalbėti apie kažkokius pasiekimus.

Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?

Mano nuomone, vienareikšmiškai prisidėjo, nes tokia asmenybė, kokia esu dabar, tai didžiąja dalimi yra universiteto dėka. Žinoma, daug kas atkeliauja iš šeimos, vaikystės, paauglystės, bet profesinio kelio srityje universitetas yra labai svarbi stotelė. Aš tik baigusi bakalauro studijas iškart įsidarbinau Vilniuje, kai Lietuva pirmininkavo pusmetį Europos Sąjungoje. Man gavosi taip, kad darbas buvo tiesiogiai susijęs su baigta specialybe. Baiginėjant tą darbą, aš stojau į magistrą. Tada magistrantūroje plėtojau savo komunikacijos ir viešųjų ryšių žinias ir pabaigusi darbą iš karto susiradau esamą. Viskas įvyko kažkaip labai supintai. Galvočiau, kad tai, ką išugdė universitetas politikos mokslų srityje, man labai pravertė tada mano tiesioginiame darbe. Jis buvo visiškai susijęs su politika ir tarptautiniais santykiais. Galų gale, man padėjo ir kalbų žinios, nes tai buvo darbas anglų kalba. Paskui patobulėjusi, sustiprinusi žinias ir įgūdžius kitoje srityje, aš šiandien galiu jaustis laisvai savo dabartiniame darbe. Abi studijos, kurios, mano nuomone, yra glaudžiai susijusios, nors ir pavadinimai skamba kitaip, turėjo labai daug įtakos mano sėkmei darbuose.

Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?

Daug smalsumo ir daug drąsos. Drąsos imti viską, ką duoda VDU. Tai tikriausiai būtų pagrindinis palinkėjimas, nes būsimas studentas turi būti smalsus ir tikrai drąsus. Drąsus klausti, domėtis, eiti į paskaitas ir girdėti, juk paskaityti vadovėlį galime ir namie, o savo patirtimi besidalijantys žmonės, perteikia visai kitaip.

 Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas? Kurią programą?

2009-2013 – politikos mokslų bakalauro studijos
2010-2013 – viešosios komunikacijos gretutinės studijos
2013-2015 – integruotos komunikacijos magistro studijos

 

Interviu medžiagą parengė Jūratė Vietaitė

Priėmimas į magistrantūros studijas

Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, paremtas artes liberales principais, nuo birželio 1 dienos skelbia priėmimą į daugiau nei 40 magistrantūros studijų programų. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: tarpdisciplininių, jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba, programų, vykdomų Kaune bei Vilniuje ir kitų, studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų.

Šiais metais Politikos mokslų ir diplomatijos priėmimas skelbiamas į šias programas:

Diplomatija (Vilniuje) (anglų kalba)
Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (anglų kalba)
Europos Sąjungos viešoji politika ir administravimas
Integruota komunikacija
Rytų Europos studijos ir tyrimai (MIREES) (Jungtinė studijų programa)
Šiuolaikinė Europos politika
Socialinė ir politinė kritika (anglų kalba)
Žurnalistika ir medijų industrijos (anglų kalba)

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu. Stojantieji gali nurodyti iki 4 pageidavimų, juos išdėstant prioriteto tvarka.

Prašymus galima pateikti iki birželio 29 d. 24 val. VDU absolventai turi pateikti tik registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia), asmens tapatybės dokumentą, jei keitėsi asmens duomenys, bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus. Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas.

Birželio 28 dieną vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas, stojant į studijų programas, kurių priėmimo sąlygose numatytas motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto apie tai pranešti studijų programą vykdančiam fakultetui ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu. Papildomas motyvacijos vertinimas vyks birželio 30 d. 13 val.

Birželio 30 d. ir liepos 3 d. vyks diagnostinis anglų kalbos testas tiems, kurie yra baigę kitas aukštąsias mokyklas ir jei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytas būtinas akademinės anglų kalbos kalbos lygis ir stojantysis nepateikė anglų kalbos liudijančio dokumento. Pildydami prašymą stojantieji turi pažymėti dieną ir laiką, kuriuo metu pageidauja atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.

Visą informaciją apie 2017 m. priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia.

Daugiau informacijos apie priėmimą į magistrantūros studijas:

  • VDU Studijų departamentas
  • Adresas S. Daukanto g. 27, LT-44249, Kaunas
  • Telefonas (8 37) 327 963
  • El. paštas studijos@vdu.lt

Atranka į LR nuolatinės atstovybės biurą Ženevoje

Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje skelbia atranką į sekretoriaus(-ės), dirbančio(-ios) pagal terminuotą darbo sutartį, pareigybę.

Numatoma darbo pradžia – ne vėliau 2017 m. rugsėjo mėn.

Reikalavimai pretendentui:

– turėti aukštąjį išsilavinimą arba ne mažiau kaip trejų metų administracinio darbo patirties;

– būti susipažinusiam su Ženevoje veikiančių tarptautinių organizacijų institucine sąranga;

– mokėti dirbti kompiuteriu, naudotis MS Office programiniu paketu, duomenų bazėmis, biuro technika;

– mokėti anglų ir prancūzų kalbas: bent vieną jų – ne žemesniu kaip įgudusio vartotojo (C1) lygiu, kitą – ne žemesniu kaip pažengusio vartotojo (B1) lygiu,

– gebėti dirbti komandoje, analitiškai vertinti ir sisteminti informaciją, būti organizuotam, punktualiam, darbščiam, deramai atlikti savo pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos;

– išmanyti raštvedybos taisykles, teisės aktų ir kitų tvarkomųjų organizacinių dokumentų rengimo taisykles, informacijos sisteminimą, kalbos kultūros taisykles;

– išmanyti ir laikytis diplomatinio protokolo bei profesinės etikos reikalavimų;

– saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, sužinotas einant tarnybines pareigas;

– atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Funkcijos:

– tvarkyti Atstovybės vadovo darbotvarkę;

– tvarkyti, sisteminti ir archyvuoti gaunamą ir siunčiamą dokumentaciją;

– formuoti atstovybės dokumentų bylas, rengti dokumentacijos planą, vadovo įsakymų dokumentų tvarkymo ir apskaitos klausimais projektus, tvarkyti archyvą, kontroliuoti bylų perdavimo į ministerijos archyvą procesą;

– rengti protokolinę korespondenciją (notas, sveikinimus, kvietimus) Ženevoje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms ir užsienio valstybių nuolatinėms atstovybėms;

– teikti informaciją atstovybės veiklos klausimais telefonu, faksu ir elektroniniu paštu;

– organizuoti protokolinius renginius, susitikimus;

– tarpininkauti užsakant nuolatinius ir vienkartinius leidimus į Ženevoje veikiančias tarptautines organizacijas ir institucijas;

– padėti organizuoti LR valstybės pareigūnų vizitus ir susitikimus, užsakyti oro uosto paslaugas, rezervuoti vietas viešbučiuose, maitinimo įstaigose;

– rengti atsakymus į informacinio pobūdžio paklausimus;

– savo kompetencijos ribose rengti lydraščių projektus;

– vykdyti kitus tarnybinius atstovybės vadovo pavedimus.

Susidomėjusius prašome siųsti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką iki š. m. birželio 9 d. darbo dienos pabaigos elektroniniu paštu adresu rimante.daunyte@urm.lt.

Kvietimas dalyvauti mokymuose apie korupcijos įtaką

Europos jaunųjų  žurnalistų organizacija kartu su Patricija Elžbieta Zarankaite ir Vytauto Didžiojo universitetu vykdo projektą „Korupcijos atpažinimas, prevencija ir komunikacija“ ir kviečia birželio 15 d., korupcijos Lietuvoje tema besidominčius studentus, moksleivius, jaunimo organizacijų atstovus, dalyvauti Europos jaunųjų žurnalistų organizacijos projekto mokymuose „Kaip korupcija veikia jaunus žmones Lietuvoje?“.

Šio projekto pirmieji mokymai su dalyviais iš skirtingų Europos šalių įvyko šių metų Kovo 13-19 dienomis Antverpene, Belgijoje. Tęstiniai projekto mokymai organizuojami kiekvienoje šalyje narėje, kurios atstovai priklauso projektui. Antrasis susitikimas vyks Vilniuje kartu su jau projekte dalyvaujančiais 15 žurnalistų iš visos Europos ir dar 15 iš kiekvienos šalies atrinktais dalyviais.  Į šį susitikimą bus atrinktas vienas mokymuose Kaune dalyvavęs dalyvis.  

Mokymus ves: Baltosios pirštinės ir Jaunųjų gydytojų asociacija

Mokymų tikslas:

  • Paskatinti jaunus žiniasklaidos atstovus kovoti ir pranešti apie korupcijos atvejus, dalintis patirtimis ir geriausiomis praktikomis
  • Praplėsti žinias apie korupciją Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į jos tipologiją, įtaką šalies gerovei bei visuomenės įsitraukimą vietiniu, nacionaliniu ir Europiniu lygmeniu.

Ko mes ieškome?

Jaunų, motyvuotų žmonių, kurie domisi kovos prieš korupciją viešinimo galimybėmis ir galėtų aktyviai dalyvauti mokymuose vėliau prisidėdami prie projekto turinio kūrimo. Norint dalyvauti mokymuose reikia:

  • būti žurnalistais, medijų atstovais ar studentais (ypatingai žurnalistikos, medijų ir komunikacijos, teisės, tarptautinių santykių, politikos mokslų ir sociologijos);
  • būti ne vyresniu nei 30 metų;
  • atsiųsti savo CV;
  • atsiųsti savo 2 minučių vaizdo įrašą, kuriame pristatote Jūsų manymu šalyje įvykusį svarbiausią korupcijos atvejį. Jums suteikiama kūrybinė laisvė. Jeigu negalite nufilmuoti ar sukurti vaizdo įrašo, turite atsiųsti trumpą idėjų aprašą kokį jį galėtumėte sukurti mokymu metu (nufilmuoti panelinę diskusiją, padaryti interviu su mokymų dalyviais ir pan.).

Vaizdo įrašo atsiuntimas yra pageidautinas.

Ką mes siūlome Jus?

  • Vienas dalyvis iš kiekvienos šalies vietinių mokymų bus atrinktas – remiantis CV, atsiųstu vaizdo įrašu ir aktyvumu susitikimo metu Kaune – dalyvauti mokymosi kursuose Vilniuje Liepos 18d. Kursų metu dėmesys bus kreipiamas į vaizdo produkcijos gamybą ir kovos prieš korupciją atstovavimą. Kelionės išlaidos, apgyvendinimas ir maitinimas bus padengiami organizatorių. Mokymų metu dalyviai gaus patarimų ir reikiamos informacijos iš organizatorių.
  • Sertifikatą liudijantį Jūsų dalyvavimą vietos renginyje.
  • Galimybę tapti Europos jaunųjų žurnalistų organizacijos nariais, žurnalistais ir aktyvistais, besikonsentruojančiais į korupciją.

Prašome atsiųsti savo CV ir vaizdo įrašą iki birželio 13 d., adresu: Patricijai Elžbietai Zarankaitei, patricija.zarankaite@gmail.com. Jeigu yra klausimų, prašome nedvejojant rašyti.

Mokymų laikas ir vieta: Birželio 15 d. 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (V. Putvinskio g. 23).

R. Holsti vardinė profesūra – VDU profesoriui Alpo Rusi

Suomijos Užsienio reikalų ministerija suteikė vienkartinę 20 tūkst. eurų paramą Rudolfo Holsti vardinei profesūrai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.

R. Holsti vardinės profesūros parama buvo skirta dr. Alpo Rusi, ambasadoriui emeritui, profesoriui adjunktui Helsinkio universitete. Nuo 2016 m. kovo dr. A. Rusi yra vizituojantis profesorius Vytauto Didžiojo universitete.

Lietuva ir Suomija yra Baltijos jūros regiono šalys, todėl jas sieja bendri interesai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir saugumo bei politikos klausimuose. Vardinė profesūra skatins dalinimąsi žiniomis, susijusiomis su bendradarbiavimu Baltijos jūros regione, ypač jo ateities iššūkiais. Ji taip pat prisidės prie gilesnio universitetų bendradarbiavimo šiose dviejose šalyse.

„Ambasadorius Alpo Rusi ilgai ir pagirtinai dirbo Suomijos užsienio diplomatinėje tarnyboje bei Suomijai naudos davusiose tarptautinėse tarnybose. Vardinės Rudolfo Holsti profesūros skyrimas jam yra naudingas žingsnis tiek Suomijai, tiek Lietuvai“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini.

Profesūros paskelbimas prisidės prie žinių skleidimo apie Rudolfą Holsti (1881-1945) ir jo gyvenimo pasiekimus einant užsienio reikalų ministro pareigas Suomijoje šalies ankstyvos nepriklausomybės metais, 1919–1922 m., ir sunkumų laikmečiu 1936–1938 m. Jis taip pat atstovavo Suomijai kaip ypatingasis pasiuntinys į Rygą, Taliną, Berną ir Tautų Sąjungą 1919–1940 m.

Tautos fondo stipendijos- PMDF studentėms!

Džiaugiamės gražiu bendradarbiavimo su Tautos fondo (Lithuanian National Foundation) atstovais. Jau antri metai VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentai sulaukia fondo paramos.  Tautos fondas yra kultūros bei švietimo labdaros organizacija, kurios vienas iš tikslų yra studentų tautinės savimonės ugdymas, integravimas į dabartinį technologinį ir vakarietišką pasaulį.

Šiemet Tautos fondo globojamo Steponių stipendijos fondo valdytojai, įvertinę politikos mokslų magistrantūros studijų studentų veiklas, studijų rezultatus bei iniciatyvas, vardines stipendijas skyrė PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių 2 kurso studentei Orintai Znojevaitei  ir Šiuolaikinės Europos politikos 1 kurso studentei Gabrielei Markūnaitei.

2016 m stipendija buvo skirta Šiuolaikinės Europos magistrantui Marijui Savickui.

M. Makaveckaitė: Būkit smalsūs ir iniciatyvūs!

Viešojo administravimo studijų programos 3 kurso studentė Miglė Makaveckaitė pasakoja apie savo studijas PMDF

Kas paskatino pasirinkti būtent viešojo administravimo studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?

 Viešojo administravimo studijas pasirinkau, kadangi sudomino studijų programa, suteikiamos galimybės ne tik tobulinti specialybines žinias, bet ir plėsti akiratį, pasaulėžiūrą, renkantis pasirenkamus dalykus (itin daug užsienio kalbų). Tai buvo kryptingas pasirinkimas, siekiant tolimesnių tikslų. Taip pat patogi universiteto lokacija, kadangi mano gimtasis miestas Kaunas.

Jau studijuojate paskutinius metus, tad galbūt galėtumėte pasakyti, ką jums davė VDU viešojo administravimo studijos?

 Viešojo administravimo studijos suteikė žinių apie darbo valstybės tarnyboje specifiką, politinę sistemą, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje vykstančius politinius procesus.

Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus?

Labiausiai patiko galimybė studijuojant specialybinius dalykus papildomai rinktis iš plataus pasirenkamų dalykų sąrašo. Itin gausus kalbų pasirinkimas. Mano manymu, universitetas suteikia daug galimybių tobulėti ne tik profesinėje srityje, bet ir kaip asmenybei, tiems, kurie nori mokytis, yra smalsūs ir suinteresuoti.

Ar naudojotės galimybe įgyti gretutinę specialybę? Jei taip, kaip sekėsi ir kaip ją vertinate? Jei ne, kodėl nesirinkote?

 Rinkausi studijuoti ekonomikos ir finansų gretutines studijas ir tikrai nesigailiu! Nors buvo situacijų, kuomet buvo nelengva suderinti gretutinių ir specialybinių dalykų laikus susidarant tvarkaraštį, tačiau studijų metu gavau ypatingai daug informacijos, žinių ir įgūdžių, kurie, tikiu, tikrai yra ir bus labai naudingi ateityje.

Kokie jūsų tikslai ir planai artimiausioje ateityje? Ar siejate savo ateitį su studijuojama specialybe?

 Taip sieju savo ateitį su specialybe ir dar planuoju studijuoti magistro programoje.

Ko palinkėtumėte besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?

 Būkit smalsūs ir iniciatyvūs 🙂 Kiek pastangų įdėsite kurdami savo ateitį, tokią ir turėsite. Sėkmės! 🙂

O. Znojevaitė: VDU nenubrėžia tau rėmų

Orinta Znojevaitė, antro kurso Tarptautinių santykių ir diplomatijos studijų magistrantė, pasakoja apie savo studijas PMDF.

Kas paskatino pasirinkti būtent politikos mokslų studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?

 Kaip ir visi vaikai, taip ir aš vaikystėje turėjau savo svajonių profesiją, tačiau tai nebuvo politikos mokslai. Kai buvau vaikas, labai norėjau studijuoti mediciną, mėgau biologijos pamokas. Tačiau supratusi, kad nemėgstu kraujo ir į viską galiu žiūrėti tik iš teorinės pusės, nusprendžiau, kad medicinos studijos nebūtų man tikę. Mokykloje savęs neribojau ir nesistengiau susitelkti tik į vieną pamoką. Mėgau menus, ypač muziką ir teatrą, lietuvių, anglų bei rusų kalbų pamokas. Tačiau labiausiai man patiko istorijos pamokos, kurios ir buvo pagrindas studijų pasirinkimui. Atėjus stojimų į aukštąsias mokyklas metui, turėjau dvi studijų sritis kuriomis domėjausi – teisės ir politikos mokslų. Pastarosioms studijoms teikiau pirmenybę todėl stojimų sąraše įrašiau pirmu numeriu. Vytauto Didžiojo universitetą labiau pavadinčiau laimingu atsitiktinumu nei pasirinkimu, tačiau šį atsitiktinumą galėčiau įvardinti kaip kol kas geriausią savo gyvenime.

Kas Jums labiausiai patinka VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus?

Šiame universitete man labiausiai patinka artes liberales principas, kuris suteikia galimybę savirealizacijai. Taip pat – galimybė pasirinkti kituose fakultetuose dėstomus dalykus. Pavyzdžiui, mane visuomet domino menai. Pirmame kurse turėjau galimybę lankyti Meno praktikumo (vaidybos) paskaitą. VDU nenubrėžia tau rėmų, gali tobulėti ne tik savo studijuojamoje specialybėje, bet ir kitose srityse.

Ar studijuodamas užsiėmėte ir kokia nors papildoma veikla? Dalyvavote universiteto klubų ar kitų organizacijų veikloje? Ką jums ši veikla davė? Ką patartumėt jauniems kolegoms?

 Studijuodama ketvirtame kurse, prisijungiau prie naujai įkurto Amerikos Studijų Klubo (angl. Club of American Studies), nes visuomet domėjausi Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – ne tik iš politinės perspektyvos, bet ir iš istorinės bei kultūrinės pusės. Taip pat 2015 metais prisijungiau prie LSDJS Kauno miesto skyriaus, o 2016-2017 laikotarpiu buvau šio skyriaus pirmininkė. Visa papildoma veikla padeda atrasti dominančias sritis, gilinti žinias, įgūdžius bei išreikšti save.

Kaune, o ypač VDU, sukurta daug galimybių naudingai praleisti laisvalaikį (universiteto teatras, choras, meno erdvės bei klubai). Tad kolegoms norėčiau patarti nedvejoti ir prisijungti prie papildomų veiklų, nes jos padeda savirealizacijos procese.

Ar pasinaudojote universiteto siūlomomis Erasmus+ ar dvišalių mainų galimybėmis? Jei taip, ar išvykimas buvo naudingas? Kokios patirties pasisėmėte? Ar studijos kitose valstybėse skiriasi nuo lietuviškųjų?

Bakalauro studijose šia galimybe nepasinaudojau. Tačiau studijuodama magistro studijose, dalyvavau Erasmus+ šalyse partnerėse programoje. Mainų metu 5 mėnesius studijavau Sankt Peterburgo valstybiniame universitete, Rusijoje. Šią šalį pasirinkau todėl, kad savo baigiamajame magistro darbe analizuoju santykius tarp dviejų stiprių tarptautinės sistemos aktorių (JAV ir Rusijos). Studijų principas Sankt Peterburgo valstybiniame universitete labai panašus į VDU – studijos interaktyvios, studentai skatinami išreikšti savo nuomonę diskusijų metu.  Manau, kad visi Erasmus+ ir dvišaliai mainai yra naudingi, nes šių mainų metu susipažįsti su kitos šalies studentais bei dėstytojais, gali palyginti studijų programas bei dėstomų dalykų kokybę, pažinti kitos šalies tradicijas bei įgyji patirties.

Ar naudojotės galimybe įgyti gretutinę specialybę? Jei taip, kaip sekėsi ir kaip ją vertinate? Jei ne, kodėl nesirinkote?

Galimybe įgyti gretutinę specialybę nesinaudojau, tačiau šią galimybę svarsčiau. Įstojusi į VDU, sužinojau apie gretutines studijas. Kadangi viena iš specialybių, kurią norėjau studijuoti, buvo teisė, svarsčiau pasirinkti teisės gretutines studijas. Dėl šio sprendimo konsultavausi su asmenimis, pristatančiais šią programą įvadinės savaitės metu. Jie patarė prieš pasirenkant gretutines studijas pabandyti teisės paskaitą ir tik tuomet nuspręsti ar aš to tikrai noriu. Pasibaigus semestrui. supratau, kad teisė nėra ta studijų sritis, kurią aš norėčiau studijuoti, tad gretutinių studijų nepasirinkau.

Kokie jūsų tikslai ir planai artimiausioje ateityje? Ar siejate savo ateitį su studijuojama specialybe?

Baigusi politikos mokslų bakalauro studijas, svarsčiau šiek tiek keisti sritį ir studijuoti ne politikos mokslų magistrą. Tačiau analizuojant siūlomas programas, Diplomatijos ir tarptautinių santykių programa buvo vienintelė, kuri tikrai sudomino. Tuo pačiu galimybė šią programą studijuoti anglų kalba nulėmė galutinį apsisprendimą tęsti studijas VDU.

Ko palinkėtumėte besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?

Būsimiems studentams norėčiau palinkėti atkaklumo, pasitikėjimo savimi bei aktyvaus įsitraukimo ne tik į studijas, bet ir į VDU gyvenimą.