Diskusijoje – apie politikos ir žiniasklaidos sąsajas
Lapkričio 2 dieną 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) Akademinis politologų klubas (APK) pratęs paskaitų ciklą „Politika+“. Šį kartą paskaitoje „Politika+Žiniasklaida“ akis į akį susitiks politikos ir žiniasklaidos atstovai.
Renginio metu bus mėginama išsiaiškinti, ar politika ir žiniasklaida – vienodos struktūros, kovojančios dėl visuomenės dėmesio, amžinos konkurentės ar viena be kitos funkcionuoti negalinčios grupės.
„Politika ir žiniasklaida vienaip ar kitaip kasdien daro įtaką visuomenės požiūrių, lūkesčių formavimuisi. Manau, kad ypač svarbu suprasti, kaip šios grupės bendrauja tarpusavyje ir kokią įtaką daro viena kitai. Renginyje „Politika+Žiniasklaida“ ir pabandysime tai išsiaiškinti“, – renginio idėją komentavo APK pirmininkė Kristina Vabinskaitė.
Diskusijos dalyviais taps Lietuvos politikos bei žiniasklaidos atstovai: politologas, politinės komunikacijos specialistas prof. dr. Lauras Bielinis, žurnalistas, dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys bei frakcijos seniūnas Andrius Palionis aptars šių dviejų neišskiriamų sričių sąsajas ir aktualijas.
Viešos diskusijos metu, paliečiant įvairius aspektus, bus aptariamas politikos bei žiniasklaidos ryšys. Bus kalbama apie tai, kaip politika veikia žiniasklaidą ir kaip komunikacijos priemonės daro įtaką politikai bei politiniams sprendimams. Taip pat bus bandoma išsiaiškinti kokiais tikslias yra panaudojami profesionalūs komunikacijos įrankiai, veikiantys politinį gyvenimą ir jo tėkmę.
Diskusijos tikslas – išsiaiškinti politikos ir žiniasklaidos sąveiką, galios santykius pritraukiant visuomenės dėmesį bei žiniasklaidos veikimą politiniame lauke. Bus gilinamasi į šias sąsajas ir kylančias problemas tarp dviejų subjektų – politikos, tiesiogiai veikiančios žmonių gyvenimą, ir žiniasklaidos, ne be reikalo pramintos ketvirtąja valdžia.
Kaip išlaikyti neutralią komunikacijos priemonių koncepciją? Kokią įtaką žiniasklaida turi politinės komunikacijos kultūrai? Ar politikai gali ir nori varžyti žiniasklaidą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ir ieškos diskusijos dalyviai.
Daugiau informacijos rasite renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Kontaktinis asmuo: Kristina Vabinskaitė, k.vabinskaite@gmail.com, tel. nr +370 688 12588.
Festivalyje – doc. R. Baločkaitės minčių įkvėptas filmas
***
PMDF Absolventų susitikimas
Mielas Absolvente,
Vytauto Didžiojo universitetas tęsia tradicijas ir lapkričio 17 d. kviečia savo absolventus sugrįžti į mylimą Alma Mater.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto bendruomenė kviečia absolventus į pasimatymą su dėstytojais, senais bičiuliais, diskusiją ir pokalbius prie kavos naujose VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto erdvėse ( 17 val. V.Putvinskio g. 23, L.Donskio biblioteka).
Diskusijoje „Išsilavinimas 360 laipsnių kampu: asmenybės ir patirtys“ dalyvauja PMDF absolventai: Jurgita Garbaravičienė – žurnalo L‘officiel vyr. redaktorė; Parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius; dvasininkas, diakonas Vincentas Lizdenis; Someljė ir restorano „Dine“ vadovas Arminas Darasevičius; dainininkė, portalo CatFly vadovė Živilė Povilaitytė ir Lukas Jankauskas – „INTERMEDIX“ direktorius. Diskusiją moderuos LRT žurnalistė ir laidų vedėja Agnė Kairiūnaitė.
Prie diskusijos kviečiame prisijungti visus PMDF absolventus. Susitikimo metu bus pristatoma ir PMDF absolventų stipendija, apie kurią išsamiau papasakos diplomatas Donatas Vainalavičius. Susitikimo pabaigoje pakviesime pasidairyti po naujas PMDF erdves VDU Daugiafunkciniame pastate.
Vėliau (19.00) visus absolventus kviečiame į bendrą visų VDU absolventų susitikimą VDU Didžiojoje salėje kartu su prof. Liudu Mažyliu, o vakarą VDU Didžiojoje salėje vainikuos VDU kamerinio orkestro koncertas „Tarpukario šlageriai“.
Daugiau informacijos rasite čia http://www.vdu.lt/lt/vdu-absolventu-susitikimas-lietuvos-valstybes-simtmeciui-pamineti/
Būtume labai dėkingi, jei apie savo dalyvavimą praneštumėte (sima.rakutiene@vdu.lt).
Dr. I.Kalpokas publikavo tarptautinę monografiją
Tarptautinė leidykla „Routledge“ išleido VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedros dėstytojo Igno Kalpoko knygą „Creativity and Limitation in Political Communities: Spinoza, Schmitt and Ordering“ („Kūrybiškumas ir ribojimas politinėse bendruomenėse: Spinoza, Schmittas ir tvarkos steigimas“).
Šia knyga siekiama išanalizuoti neišvengiamą įtampą tarp visuomenės ir institucinės galios, o ši užduotis tampa itin svarbi Vakarų demokratijose vis labiau augant priešiškumui nusistovėjusioms galios struktūroms ir politiniam elitui. Sujungdamas Carlo Schmitto ir Benedicto Spinozos teorijas, autorius suformuluoja nuolatinio perkūrimo modelį, kuriame steigiančioji ir steigiamoji galios tuo pat metu ir atsveria, ir pakeičia viena kitą. Tuo pat metu atskleidžiama nuolatinė cikliška politinių bendruomenių būsenos kaita, svyruojanti tarp kūrybiškumo (iššūkio nusistovėjusiai tvarkai), kildinamo iš Schmitto idėjų, ir ribojimo, siejamo su Spinozos idėjomis.
Ši knyga ne tik pasiūlo naują teoretinį modelį suprasti šių dienų demokratinei politikai, bet taip pat ir pateikia netradicinę Schmitto ir Spinozos idėjų interpretaciją. Nors tradiciškai jie matomi kaip beveik visiškos priešingybės, šioje knygoje atskleidžiamas šio tarpusavio prieštaravimo kūrybiškasis elementas, įgalinantis naują politinį mąstymą. Tad plėtodamas šių autorių idėjas, Ignas Kalpokas kuria naują politinio veikslo teoriją.
Doc. I.Unikaitė-Jakuntavičienė – naujos knygos bendraautorė
PMDF prodekanė doc. dr. I.Unikaitė-Jakuntavičienė spalio 5d. Latvijos Tarptautinių reikalų instituto ir Friedrich-Ebert-Stiftung fondo kvietimu dalyvavo naujos knygos “Euroscepticism in the Baltic States: Uncovering Issues, People and Stereotypes” pristatymo renginyje Rygoje. Pristatymo metu ji aptarė Lietuvos atvejį ir kartu su kitais knygos bendraautoriais iš Latvijos ir Estijos dalyvavo diskusijoje „Ar yra Euroskepticizmas Baltijos valstybėse? Koks yra euroskeptiko socialinis profilis? Argumentuota kritika ar klaidingas suvokimas?”
Prof. Alpo Rusi viešos paskaitos
VDU vizituojantis profesorius, anksčiau ėjęs ambasadoriaus, Suomijos prezidento M.Ahtisaari patarėjo pareigas, Alpo Rusi spalio 17 – 20 dienomis lankosi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete ir skaito viešas paskaitas:
Spalio 18 d. EU relations with Russia: economical sanctions and positions towards EU after Crimea annexation; 12:00-13:30, Don.52 -613;
Spalio 19 d. Russia’s attitude and relations with Black sea regional countries; 12:00, Ged.44 – 202.
Prof. Alpo Rusi VDU taip pat lankėsi spalio 9 – 12 dienomis ir skaitė viešas paskaitas:
Spalio 10 d. Becoming diplomat or political adviser: skills to be acquired ; 13:00-14:30, Ged. 44-302
Spalio 11 d. The Lithuania’s and Finland’s position on security in the Baltic sea region. 14.30 – 16.00 Ged.44-301;
Spalio 11 d. Diplomatic reporting during the Digital age. 16.15-17.45, Ged. 44 – 301.
Suomijos Užsienio reikalų ministerija suteikė vienkartinę 20 tūkst. eurų paramą Rudolfo Holsti vardinei profesūrai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.
R. Holsti vardinės profesūros parama buvo skirta dr. Alpo Rusi, ambasadoriui emeritui, profesoriui adjunktui Helsinkio universitete. Nuo 2016 m. kovo dr. A. Rusi yra vizituojantis profesorius Vytauto Didžiojo universitete.
Lietuva ir Suomija yra Baltijos jūros regiono šalys, todėl jas sieja bendri interesai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir saugumo bei politikos klausimuose. Vardinė profesūra skatins dalinimąsi žiniomis, susijusiomis su bendradarbiavimu Baltijos jūros regione, ypač jo ateities iššūkiais. Ji taip pat prisidės prie gilesnio universitetų bendradarbiavimo šiose dviejose šalyse.
„Ambasadorius Alpo Rusi ilgai ir pagirtinai dirbo Suomijos užsienio diplomatinėje tarnyboje bei Suomijai naudos davusiose tarptautinėse tarnybose. Vardinės Rudolfo Holsti profesūros skyrimas jam yra naudingas žingsnis tiek Suomijai, tiek Lietuvai“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini.
Profesūros paskelbimas prisidės prie žinių skleidimo apie Rudolfą Holsti (1881-1945) ir jo gyvenimo pasiekimus einant užsienio reikalų ministro pareigas Suomijoje šalies ankstyvos nepriklausomybės metais, 1919–1922 m., ir sunkumų laikmečiu 1936–1938 m. Jis taip pat atstovavo Suomijai kaip ypatingasis pasiuntinys į Rygą, Taliną, Berną ir Tautų Sąjungą 1919–1940 m.
„Brill“ išleido prof. E. Račiaus redaguotą knygą
Nyderlandų leidykla „Brill“ išleido knygą „Islamic Leadership in the European Lands of the Former Ottoman and Russian Empires“ („Islamo vadovybė buvusių Osmanų ir Rusijos imperijų žemėse Europoje“), kurios redaktoriai – VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius ir Tarptautinio mažumų studijų ir tarpkultūrinių ryšių centro (IMIR) valdybos pirmininkė Antonina Želiazkova.
Knygoje analizuojama islamo vadovybės istorija ir dabartinis vystymasis daugiau nei dešimtyje Rytų Europos valstybių. Tyrimai pateikiami per dvigubą prizmę: viena vertus, per musulmonų bendruomenių institucines struktūras ir muftiatų vaidmenį dabartinėse nacionalinėse konsteliacijose, ir, kita vertus, per muftiatų skleidžiamo dvasinio vadovavimo dimensiją. Pastaroji įtraukia tokius aspektus kaip muftiatų galios ir vaidmuo mečečių ir kitų religinių institucijų valdyme, religinių žinių kūrimas, sklaida ir valdymas bei muftiatų dalyvavimas diskusijose apie tradicines ir netradicines islamo formas.
Tarp knygos straipsnių autorių – Srđan Barišić, Ayder Bulatov, Marko Hadjdinjak, Olsi Jazexhi, Memli Sh. Krasniqi, Armend Mehmeti, Dino Mujadžević, Agata S. Nalborczyk, Egdūnas Račius ir kiti.
Praktikos galimybė LR atstovybėje Ženevoje
Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Ženevoje kviečia Lietuvos arba užsienio aukštųjų mokyklų studentus ir absolventus (Lietuvos Respublikos piliečius), pasižyminčius gerais darbo organizavimo įgūdžiais, analitiniu mąstymu, iniciatyvumu, mokančius anglų kalbą, atlikti praktiką atstovybėje nuo 2018 m. vasario mėn. (2-6 mėn. laikotarpiui). Labai laukiame studentų, kurie studijuoja tarptautinius santykius, politikos mokslus, teisę, ekonomiką ir kitas socialinių mokslų sritis. Prancūzų k. mokėjimas būtų privalumas.
Studentai ir stažuotojai turės galimybę praktikos metu pagilinti bendrąsias žinias apie Jungtinių Tautų institucijas, Pasaulio prekybos organizaciją ir kitas tarptautines organizacijas, jų veiklą ir funkcijas; surinkti papildomos informacijos rašomiems bakalauro ar magistro darbams; įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, kurių reikia darbui Lietuvos Respublikos diplomatinėje ir valstybės tarnyboje. Studentui arba stažuotojui pavedamos labai įvairios funkcijos: dalyvavimas (stebėtojo teisėmis) darbo grupių posėdžiuose, konferencijose, seminaruose, pagalba aukšto lygio vizitų metu, atmintinių rašymas, administracinė – techninė pagalba atstovybės darbuotojams.
Jei susidomėjote galimybe atlikti praktiką, prašome atsiųsti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką iki š. m. gruodžio 1 d. el. p. rimante.daunyte@urm.lt . Bendrai informacijai gauti, skambinkite tel: + 41 22 748 2484.
Prof. L. Mažylis: biografija susiklostė amerikietiškai
„Mano biografija susiklostė „amerikietiškai“ – JAV kultūroje įprasta, kad žmogus vos ne vidutiniškai kas septynerius metus radikaliai keičia savo profesiją“, – sako Vasario 16-osios akto atradėjas, PMDF Viešojo administravimo katedros profesorius Liudas Mažylis, kuriam jau ne kartą teko narplioti profesijos keitimo iššūkius – pereinant nuo muzikos prie chemijos, o vėliau – nuo politologijos prie istorijos.
Profesorius prisimena, kad vaikystėje pirmoji jo aistra buvo muzika – L. Mažylis nuo pirmos klasės mokėsi muzikos mokykloje, kol būdamas septintokas susidomėjo chemija ir nuo tada net du dešimtmečius paskyrė šios srities tyrinėjimams. Tačiau tai buvo tik pirmasis iš keleto „lūžio“ akimirkų mokslininko gyvenime: chemiją vėliau pakeitė dalyvavimas savivaldos lygmens politikoje, einant deputato pareigas miesto taryboje, o dar vėliau – domėjimasis Lietuvos istorija.
Tam, kad sukurtum save iš naujo, reikia ryžto
Svarbiausias L. Mažylio patarimas kitiems, keičiantiems profesiją – turėti daug ryžto. „Vienas sunkiausių iššūkių būdavo įtikinti aplinkinius savo pasiryžimu. O ryžto visada labai reikia – tam, kad laužytum visą ligtolinę karjerą, atidėtum į šalį tą įdirbį ir imtumeisi kažko visai naujo. Reikia stiprių motyvacinių dirgiklių, kad investuotum iš naujo, vos ne nuo nulio. Tačiau tai atveria naujus potyrius, supratimą, naujas kūrybines erdves – o kūryba yra stiprus motyvatorius“, – paaiškina profesorius. Muzikuoti jis pradėjo savo noru, niekieno neverčiamas, chemija susidomėjo mokytojos dėka, o į politiką nusprendė eiti paskatintas Sąjūdžio laikų įvykių.
Šiuo metu prof. Liudas Mažylis tęsia darbus, kuriuos nulėmė jį išgarsinęs atradimas Vokietijos archyvuose, Vasario 16-osios akto originalas – tyrinėtojas dalyvauja projekte „Šiandien prieš 100 metų“, kuriame rekonstruojami svarbiausi įvykiai, nulėmę Lietuvos valstybės atkūrimą 1918-aisiais. Iš dalies apie šį laikotarpį jis pasakoja ir studentams, dėstydamas paskaitas apie Lietuvos politinę sistemą ir politikos tradiciją Vytauto Didžiojo universitete. Profesorius atskleidžia, jog ir toliau planuoja tyrinėti 1917–1918 metų įvykius, be to, Vokietijos archyvuose yra daugiau radinių, apie kuriuos reikėtų paskelbti.
Dėstytojai neturėtų apsiriboti viena disciplina
Mokslininko teigimu, tarpdiscipliniškumas, arba skirtingų mokslų sričių bendradarbiavimas, yra sunkiai įgyvendinamas net aukštosiose mokyklose. „Šiuo požiūriu savotiškai išskirtinis yra Vytauto Didžiojo universitetas, kurio laisvųjų menų studijų sistema skatina jauną žmogų atsirinkti disciplinas savo nuožiūra ir pačiam konstruoti išklausomų dalykų visumą“, – sako Vasario 16-osios akto atradėjas. Studijuojant VDU, kiekvienam tenka susidurti tiek su griežtųjų, arba tiksliųjų, tiek su socialinių ir humanitarinių mokslų dalykais.
„Tarpdiscipliniškumo iššūkiai yra dvejopi – dėstytojas turėtų giliai išmanyti savo dalyką, tačiau, kita vertus, neapsiriboti vien juo. Juk patys studentai jau nuo antro kurso kaip žuvys vandenyje susigaudo įvairiose griežtųjų, socialinių ir humanitarinių mokslų paradigmose, tad ir dėstytojai turėtų neapsiriboti vien savo disciplinos vidinėmis paradigmomis. Neabejotina, kad tai reikalauja ypatingo pasiruošimo, resursų ir valios“, – tikina PMDF Viešojo administravimo katedros profesorius.
Mokslininkas prisipažįsta iki šiol sulaukiantis klausimų, ar nenorėtų sugrįžti prie chemijos – pavyzdžiui, tyrinėti chemijos istoriją. Anot jo, tai būtų puikus tarpdiscipliniškumo pavyzdys: chemines žinias suderinus su chemijos mokslo istorija, studentams būtų lengviau įsisavinti žinias.
„Tačiau, patikėkit manimi, iššūkiai čia yra labai dideli. Žmogus turi visiškai neklystamai gaudytis ir chemijos srityje, ir istorinėse paradigmose, bei turėti gebėjimą tai perteikti. Gvildename nelengvą temą, ir greitų receptų, kaip tai įgyvendinti, nežinome“, – apibendrina prof. Liudas Mažylis, turintis chemijos mokslų daktaro ir habilituoto daktaro vadybos ir administravimo srityje laipsnius.
Dr. S. Rakutienės vizitas Japonijoje
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė dr. Sima Rakutienė rugsėjo 25 – 30 dienomis lankėsi ir dėstė intensyvų kursą Saga universitete, Japonijoje. S.Rakutienė vedė paskaitas ir seminarus ES institucijų ir užsienio politikos tematika, supažindino japonų studentus su ES politinėmis aktualijomis ir problematika, analizavo ES integracijos projekto raidą ir perspektyvas. Sima Rakutienė taip pat bendravo su Saga universiteto akademine bendruomene, pristatė ir aptarė Vytauto Didžiojo universiteto svarbiausius mokslinius, akademinius projektus, intensyvesnius ateities akademinius ryšius ir mainus.
Vytauto Didžiojo universitetas plėtoja aktyvius ryšius, akademinius mainus su įvairiais Japonijos universitetais. Kasmet į VDU atvyksta studijuoti kelios dešimtys japonų, kaip ir VDU studentai vyksta studijuoti į Japoniją.
Saga universitetas buvo įkurtas 1949 metais, bet pertvarkytas 2004 metais po to kai susijungė su Medicinos mokykla. Šiuo metu Saga universitete studijuoja apie 8000 studentų.
