R. Sakadolskio medijų laboratorija – idėjų įprasminimui
Gegužės 3 d., VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre oficialiai atidaryta Lietuvos ir JAV žurnalisto, VDU lektoriaus Romo Sakadolskio medijų laboratorija.
Simbolinę, Pasaulinę spaudos laisvės, dieną (angl. Unesco Press Freedom day) vykusio renginio metu savo prisiminimais apie šviesios atminties R. Sakadolskį dalinosi jo artimi bičiuliai, kolegos ir studentai: VDU prof. Audronė Nugaraitė, žurnalistas Rytas Staselis, studentas Tautvydas Bulvičius, JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, doc. Mykolas Drunga, žurnalistas ir prodiuseris, VDU docentas Rytis Zemkauskas, BNS žurnalistė Austėja Masiokaitė it kt.
„Romas Sakadolskis buvo ne tik principingas ir sąžiningas žurnalistas, bet ir išskirtinio pedagoginio talento dėstytojas. Mums, katedros bendruomenei, teko didelė laimė jį geriau pažinti, su juo diskutuoti, iš jo mokytis. Iš jo sklidusi ypatinga šviesa, vidinė inteligencija, pagarba kiekvienam skatino visus šalia esančius tobulėti, dalintis, būti atvirais ir tolerantiškais vienas kitam. Džiaugiamės galėdami įamžinti Romo atminimą Vytauto Didžiojo universitete“, – sakė VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja prof. Kristina Juraitė.
Universiteto misija – R. Sakadolskio darbų tęstinumas
„Likę nebaigti Romo darbai tik dar labiau įpareigoja mus tęsti jo pradėtus sumanymus ir taip įprasminti jo atminimą padarant tai, ko jis nesuspėjo. Tas svarbu ne tik mums, bet ir profesionalumo viršūnių siekiančiai jaunajai žurnalistų kartai“, – mintimis dalijosi VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė A. Nugaraitė.
Praėjusių metų vasarį Lietuvą sujaudino Romo Sakadolskio netektis, tačiau bendruomenei pavyko pabaigti jo pradėtus darbus – Vytauto Didžiojo universitete duris atvėrė moderni medijų laboratorija, kurioje nuolat organizuojami praktiniai užsiėmimai ir individualios konsultacijos su įvairių sričių profesionalais, mokoma vaizdo įrašų kūrimo, skaitmeninio montažo, scenarijaus kūrimo, šviesos naudojimo fotografijoje ir kinematografijoje, fotografavimo ir fotografijų apdirbimo pagrindų, post-produkcijos ir kitokio darbo su medijomis.
„Dirbdamas universitete R. Sakadolskis savo sukauptą praktinį žurnalisto patyrimą gebėjo paversti profesinėmis inovacijomis, suteikiančiomis galimybių jaunajai žurnalistų kartai tobulėti, įgyti būtinų kompetencijų, žinoti srities naujienas, mokytis iš gerųjų pasaulio žurnalistikos pavyzdžių. Pasitelkdamas tradicines mokymo formas – paskaitas, seminarus, kūrybines dirbtuves, jis kartu inicijavo naują darinį – virtualią Medijų laboratoriją, su tikslu ateityje paversti ją realia“, – prisiminė Audronė Nugaraitė.
Visuomenei atviroje R. Sakadolskio medijų laboratorijoje, pasitelkus žurnalisto sukauptą komunikacijos mokslų biblioteką ir naujausias technologijas, studentai, dėstytojai, universiteto svečiai gali inicijuoti novatoriškus naujųjų medijų, reklamos ir kitus audiovizualinius projektus, įgyti praktinės patirties, bendradarbiauti, susitikti su socialiniais partneriais. Būsimi žurnalistikos ir komunikacijos profesionalai čia skatinami ne tik kurti konkurencingus medijų produktus, bet ir palaikyti vertybinius profesionalios žurnalistikos standartus. Tokio pobūdžio laboratorijos įkūrimas buvo dar paties Romo Sakadolskio idėja.
Leonido Donskio bibliotekoje – žurnalisto knygų kolekcija
Šių metų vasarį VDU atidarytai šviesios atminties filosofo, profesoriaus Leonido Donskio bibliotekai patikėta R. Sakadolskio leidinių kolekcija. „Bibliotekos lentynose jau prieinamas daugiau kaip 2 000 knygų rinkinys – tai neįkainojama dovana Universiteto akademinei bendruomenei, ypatingas intelektinis turtas žurnalistikos, medijų ir viešosios komunikacijos tyrėjams bei studentams“, – kolekciją pristatė VDU bibliotekos direktorė Lina Bloveščiūnienė.
Sovietinės okupacijos metais Romo Sakadolskio balsas „Amerikos balso“ eteryje siuntė Lietuvai laisvo ir svetimos propagandos neapnuodyto žodžio tiesą bei malšino informacijos alkį. Grįžęs į Lietuvą jis aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, rūpinosi Lietuvos žurnalistikos ateitimi, žiniasklaidos pilietiškumu ir etika, dosniai dalijosi tiriamosios žurnalistikos patirtimi. Gyvenimo ir veiklos prioritetai leido surinkti įspūdingą leidinių kolekciją.
Knygų turinys atspindi iškiliausio Lietuvos žurnalisto nuolatinį viso gyvenimo rūpestį laisvo žodžio sklaida, parlamentarizmo ir demokratijos tradicijų puoselėjimą, pagarbą laisvės idealams bei pilietiškumui. R. Sakadolskio žmonos Emilijos Sakadolskienės dovanota knygų kolekcija bibliotekos fondus papildė žurnalistikos sociologijai, medijų ir informaciniam raštingumui, žiniasklaidos etikai, politikos ir žurnalistikos sankirtoms skirti leidiniai.
Diskusijoje: apie galimybes sukurti stabilią Europą
Politologijos katedra kviečia į viešą ekspertų diskusiją „Ar galime sukurti stabilią Europą?“. Diskusija vyks gegužės 3 d., 16:15 val., VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 313 aud.).
Didėjantys iššūkiai Europos stabilumui ir galima agresija iš Rusijos, mažėjantis demokratijos ir teisinės valstybės faktorius kaimyniniuose regionuose ir valstybėse, augančios migracijos tendencijos ES Pietų kaimynystės valstybėse, netikrumas dėl ES po „Brexit“ kelia esminį klausimą – ar mes galime sukurti stabilią Europą?
Diskusijoje dalyvaus LR Seimo narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Kartu diskutuos Matthieu Grandpierron – politikos analitikas, jaunesnysis tyrėjas tarptautinių santykių srityje Ecole Polytechnique mokymo institucijoje, Katalikiškojo Vendée universiteto lektorius. Diskusiją ves VDU Politologijos katedros lektorius dr. Giedrius Česnakas.
Renginys vyks anglų kalba.
VDU duris atvers Romo Sakadolskio medijų laboratorija
Gegužės 3 d., 16 val. VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, 1 a.) vyks oficialus Lietuvos ir JAV žurnalisto, VDU lektoriaus Romo Sakadolskio medijų laboratorijos atidarymas.
„Romas Sakadolskis buvo ne tik principingas ir sąžiningas žurnalistas, bet ir išskirtinio pedagoginio talento dėstytojas. Mums, katedros bendruomenei, teko didelė laimė jį geriau pažinti, su juo diskutuoti, iš jo mokytis. Iš jo sklidusi ypatinga šviesa, vidinė inteligencija, pagarba kiekvienam skatino visus šalia esančius tobulėti, dalintis, būti atvirais ir tolerantiškais vienas kitam. Džiaugiamės galėdami įamžinti Romo atminimą Vytauto Didžiojo universitete“, – teigė VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja prof. Kristina Juraitė.
Simbolinę, Pasaulinę spaudos laisvės dieną (angl. Unesco Press Freedom day), vyksiančio renginio metu savo prisiminimais apie šviesios atminties R. Sakadolskį dalinsis jo artimi bičiuliai, kolegos ir studentai: VDU prof. Audronė Nugaraitė, žurnalistas Rytas Staselis, studentas Tautvydas Bulvičius, JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, doc. Mykolas Drunga. Renginį moderuos žurnalistas, prodiuseris, VDU docentas Rytis Zemkauskas.
Universiteto misija – R. Sakadolskio darbų tęstinumas
„Likę nebaigti Romo darbai tik dar labiau įpareigoja mus tęsti jo pradėtus sumanymus ir taip įprasminti jo atminimą padarant tai, ko jis nesuspėjo. Tas svarbu ne tik mums, bet ir profesionalumo viršūnių siekiančiai jaunajai žurnalistų kartai“, – mintimis dalijosi VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė A. Nugaraitė.
Praėjusių metų vasarį Lietuvą sujaudino Romo Sakadolskio netektis, tačiau bendruomenei pavyko pabaigti jo pradėtus darbus – Vytauto Didžiojo universitete duris atvėrė moderni medijų laboratorija, kurioje nuolat organizuojami praktiniai užsiėmimai ir individualios konsultacijos su įvairių sričių profesionalais, mokoma vaizdo įrašų kūrimo, skaitmeninio montažo, scenarijaus kūrimo, šviesos naudojimo fotografijoje ir kinematografijoje, fotografavimo ir fotografijų apdirbimo pagrindų, post-produkcijos ir kitokio darbo su medijomis.
„Dirbdamas universitete R. Sakadolskis savo sukauptą praktinį žurnalisto patyrimą gebėjo paversti profesinėmis inovacijomis, suteikiančiomis galimybių jaunajai žurnalistų kartai tobulėti, įgyti būtinų kompetencijų, žinoti srities naujienas, mokytis iš gerųjų pasaulio žurnalistikos pavyzdžių. Pasitelkdamas tradicines mokymo formas – paskaitas, seminarus, kūrybines dirbtuves, jis kartu inicijavo naują darinį – virtualią Medijų laboratoriją, su tikslu ateityje paversti ją realia“, – prisiminė Audronė Nugaraitė.
Visuomenei atviroje R. Sakadolskio medijų laboratorijoje, pasitelkus žurnalisto sukauptą komunikacijos mokslų biblioteką ir naujausias technologijas, studentai, dėstytojai, universiteto svečiai gali inicijuoti novatoriškus naujųjų medijų, reklamos ir kitus audiovizualinius projektus, įgyti praktinės patirties, bendradarbiauti, susitikti su socialiniais partneriais. Būsimi žurnalistikos ir komunikacijos profesionalai čia skatinami ne tik kurti konkurencingus medijų produktus, bet ir palaikyti vertybinius profesionalios žurnalistikos standartus. Tokio pobūdžio laboratorijos įkūrimas buvo dar paties Romo Sakadolskio idėja.
Leonido Donskio bibliotekoje – žurnalisto knygų kolekcija
Šių metų vasarį VDU atidarytai šviesios atminties filosofo, profesoriaus Leonido Donskio bibliotekai patikėta R. Sakadolskio leidinių kolekcija. „Bibliotekos lentynose jau prieinamas daugiau kaip 2 000 knygų rinkinys – tai neįkainojama dovana Universiteto akademinei bendruomenei, ypatingas intelektinis turtas žurnalistikos, medijų ir viešosios komunikacijos tyrėjams bei studentams“, – kolekciją pristatė VDU bibliotekos direktorė Lina Bloveščiūnienė.
Sovietinės okupacijos metais Romo Sakadolskio balsas „Amerikos balso“ eteryje siuntė Lietuvai laisvo ir svetimos propagandos neapnuodyto žodžio tiesą bei malšino informacijos alkį. Grįžęs į Lietuvą jis aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, rūpinosi Lietuvos žurnalistikos ateitimi, žiniasklaidos pilietiškumu ir etika, dosniai dalijosi tiriamosios žurnalistikos patirtimi. Gyvenimo ir veiklos prioritetai leido surinkti įspūdingą leidinių kolekciją.
Knygų turinys atspindi iškiliausio Lietuvos žurnalisto nuolatinį viso gyvenimo rūpestį laisvo žodžio sklaida, parlamentarizmo ir demokratijos tradicijų puoselėjimą, pagarbą laisvės idealams bei pilietiškumui. R. Sakadolskio žmonos Emilijos Sakadolskienės dovanota knygų kolekcija bibliotekos fondus papildė žurnalistikos sociologijai, medijų ir informaciniam raštingumui, žiniasklaidos etikai, politikos ir žurnalistikos sankirtoms skirti leidiniai.
Vorkutos kolektyvinio sąmoningumo transformacijos
Gegužės 2 d., antradienį, 16:15 val. VDU daugiafunkciame mokslo ir studjų centre (V. Putvinskio 23, 101 aud.) vyks PMDF Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjo, filosofo, profesoriaus Gintauto Mažeikio vieša paskaita „VORKUTA: Tarp Gulago Molocho ir Valdžios vertikalės Leviatano“.
Pranešimo tikslas yra remiantis vykdytu lauko tyrimu (2017 balandis), interviu, stebėjimais analizuoti Vorkutos apylinkių kolektyvinio sąmoningumo transformacijas. Pranešimo metu bus aptariama filosofinės, analitinės antropologijos tyrimų metodologija, pateikiama Gulaginės martirologijos analizė ir kritika, Vorkutlago poezijos ir sąmoningumo analizė, Vorkutos sovietinės utopijos kritika, Didžiosios šachtininkų nerimasties (1989-1998) interpretacija bei naujosios valdžios vertikalės formavimo, naujojo engimo ir Žlugimo kritika.
Viešos paskaitos metu bus aptariama Aušvicą ir Gulagą analizuojanti literatūra, jos metodologijos ir galimybės. Praešime bus išskiriamos svarbiausios laiką ir įvykius charakterizuojančios metaforos, kurios jau vienaip ar kitaip Gulago ir Vorkutos kontekste buvo naudotos poetų, režisierių ir plačiai diskutuotos, sulaukusios rezonanso. Šios pagrindinės metaforos būtų “Sniego Molochas“ (J. Markovos poezija), Metistofelis Vorkutlage (pagal Vorkutos Dramos teatro repertuarą) ir šiuolaikinis Leviatanas (remiantis A. Zviagincevo filmo metafora ir O. Chmaros šiuolaikine poezija). Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie kolektyvinę reikšmę turinčius artefaktus (institucines martirologijas, urbanistiką, architektūrą), vykdoma diskursų (poezijos, romanų, laikraščių, medijų), įvykių (protesto akcijų ir pasidavimo) analizė. Gauti duomenys yra analizuojami remiantis Kritinės teorijos, Simbolinių mąstymo formų ir funkcijų, analitinės antropologijos teorijomis. „Kas po to“? „Kas pasikeitė“, ar tikrai „Čia nebūna skaudu“?
L. Mažyliui – Kauno miesto garbės piliečio vardas
Vasario 25 d. Kauno miesto taryba vieningai sutarė profesorių Liudą Mažylį paskelbti Kauno miesto garbės piliečiu, o šį titulą jam suteikti simbolinę dieną – 2018 metų Vasario 16-ąją. ijai įvertinant bei pagerbiant VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslininką: „Tuo pačiu turime dėti visas pastangas, kad šimtmečio proga šis dokumentas būtų eksponuojamas Kaune. Tai būtų du patys svarbiausias šimtmečio minėjimo akcentai.“
Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų tarybos pirmininkas Benjaminas Želvys sakė, kad L. Mažyliui apdovanojimą prasminga suteikti, kai Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį. „2018 metais yra šimtmetis ir L. Mažylis yra tiesiogiai surištas su Akto radimu“, – kalbėjo jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą suradęs VDU profesorius dar šiemet bus apdovanotas ir garbingiausiu Kauno miesto savivaldybės teikiamu apdovanojimu – 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Tai numatyta liepos 6 d., per Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
Kauno miesto tarybos sprendimu, šiemet Kauno miesto garbės piliečių vardai bus suteikti ne tik prof. Liudui Mažyliui, bet ir nusipelniusiems kauniečiams Jūratei Elenai ir Česlovui Norvaišoms.
Kauno miesto garbės piliečio vardas nuo 1991-ųjų teikiamas nusipelniusiems asmenims, savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto ir visuomeninėje bei kitose srityse garsinantiems Kauno miesto vardą Lietuvoje ir svetur, taip pat už svarų indėlį kuriant Kauno miesto gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę
J. Zubė: šios studijos žymi mano kritinio mąstymo pradžią
Tarptautinės politikos ir vystymo studijų programos absolventas Julius Zubė, šiuo metu tęsiantis studijas Afrikos Studijų magistro programoje Kopenhagos Universitete, Danijoje, kalba apie savo studijų patirtis PMDF.
Kas paskatino pasirinkti būtent tarptautinės politikos krypties studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Veikiausiai tai buvo pirmasis variantas. Sąrašas programų, kuriose norėjau potencialiai studijuoti, buvo gana platus – nuo kelių inžinerijos iki tarptautinės politikos (iš viso laikiau 5 valstybinius egzaminus, tad ir pasirinkimas buvo platus). Iki pat paskutinės studijų sąrašo pridavimo datos dvejojau, ką įrašyti pirmu numeriu. Vis negalėjau apsispręsti tarp mokslų, susijusių su matematika ir fizika (kaip inžinerija), ir socialinių mokslų. Galiausiai nusprendžiau duoti prioritetą socialiniams mokslams, kadangi tai buvo arčiau širdies.
Visada domėjausi tarptautine politika, įvairiais interesais ir aktoriais, kurie dalyvauja tarptautinės visuomenės organizavimo procesuose ir t.t. Vienintelis nerimas buvo dėl potencialaus įsidarbinimo baigus studijas, tačiau nusprendžiau, kad geriau studijuoti tai, kas man iš tikro patinka, ir stengtis būti kuo geresniu šioje sferoje, o ne atsižvelgti vien į tai, kokie šansai įsidarbinti ateityje pasirinkus tam tikrą programą. Pasirinkau Tarptautinės politikos ir vystymo studijas dėl to, kad, kaip jau minėjau, itin domėjausi tarptautine politika. Vystymo studijos suteikė papildomą aspektą, kuris privertė mane atkreipti daugiau dėmesio į šia programą. Paprastai pasakius – skambėjo įdomiau ir ne tiek sausai, palyginus su standartinėmis politikos studijomis. Studijų struktūra taip pat pritraukė dėmesį, įskaitant galimybes mokytis papildomos kalbos, susijusios su regionu, į kurį studentas norėtų koncentruotis, bei faktas, kad viskas buvo dėstoma angliškai. Vienu žodžiu, tuo pačiu metu tai buvo kažkas, kas man automatiškai patiko, bei apie ką dar daug nežinojau, tad galiausiai ten ir nusprendžiau stoti. Kalbant apie VDU, galiausiai prioritetus, kur stoti, nulėmė ne pats universitetas, o jo siūlomos programos. Iš tikro, tuo metu pats Kaunas kaip miestas neatrodė kaip labai patraukli studijų vieta – visuose kituose miestuose turėjau pažįstamų ir draugų, išskyrus Kauną. Taip pat tuo metu kai stojau, tarp žemaičių (pats esu iš Skuodo r.) Kaunas niekada nepritraukdavo daug studentų – daug kas stodavo į universitetus Klaipėdoje arba Vilniuje.
Ką jums davė VDU studijos?
Gana sunku konkrečiai išvardinti viską, tad apsiribosiu 3 pagrindiniais dalykais, kuriuos man davė mano studijos. Visų pirma, šios studijos žymi mano kritinio mąstymo pradžią ir, manau, kad gana daug prisidėjo prie jo formavimosi. Daugelis dalykų, į kuriuos žvelgdavau supaprastintai, tapo žymiai labiau problematiški ir, tuo pačiu įdomūs. Antra, Universitetas bei aktyvus dalyvavimas jo veikloje padėjo man tobulėti kaip asmenybei bei suteikė platformą išreikšti savo nuomonę ir idėjas apie dalykus, kurie man rūpi ir yra svarbūs. Galiausiai, tikriausiai skambės banaliai, tačiau trečias svarbiausias dalykas yra žmonės, su kuriais teko susipažinti, įskaitant dėstytojus ir kitus studentus. Su dalimi šių žmonių vis dar palaikau ryšius ir stengiuosi susitikti, kuomet turiu šansą.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?
Universitetas labai draugiškai priimdavo studentų iniciatyvas užklasinei veiklai bei bendriems renginiams. Išties, dabar pagalvojus, PMDF iniciatyva universitete tikrai vykdavo daug renginių su įdomiomis ir svarbiomis temomis. Vien tai parodo, kad universitetas stengiasi įtraukti studentus į papildomas veiklas. Paskaitų kokybe taip pat negaliu skųstis. Kaip jau minėjau, paskaitos man suteikė labai daug žinių ir paruošė tolimesnėms studijoms užsienyje, tad galiu būti vien tik dėkingas universitetui už tai.
Ką veikiate šiuo metu?
Šiuo metu studijuoju Afrikos Studijas (MA) Kopenhagos Universitete, Danijoje. Kol kas koncentruoju šias studijas į Pietų Afrikos Respublikos analizę. Kitais metais planuoju persikelti į Keiptauną, kur galėčiau atlikti faktinės medžiagos rinkimą baigiamajam magistro darbui.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
Asmeniškai nemanau, kad esu pasiekęs tiek daug, kad galėčiau patarti kitiems studentams. Galbūt galėčiau patarti, iš studijų patirties, kad, norint turėti pilną ir visavertę studijų patirtį, neužtenka būti vien tik stropiu studentu. Patarčiau taip pat dalyvauti įvairiose organizacijose ir kuo dažniau išreikšti savo nuomonę ir poziciją tau svarbiais klausimais. Taip pat, tikiuosi, kad tylėjimo kultūra Lietuvos universitetuose, kurią pastebėjau bent jau savo studijų laikais, baigsis. Dažnai įvairių paskaitų metu studentai užduodavo vos kelis klausimus bei nenorėdavo išreikšti savo nuomonės. Jei ir atsirasdavo tokių žmonių, į juos dažniausiai kiti studentai žvelgdavo kaip į tuos norinčius, kad juos pastebėtų dėstytojai arba kalbančius kažką vien dėl to, kad kažką kalbėtų. Suprantu, kad tokių atvejų taip pat pasitaiko. Tačiau mąstymas – „nekalbėsiu, nes bijau, kad pasakysiu kažką kvailo arba geriau nieko nesakysiu, nes po to atrodysiu, kad bandau įtikti dėstytojui“, tikrai nėra gera alternatyva. Tad mano patarimas – jeigu manai, kad gali kaip nors prisidėti prie diskusijos, išreikšk savo nuomonę.
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Manau, kad į šį klausimą kol kas negaliu atsakyti nei pats sau. Stengiuosi apie pasiekimus kol kas negalvoti ir tiesiog dirbti bei siekti kuo daugiau žinių ir patirties ateities pasiekimams savo studijų sferoje.
Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?
Kadangi oficialios karjeros dar nepradėjau, nelabai galiu komentuoti šį klausimą. Tačiau kalbant apie savo dabartines studijas, tikrai taip. Mano dabartinis tikslas studijuoti Afrikos studijas yra susijęs tiesiogiai su mano buvusiomis studijomis PMDF.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Na, visų pirma, patarčiau rimtai apgalvoti savo galimybes bei norus studijuoti. Čia, galbūt, labiau susiję konkrečiai su mano studijuota programa. Prisimenu, kad po pirmo semestro studijų netekome daug grupiokų, kuriems anglų kalbos žinios arba bendrai programos sritis buvo sudėtingi. Taip pat patariu nesirinkti šitos programos tiems žmonėms, kurie eina studijuoti į universitetą vien dėl diplomo. Studijuodamas buvau paklaustas bent kelių žmonių apie programą, ar gerai būtų ją pasirinkti, norint studijuoti, bet kad nebūtų per daug sunku turėti gerą įvertinimą ir t.t. Iš karto tiems žmonėms galiu patarti nestoti į šias studijas, jei nori labiau studentauti, o ne studijuoti.
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas? Kurią programą?
Studijavau 2012-2016 metais. Tarptautinės politikos ir vystymo studijas (anglų kalba).
Tarnybinės etikos subtilybėmis VTEK dalinosi su studentais
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) studentai bei dėstytojai domėjosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veikla. PMDF Viešojo administravimo katedros atstovų kvietimu pirmadienį VTEK dalyvavo šią savaitę vykstančiame renginių cikle „Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto – PMDF – dienos”. VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas, dr. Virginijus Kanapinskas susirinkusiems skaitė viešąją paskaitą tema „Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos veiklos aktualijos: problematika ir tendencijos”.
Viešosios paskaitos metu studentai išgirdo apie pagrindines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas bei jų taikymą teismų praktikoje. VDU bendruomenės atstovams rūpėjo privačių interesų deklaravimo subtilybės, galimos interesų konfliktų situacijos. Paskaitoje iškelta dviejų vertybių – asmenų veiklos skaidrumo ir privačių asmens duomenų apsaugos – sandūros problema.
Taip pat domėtasi, ar vadinamasis vienerių metų „atvėsimo” laikotarpis mūsų šalyje yra tinkamos trukmės. Tai yra, kai valstybinę tarnybą baigusiam asmeniui taikomi apribojimai sudaryti darbo sutartį jo kontroliuotoje įmonėje ar atstovauti buvusioje darbovietėje. Dr. V.Kanapinskas nurodė, kad šis laikotarpis Lietuvoje gana trumpas, nes yra valstybių (pvz., Prancūzija), kuriose šie ribojimai taikomi net iki penkerių metų.
VDU PMDF studentai išgirdo ir apie kitus valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomus apribojimus: kai įgyvendinamos tarnybinės ar atstovavimo teisės, kai priimamos ar teikiamos dovanos bei paslaugos. Taip pat atkreiptas dėmesys į galimas poveikio priemones, jei minėtų reikalavimų nesilaikoma – administracinę, tarnybinę (drausminę) atsakomybę bei galimybę panaikinti teisės aktus bei sandorius, neatitinkančius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo nuostatų.
PMDF dėstytojai domėjosi VTEK tyrimų atlikimo procedūromis bei kitose institucijose atliktų tyrimų revizavimu. Dr. V.Kanapinskas universiteto bendruomenės atstovus taip pat supažindino su VTEK vykdoma lobistinės veiklos priežiūra. Pristatytos svarbiausios Seime šiuo metu svarstomo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos. Kalbėta apie šios srities tobulinimo galimybes, siekiant skaidrumo bei tarptautinius standartus atitinkančio teisinio reglamentavimo.
Po šio susitikimo, su PMDF dėstytojais taip pat aptartos ir tolimesnio bendradarbiavimo bei keitimosi žiniomis galimybės, rengiant išvažiuojamąsias paskaitas, priimant studentus atlikti praktiką VTEK, suteikiant metodinę pagalbą atliekant mokslinius tyrimus.
PMDF ir VTEK informacija
A. Venckus: už tai kuo tapau esu dėkingas PMDF
Lietuvos ambasados Vokietijoje Antrasis sekretorius dr. Antanas Venckus dalijasi mintimis apie politikos mokslų bakalauro bei Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro studijas ir savo karjerą.
Kas paskatino pasirinkti būtent politikos mokslų, o vėliau ir Diplomatijos ir tarptautinių santykių studijas? Kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Iš tiesų tai buvo laimingas atsitiktinumas, kitaip iš laiko perspektyvos negaliu pasakyti. Norėjau VDU mokytis ekonomiką, bet pritrūko balų, todėl antra opcija buvo politikos mokslai. Labai norėjau studijuoti VDU, todėl buvau be galo laimingas, kad patekau į puikų universitetą, apie kurį jau buvau girdėjęs daug teigiamų atsiliepimų. Tiesa sakant, kitų universitetų net nesvarsčiau.
Ką jums davė VDU Diplomatijos ir tarptautinių santykių studijos?
Vienareikšmiškai, studijos VDU PMDF padėjo man ne tik subręsti kaip asmenybei, tačiau sutvirtino pagrindus mano tolesnei profesinei karjerai, suteikdamos svarbiausias žinias ir sustiprindamos kompetencijas, reikalingas profesinei veiklai. Be to, ką gavau per pirmuosius 6 metus studijuodamas PMDF, tikrai nedirbčiau tokio darbo, kurį dabar darau, ir net negalėčiau turbūt pasvajoti apie tai.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?
Kaip ir daugelis, labiausiai norėčiau pabrėžti tą liberalų požiūrį į studijas bei betarpišką ir pasitikėjimu paremtą atmosferą tarp visos akademinės bendruomenės. Nemanau kad yra kitas toks universitetas Lietuvoje, o būtent tai ir sudaro geriausias sąlygas kokybiškai akademinei aplinkai. Vakarietiški studijų metodai, išskirtinis dėmesys užsienio kalboms, atsidavę savo darbui dėstytojai bei didėjantis tarptautiškumas – išskirtiniai VDU bruožai, kuriuos reikia ir toliau puoselėti, išsaugant savo identitetą tarp aukštųjų mokyklų gausos Lietuvoje. Tuo VDU visada bus išskirtinis.
Ką veikiate šiuo metu?
Man labai pasisekė, kad po Diplomatijos ir tarptautinių santykių studijų tapau diplomatu. Jau 12 metų dirbu Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, ir svarbiausia – kad galiu dirbti Lietuvai, panaudodamas visas savo žinias ir gebėjimus, kuriuos išsiugdžiau būtent studijų PMDF metu. Už tai savo universitetui ir jo dėstytojams būsiu visada dėkingas. Kaip savo padėką, aš tam tikra prasme atiduodu ir duoklę fakultetui: būdamas Lietuvoje su malonumu dėstau Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantams, mokau juos diplomatijos įgyvendinimo subtilybių. Šiuo metu dirbu diplomatinį darbą Lietuvos ambasadoje Vokietijoje, esu atsakingas už Lietuvos ir Vokietijos ekonominių santykių plėtrą. Vis tik, su nekantrumu laukiu, kada 2017 m. rudens semestrą vėl grįšiu į VDU auditorijas, kad toliau dalinčiausi savo patirtimi su studentais.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
Savo pasiekimus labai sunku vertinti, nes visada galima padaryti daugiau ir geriau – tai skatina tobulėti ir niekada nesustoti. Prisimenant save, baigusį paprastą vidurinę mokyklą Kauno rajone, tai labiausiai padėjo tobulėti ir augti pati „įtraukianti“ akademinė aplinka: nuostabūs dėstytojai ir puikūs bendrakursiai. Svarbiausia, kad studentai pamėgtų savo studijas, ir jų metu tikrai atsiduotų mokslui. Studijos PMDF suteikia gana platų, bet tuo pačiu ir kokybišką išsilavinimą, kuris sudaro pagrindą tolimesnei karjerai daugelyje sričių. Taip pat be galo svarbu yra mokytis užsienio kalbų, o tą daryti VDU yra pati geriausia vieta; kalbų (ne tik anglų) mokėjimas atveria dar didesnes galimybes toliau mokytis ar dirbti bet kuriame pasaulio krašte. Ir galiausiai, svarbu paimti kuo daugiau iš viso to, ką nori suteikti atsidavę savo profesijai dėstytojai ir labiau pasitikėti savimi visur ir visada – nes tikrai žinau, kad PMDF absolventai su savimi išsineša ne tik puikias žinias, ir dėl to yra itin vertinami kaip labai perspektyvūs, atsidavę ir atsakingi specialistai. Tokių pavyzdžių, bent jau Lietuvos viešojo valdymo sistemoje, yra tikrai labai daug. Todėl svarbiausia tikėti savimi ir siekti užsibrėžtų tikslų, o studijos tam suteiks labai gerą pagrindą.
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Visada didžiuojuosi, kad turėjau galimybę studijuoti doktorantūros studijose PMDF ir sėkmingai jas baigti. Tiesa, tai reikėjo derinti su darbu URM bei Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Briuselyje. Tai atvėrė man kelią akademiniam darbui, kurį su dideliu malonumu jau dirbu daugiau nei 10 metų. Iš diplomatinės profesinės pusės smagu, kad užsienio šalių diplomatai Berlyne parodė didelį pasitikėjimą bei išrinko mane Vokietijoje reziduojančių ekonominių diplomatų klubo prezidentu. Šios pareigos yra didelė atsakomybė, bet, tuo pačiu, reikšmingas ir mano kaip diplomato veiklos įvertinimas. Visa tai skatina niekada nesustoti ir stengtis tobulėti, kad savo darbu galėčiau kuo daugiau ir reikšmingiau prisidėti prie Lietuvos ir jos žmonių gerovės kūrimo. Tam jaučiu didelę pareigą ir vidinę atsakomybę.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Pirmiausia, palinkėčiau nuoširdžiai pagalvoti, ar tikrai tai yra sritis, kuri juos iš tiesų domina. Politikos mokslų studijos atveria dideles galimybes tolesniam darbui, bet labai svarbu yra tai pamėgti. Jei esate tikri savo pasirinkimu, tai linkiu drąsiai pasinerti į studijas, nes PMDF studijų aplinka bei akademinis personalas tikrai suteiks jums pačias geriausias sąlygas tobulėti ir augti ne tik kaip asmenybėms, bet ir tikriems politikos mokslų profesionalams. Galiu drąsiai tai sakyti, nes pats labai džiaugiuosi, kad turėjau tokią galimybę savo gyvenime studijuoti politikos mokslus ir gilintis vėliau į Diplomatijos ir tarptautinių santykių sritį.
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas?
VDU PMDF studijavau nuo 1999 m., kuomet įstojau į politikos mokslų bakalauro studijas. 2003 m. fakultete tęsiau Diplomatijos ir Tarptautinių santykių magistro studijas, o 2005 m. įstojau į doktorantūrą, kurią sėkmingai baigiau 2010 m., gaudamas VDU politikos mokslų daktaro laipsnį.
E. Petručionis: nebijokite kalbinti dėstytojų ir absolventų
Skaitmeninės reklamos agentūros “Socialus marketingas” reklamos skyriaus vadovas Edgaras Petručionis dalijasi mintimis apie politikos mokslų bakalauro bei Šiuolaikinės Europos politikos studijas.
Kas paskatino pasirinkti būtent politikos mokslų ir Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Puikiai pamenu save dvyliktoje klasėje – labai ilgai ir atidžiai nagrinėjau keleto Lietuvos universitetų studijų programas. Vienas iš jų buvo Vytauto Didžiojo universitetas. Jis atkreipė mano dėmesį ne tik dėl būrio girdėtų dėstytojų pavardžių, bet ir dėl artes liberales principų, kurie yra taikomi organizuojant studijas bei mokslo tyrimus. Taigi, tai nebuvo atsitiktinumas, o labiau – planuotas pasirinkimas, kurį nulėmė laisva humanistinė dvasia studijų metu ir galimybė pačiam projektuoti laiką universiteto rėmuose.
Ką jums davė VDU politikos mokslų ir Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijos?
Kadangi savo karjeros nusprendžiau nesieti su politologija, iš kolegų dažnai sulaukiu klausimų apie savo studijų pasirinkimą. Visiems jiems atsakau tą patį – Lietuvoje nėra brandesnės studijų programos, kuri savyje talpintų tiek daug skirtingų dalykų: giluminę Lietuvos politinės sistemos analizę, tarptautinius santykius, politikos istoriją, filosofiją, kalbos kultūrą, etiketą, projektų valdymą ir loginį mąstymą… ir tai dar ne viskas! Šių dalykų visuma darbo rinkai paruošia universalų ir išsilavinusį darbuotoją, kurio profesinis akiratis yra be galo platus.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus?
Be abejonės – draugiški santykiai su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos universiteto dėstytojais. Nepaisant to, jog jie yra savo atitinkamų mokslo sričių ekspertai, niekada studento nuomonės nelaiko prastesne ar mažiau teisinga. Kiekviena diskusija su dėstytojais buvo papildoma galimybė ne tik panaudoti jau sukauptas žinias, bet ir mokytis iš jų įtaigos meno.
Ką veikiate šiuo metu?
Esu visas skaitmenines reklamos paslaugas teikiančios agentūros “Socialus marketingas” reklamos skyriaus vadovas. Man kasdien tenka susidurti su vienomis sudėtingiausių lietuviškų reklamos kampanijų Facebook, Google, LinkedIn, Instagram ir kituose kanaluose, teikti konsultacijas didiesiems prekių ženklams, naujienų portalams.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
•Nebijoti prisiimti atsakomybės tiek universitete, tiek už jo ribų.
•Tinkamai išnaudoti studijų teikiamas galimybes ir dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje.
•Nuolat tobulėti. Specialistas, kuris nesidomi naujausiomis savo veiklos sferos tendencijomis, šiuolaikinėje darbo rinkoje turi ne tik mažą potencialą, bet ir trumpą galiojimo laiką.
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Nemėgstu vertinti savo pasiekimų ir vadovaujuosi paprasta taisykle – tegul darbai patys kalba už save. Tiesa, esu be galo laimingas, jog studijų metu teko aktyviai prisidėti prie “Akademinio politologų klubo” veiklos ir užimti pirmininko pareigas. Šį laiką dar ir dabar prisimenu su šypsena veide.
Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?
Bet kurios studijų programos, kurias pasirenka nauji studentai, vienaip ar kitaip prisideda prie jų karjeros. Baigę mokyklą, universitete pradedame naują savo gyvenimo etapą, kuris praplečia mūsų akiratį ir priverčia į pasaulį pažvelgti kitu kampu. O tuomet jau nuo mūsų pačių priklauso, kiek daug naujų dalyku norime įsisavinti.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Sau galvoje aiškiai susidėliokite prioritetus ir ateities planus. O jei kyla abejonių dėl studijų programų pasirinkimo, nebijokite pakalbinti dėstytojų ir fakulteto absolventų – jie tikrai nuoširdžiai patars ir papasakos, koks VDU PMDF yra iš tikrųjų.
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas? Kurią programą?
2014 m. baigiau Politikos mokslų bakalauro studijas.
2016 m. baigiau Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijas.
PMDF dienos: nuo Lietuvos paso paieškų iki diskusijų
Kaip ir kasmet, pavasariui įsibėgėjus, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (PMDF) balandžio 24–27 dienomis kviečia artimiau susipažinti su fakulteto bendruomene ir veiklomis bei turiningai praleisti laiką jau tradicinėmis tapusiose PMDF dienose. Visi renginiai ir paskaitos yra atviri plačiajai visuomenei, moksleiviams, žiniasklaidos atstovams.
Nereikia būti dideliam, kad kurtum istoriją (2017 04 24, 11:00-14:00, S. Daukanto g. 28, Mažoji salė)
Šiais metais PMDF dienų atidarymo renginys, vyksiantis balandžio 24 dieną, skiriamas Lietuvos istorine asmenybe tapusio, fakulteto profesoriaus Liudo Mažylio atradimui – Vasario 16-osios Nepriklausomybės aktui, suteikusiam džiaugsmo visai Lietuvos visuomenei. „Renginio metu VDU ir viso Kauno miesto bendruomenė galės ne tik pasiklausyti prof. L. Mažylio pasakojimo apie savo ieškojimus, atradimus, tolimesnius planus, bet ir užduoti klausimus renginio dalyviams“, – teigia PMDF prodekanė doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.
Aktualiose diskusijose – globalių, politinių procesų ir informacijos problemos (2017 04 25, 11.15-13.00, S. Daukanto g. 28, Mažoji salė)
Kitų PMDF renginių metu VDU bendruomenė ir visuomenė kviečiama dalyvauti įvairiose diskusijose, pradedant Europos Sąjungos politikos svarstymais, lyderių aptarimu ir baigiant tiriamosios žurnalistikos analize Lietuvoje. Balandžio 25 d. antradienį vyks diskusija apie Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politiką. VDU lankysis LR Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento vadovė Violeta Motulaitė, taip pat UNESCO organizacijos ekspertas Saulius Mykoliūnas ir kiti diskusijos dalyviai.
„Nors ES laikoma lyderiaujančiu donoru vystomojo bendradarbiavimo srityje, tačiau Lietuvos visuomenė turi per mažai informacijos apie tvaraus vystymo idėjas, pasaulinės darbotvarkės tikslus, ES ir Lietuvos vaidmenį šioje srityje“, – paaiškina PMDF prodekanė dr. Sima Rakutienė.
Balandžio 26 dieną vyks diskusija apie tiriamosios ir kritinės žurnalistikos problemas ir perspektyvas Lietuvoje. Šią diskusiją ves politikos apžvalgininkas ir VDU docentas Rimvydas Valatka.
Inovatyvios PMDF dėstytojų paskaitos (2017 04 25, 15.15-17:30, V. Putvinskio g. 23-103)
Balandžio 25 dieną vyks susitikimas su inovatyviausiu VDU dėstytoju, doktorantu Mindaugu Norkevičiumi. Mindaugas taip pat keletą kartų buvo išrinktas ir geriausiu VDU dėstytoju bei 2015 metais tapo akademiškiausiu Kauno jaunuoliu. Kviečiami ne tik studentai, bet ir dėstytojai pasisemti idėjų jo paskaitoje. Viešoje paskaitoje M. Norkevičius kalbės apie daugiakalbystės svarbą bei politines aktualijas.
Balandžio 26 dieną, trečiadienį, Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas, filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis skaitys paskaitą apie filosofinius kritinio mąstymo šaltinius.
Marko Zingerio naujos knygos pristatymas (2017 04 25, 17:00, S. Daukanto g. 28, Mažoji salė)
Taip pat balandžio 25 dieną bus pristatoma Marko Zingerio nauja knyga „Aš sėdėjau Stalinui ant kelių“. Knygos pristatyme ir diskusijoje dalyvaus ne tik autorius, bet ir PMDF dekanas profesorius Šarūnas Liekis ir VDU istorijos profesorius Egidijus Aleksandravičius.
Užsienio svečių paskaitos ir tarptautinė konferencija ( 2017 04 27, 9.00-15.45, S. Daukanto g. 28, Mažoji salė)
PMDF – vienas tarptautiškiausių fakultetų ne tik Lietuvoje, suburiantis didelę tarptautinių studentų ir dėstytojų bendruomenę. PMDF dienose taip pat užsienio svečių paskaitas. Lenkijos, Gruzijos, Azerbaidžano ir kitų šalių mokslininkai kalbės apie Pietų Kaukazo ir Rytų Europos šalių socio-politines transformacijas, ES geopolitines strategijas ir kitus tarptautinius procesus.
PMDF dienas užbaigs tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“. Konferencija skirta aptarti Lietuvoje, regione ir pasaulyje vykstančius politinius ir saugumo procesus, jų poveikį visuomenėms. „Akivaizdu, kad 2016 metai buvo pilni iššūkių globalioje saugumo darbotvarkėje, o rinkimai Jungtinėse Amerikos Valstijose ir „BREXIT“ verčia svarstyti apie kintančias Vakarų pozicijas pasaulio tvarkoje ir jų globalų poveikį“, – teigia VDU politologas dr. Giedrius Česnakas. Pasak jo, 2017 metai nebus ramesni – rinkimai Prancūzijoje ir Vokietijoje, energetinio saugumo problemos, kintančios Turkijos pozicijos, besitęsianti Rusijos agresija ir daugelis kitų. Didelė dalis šių klausimų bus svarstomi konferencijoje.
Šiemetinėje konferencijoje daug dėmesio skiriama politinei sociologijai, politinei komunikacijai ir technologijoms. Tai akivaizdžiai rodo augantį informacijos poveikį visuomenėms, politiniam elgesiui ir identiteto formavimui.
Apskritojo stalo diskusija „Gulaginio ir pogulaginio sąmoningumo tyrimai“ (2017 04 27, 16.15-19.15, S. Daukanto g. 28, Mažoji salė)
Pagrindinis pranešimas: Prof.dr. Natalja Artementko “Kataleptinis sąmoningumas: kalba kaip tylos figūra”
Diskusijos dalyviai:
prof.dr. Josip Zanki, Kroatijos Menų akademija,
prof.dr. Gintautas Mažeikis, VDU
N. Artemenko yra Sankt-Peterburgo valstybinio universiteto, Filosofijos instituto profesorė, plėtoja tyrinėjimus fenomenologijos srityje. Savo pranešime kalbės apie traumos įvykį ir šnekėjimą kaip nutylėjimo būdą, remdamasi Aušvico ir Gulago prisiminimais.
Diskusija vyks anglų kalba.
Daugiau informacijos apie diskusiją galima rasti čia.
