Konferencija apie valstybės tarnautojų tapatybę
Šių metų birželio 28 d. Viešojo administravimo katedros mokslininkai organizuoja mokslinį seminarą – konferenciją „Valstybės tarnautojų administracinės tapatybės ir elgsena aptarnaujant piliečius“.
Renginys skirtas pirmiausia pristatyti tarpinius įgyvendinamo projekto „Administracinės tapatybės formuojant į piliečius orientuotą valstybės tarnybą“, finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. GER-013/2015), rezultatus ir diskutuoti apie kylančias metodologines bei dalykines tyrimų problemas. Pagrindinis projekto tikslas – ištirti administracinių tapatybių vaidmenį formuojant į piliečius orientuotą valstybės tarnybą Lietuvoje. Pagrindiniais analizės objektais yra pasirinktos dvi biudžetinės įstaigos – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai yra dvi didžiausios institucijos Lietuvoje, su kurių tarnautojais susiduria iš esmės kiekvienas Lietuvos gyventojas. Būtent gyventojų dažna kasdieninė sąveika su tarnautojais yra svarbus išskirtinis bruožas, kuriuo remiantis mokslinėje literatūroje paslaugas teikiantys ir tiesiogiai su gyventojais bendraujantys valstybės institucijų darbuotojai įvardijami kaip „artimoji biurokratija“, „artimieji biurokratai“. Jie yra arčiausia žmonių, su jais gyventojai susiduria dažniausia, kita vertus, „artimoji biurokratija“ yra valstybės veidas, valstybės įgaliotinis ir tarpininkas gyventojų akyse. Tas valstybės įgaliotinis gali būti paslaugus ir mandagus, pasiruošęs spręsti gyventojų problemas arba formalistas, abejingas žmonių lūkesčiams bei poreikiams. Todėl labai svarbu tirti, kokie yra, kaip yra formuojami valstybės tarnautojų, pirmiausia „artimųjų biurokratų“ tapatumai, kurie tapatumai užtikrina tinkamą sąveiką su piliečiais, gali geriausiai užtikrinti jautrų atliepį.
Projektas naujoviškas ne tik tuo, kad jis orientuotas į Lietuvoje praktiškai netyrinėtus valstybės tarnautojų elgsenos aspektus, bet ir tuo, kad jis be tradicinių metodų yra taip pat grįstas tokiais duomenų rinkimo metodais kaip netiesioginis ir dalyvaujamasis stebėjimas.
Mokslinio seminaro metu įgyvendinamo projekto grupės nariai pranešimuose nagrinės artimųjų biurokratų tapatumų bei elgsenos aptarnaujant piliečius aspektus, o moksliniame seminare dalyvaujantys kiti mokslinininkai taip pat pasidalys įžvalgomis apie bendresnes viešųjų paslaugų teikimo problemas, paslaugų teikimo alternatyvas, piliečių kodalyvavimą.
Planuojantiems karjerą viešajame sektoriuje
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedra sėkmingai vykdo Valstybės institucijų administravimo magistro studijų programą. Ši programa skirta asmenims, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei siekiantiems įgyti ekspertinių-analitinių kompetencijų, reikalingų darbui politiką formuojančiose ir įgyvendinančiose valstybės institucijose. Baigusiems valstybės institucijų magistro studijų programą atsiveria galimybės siekti aukštos kvalifikacijos reikalaujančių pozicijų, vadovaujančio darbo karjeros viešajame sektoriuje.
Teoriniai ir raktiniai įgūdžiai viešojo sektoriaus veiklai tobulinti
Ši programa yra puikus pasirinkimas siekiantiems įgyti teorinių ir praktinių įgūdžių viešojo sektoriaus veiklai tobulinti. Studijuodami viešosios politikos formavimą, magistrantai įsigilins į priemones, per kurias socialinės problemos įtraukiamos į politikos darbotvarkę, kaip planuojamas jų sprendimas, ar jis efektyvus. Studentams atsivers galimybė pažinti, tirti, vertinti viešojo sektoriaus, valstybės tarnybos sistemą, valstybės tarnautojų karjeros planavimą, personalo valdymą ir veiklos vertinimą. Pasirenkamųjų dalykų įvairovė atvers galimybę studentams gilintis į jų interesams artimą sritį – švietimo, sveikatos, statutinių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos organizavimą, migracijos valdymo ir kitas problemas. Todėl kryptingai organizuojantiems savo individualius studijų planus tiek paskaitų, tiek tiriamųjų bei baigiamojo darbo, Erasmus studijų perspektyvoje atsivers galimybė įgyti aukštą kvalifikaciją. Šalia teorinių įgūdžių, mes skatiname ir praktinius. Juos iniciatyvūs magistrantai įgyja dalyvaudami savanoriškoje praktikoje VDU socialinių partnerių institucijose (ministerijos, savivaldybės, įvairūs departamentai ir viešosios institucijos, NVO), dalyvaudami kitoje viešojo sektoriaus savanoriškoje veikloje, derindami apmokamą darbą ir studijas. Pasirinkę šią studijų programą įgysite įgūdžių tobulinti savo asmeninį, bendruomenės ir valstybės gyvenimą.
Valstybės institucijų administravimo studijų dalykus dėstys akademikai ir praktikai. Sėkmingai studijas baigę absolventai įgis reikalingų žinių tolesnei sėkmingai karjerai ne tik Lietuvos viešojo valdymo, bet ir tarptautinėse organizacijose.
Iššūkiai viešajai politikai ir viešajam administravimui
Per Lietuvą ir pasaulį slenkanti neoliberalizmo banga meta didelį iššūkį viešosios politikos formuotojams ir įgyvendintojams. Kaip pasiekti geriausių rezultatų mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis? Naujoji viešoji vadyba siūlo perimti verslo sektoriaus idėjas. Valdysenos perspektyvoje į valstybės valdymą siekiama įtraukti bendruomenes, piliečius, kurie yra žmogaus teisių turėtojai , pilni lūkesčių ir reikalavimų sąlygotų gerovės visuomenės idėjos. Kaip užtikrinti sveikatos ir socialines paslaugas senstančiai visuomenei? Ką daryti, kad vaikai augtų šeimose, o ne vaikų globos namuose? Kaip valdyti žalą, kylančią dėl besaikio alkoholio vartojimo? Kaip mažinti savižudybes, patyčias mokyklose, migracijos srautus? Gal šioms ir kitoms gerbūvio problemomis spręsti reikia valstybinių programų? Jų rengėjų ir įgyvendintojų? Tam reikia geros valios, kryptingų studijų, ekspertinės-analitinės kompetencijos ir efektyvaus darbo viešajame sektoriuje. Jūs galite būti tie, kurie įprasmins savo gyvenimą siekdami ne tik savo, bet ir valstybės institucijų, valstybės geresnio funkcionavimo.
Valstybės institucijų administravimo magistro studijų programa skirta socialinių mokslų (viešasis administravimas, sociologija, socialinė politika, socialinis darbas, ekonomika, pedagogika, politikos mokslai, viešoji komunikacija, visuomeninė geografija ir kt.), humanitarinių mokslų (istorija, filosofija, filologija, etnologija) ir biomedicinos mokslų (visuomenės sveikata) bakalaurams, taip pat ir dirbantiems specialistams. Kilus klausimams, kreiptis Valstybės institucijų administravimo studijų komiteto vadovę (ilona.tamutiene@vdu.lt ).
Teksto autorė – Ilona Tamutienė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto viešojo administravimo katedros docentė, Valstybės institucijų administravimo studijų programos komiteto vadovė.
VDU vykdys pirmąją Diplomatijos studijų programą šalyje
Nuo šio rudens Vytauto Didžiojo Universitete (VDU) Vilniuje (Lietuvos edukologijos universiteto patalpose) pradedama vykdyti nauja „Diplomatijos“ magistrantūros studijų programa. Tai bus pirmoji programa Lietuvoje, skirta specializuotoms diplomatijos studijoms. Kitaip nei iki šiol Lietuvos universitetų siūlomose Tarptautinių santykių programose, čia dėmesys bus kreipiamas ne tik į bendras pasaulio politikos problemas ir jas aiškinančias teorijas, bet bus mokoma ir praktinių diplomato darbui reikalingų įgudžių, tokių kaip retorika, politikos analizė ir raportavimas, protokolas ar derybų menas.
Programa atspindi augantį jaunų profesionalų poreikį
„Jaučiame tokios programos poreikį. Įvairiuose pokalbiuose, taip pat ir Užsienio reikalų minsterijoje, esame aptarę problemą, kad Lietuvoje nėra diplomatinės akademijos. Mūsų diplomatai yra iš labai skirtingų institucijų, su skirtingais diplomais, akademinėmis patirtimis ir žiniomis. Apskritai reikalinga Lietuvos diplomatų apmokymo koncepcija ir mokslinė bazė, gebanti patenkinti tiek Lietuvos diplomatinės tarnybos poreikius, tiek platesnius mūsų šalies atstovavimo pasaulyje uždavinius“ teigia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis. „Džiaugiamės, kad Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasitiki VDU ir laiko univeristetą svarbiu Ministerijos socialiniu partneriu“.
Nors per pastaruosius 25 nepriklausomybės metus Lietuva užsiaugino gabių diplomatų, jiems šios profesijos daugiausiai teko mokytis iš praktikos. Kitaip nei kitose regiono valstybėse (Estijoje, Lenkijoje), mūsų šalyje iki šiol nesukurta nacionalinė diplomatų rengimo tradicija. Taip pat 2014 metais vyriausybiniu lygiu susirūpinta, jog kandidatai iš Lietuvos – vieni silpniausiai pasirodančių ir tarptautiniuose, ypatingai Europos Sąjungos, konkursuose. Tai dar kartą patvirtina VDU siūlomos „Diplomatijos“ programos poreikį: rengti jaunus profesionalus, ne tik išmanančius plačią tarptautinės politikos, ekonomikos ir saugumo tematiką, bet turinčius ir tarptautinio lygmens viešosios administracijos poreikius atitinkančių retorinių, informacijos valdymo, analitinių įgūdžių.
Programa turės tarptautinius partnerius
Vytauto Didžiojo universitetas vienintelis Lietuvoje priklauso Tarptautiniam diplomatų ugdymo forumui (International Forum on Diplomatic Training (IFDT)), kuris jungia daugelį pasaulio diplomatinių akademijų, tokių kaip Fletcher School of Diplomacy, Prancūzijos Viešojo administravimo mokyklą (ENA), Didžiosios Britanijos Foreign and Commonwealth Office Diplomatijos akademiją ir kitas.
VDU „Diplomatijos“ magistrantūros programa parengta atsižvelgiant į geriausius pasaulio diplomatinėse mokyklose dėstomų programų pavyzdžius. Prestižinės Vienos Diplomatinės Akademijos direktorius, ambasadorius Hans Winkler dalyvaus studijų programos komiteto veikloje. Ateityje bus pasirašomos sutartys su kitomis Europos ir pasaulio mokyklomis ir universitetais, kurių dėstytojai bus kviečiami dėstyti Lietuvoje.
Diplomatas – ne tik valstybės administracijoje pritaikoma profesija
Šiuolaikiniai diplomatinių praktikų tyrinėtojai diplomatiją apibrėžia ne tik kaip tarptautinę profesinę bendruomenę, tiesiogiai valdančią globalios politikos procesus, bet ir kaip fundamentalią socialinę praktiką, kurios esmę sudaro gebėjimas tarpininkauti, komunikuoti, atstovauti, greitai ir efektyviai įsisavinant reprezentuojamos organizacijos interesus, gerai orientuotis ir valdyti konfliktines situacijas.
“Šiame dinamiškame globalizacijos amžiuje diplomatija jau seniai peržengė tradicinių apibrėžimų ribas. Šiandieninė diplomatija maksimaliai mobili, efektyviai reaguojanti į netikėtus ir įvairius iššūkius. Neužmiršdami tradicinių diplomatinės tarnybos tikslų – atstovauti ir ginti savo šalies, piliečių interesus, diplomatai vis dažniau turi orientuotis ne į kabinetinius susitikimus, protokolus ir deklaracijų derinimus, o į nuolatinį lankstumą, inovatyvumą, gebėjimą kuo greičiau atsidurti reikiamoje vietoje, tarp reikiamų žmonių, reikiamu metu. XXI amžiaus diplomatai – mokantys lengvai bendrauti ir komunikuoti, išmanantys naujausias technologijas, žinantys netradicines užsienio kalbas,“ teigia ambasadorius Darius Degutis. Jo nuomone, „Diplomatijos magistro programa – puikus ir ilgai lauktas sprendimas“.
Programos teikiamos, į šiuolaikines aktualijas orientuotos žinios bus pritaikomos ne tik diplomatinėje, valstybės tarnyboje, dirbant tarptautinėse organizacijose, bet studentams bus naudingos ir privačiame sektoriuje, kur vis labiau reikalingi visapusiški, lyderio ir mediatoriaus savybių turintys darbuotojai.
Dėstys profesionalai
Rengiant programą buvo siekiama suburti profesionalią dėstytojų komandą. Paskaitas ir seminarus kviečiami vesti ne tik VDU profesoriai, tarptautinių santykių, teisės ir ekonomikos specialistai, tokie kaip prof. Mindaugas Jurkynas, prof. Egdūnas Račius, prof. Leonidas Donskis, bet ir ilgametės praktikos turintys diplomatai, komunikacijos, derybų, politikos analizės specialistai: ambasadorius Darius Degutis, Rytis Zemkauskas, dr. Nortautas Statkus ir kiti.
Programa vykdoma anglų kalba, o tai atveria galimybes kviesti studentus ir dėstytojus iš užsienio ir taip praturtinti programą skirtingomis akademinėmis tradicijomis ir patirtimis.
Studentė – apie studijas ir praktiką užsienyje
Regionistikos katedroje vykdoma bakalauro studijų programa Tarptautinės politikos ir vystymo studijos išleis pirmąją absolventų laidą.
Ši tarpdisciplininė ir tarptautinė programa yra vykdoma anglų kalba. Šiuo metu programoje tarptautinę ir multikultūrinę aplinką formuoja daugiau kaip 60 nuolatinių užsienio studentų iš JAV, Venesuelos, Turkijos, Maroko, Gruzijos, Ukrainos, Nigerijos, Azerbaidžano, Italijos, Vokietijos bei kitų šalių, taip pat auditorijas kiekvieną semestrą papildo Erasmus mainų studentai iš įvairių Europos ir Azijos šalių.
Tarptautinės politikos ir vystymo studijų suteiktų galimybių pavyzdžiais ir įgyta patirtimi dalinasi pirmosios būsimos absolventų laidos atstovė Roberta Sadauskaite.
Pasirinkote studijuoti Lietuvoje, tačiau studijos yra dėstomos anglų kalba? Ar esate patenkinta savo pasirinkimu?
Tarptautinės politikos ir vystymo bakalauro studijos VDU PMDF man suteikė ne tik reikalingų įgūdžių būsimai profesijai, bet ir daug saviraiškos galimybių universitete bei tarptautinės patirties. Studijos anglų kalba, kuri šiuo metu yra tapusi pasauline lingua franca suteikia pranašumą darbo rinkoje.
Ar studijos kartu su užsienio studentais sukuria didesnę pridėtinę vertę ir kitokią mokymosi aplinką?
Didesnė pridėtinė vertė ir kitokia mokymosi aplinka pasijaučia kuomet lietuviai ir užsienio studentai įsijungia į bendrą diskusiją tiek universitete, tiek ir už jo ribų. Tai ne tik leidžia praplėsti savo pasaulėžiūrą ir kultūrinį pažinimą, bet kartu suteikia žinių, kurių nerasi jokiuose moksliniuose straipsniuose. Studijuoti kartu su užsienio studentais yra puiki patirtis, padedanti ugdyti toleranciją kitoms kultūroms.
Be anglų kalbos, kuria yra vykdomos VDU Tarptautinės politikos ir vystymostudijos, jūs dar studijavote vieną iš pasirinktų regiono kalbų (arabų, rusų, prancūzų arba turkų). Kokią kalbą pasirinkote? Kaip manote, ar papildomas kalbų mokėjimas atveria geresnes galimybes darbo rinkoje?
Visada domėjausi post-sovietinėmis valstybėmis, todėl pasirinkau studijuoti rusų kalbą. Mano nuomone, tai yra didelis pranašumas darbo rinkoje, ypač norintiems tapti tarptautinių santykių ar vystymo specialistais. Kalbų mokėjimas ne tik praplečia komunikacijos galimybes, bet yra neatsiejama kultūrinio pažinimo dalis, kuri yra svarbi kiekvienam, dirbančiam vystymo ar tarptautinių santykių srityje.
Antraisiais studijų metais laimėjote konkursą pagal dvišalių mainų programą ir išvykote studijuoti į Gruzijos Tbilisio universitetą? Kodėl nusprendėte vykti būtent į Gruziją? Kuo buvo skirtinga studijų patirtis šioje šalyje?
Mano noras studijuoti Tbilisio valstybiniame universitete buvo paremtas noru iš arčiau susipažinti su dar tik besikuriančia ir demokratijos link einančia post-sovietine valstybe. Taip pat buvo labai įdomu iš arti susipažinti su dviejų separatistinių regioninių konfliktų draskoma valstybe bei jos kultūra. Studijų patirtis Gruzijoje buvo unikali ne vien tik dėl patirties mokytis su pirmo kurso magistrantais, bet ir dėl to, jog paskaitas dėstė praktikai bei žymūs politikai. Studijuojant Gruzijoje teko garbė susipažinti su Europos Sąjungos (ES) stebėjimo misijos Gruzijoje veikla ir kartu su darbuotojais apsilankyti Pietų Osetijos pasienyje bei pabūti perkeltų asmenų stovykloje, įsikūrusioje šalia Tbilisio ir kurioje buvo suteikta galimybė išgirsti nuo vidinių konfliktų nukentėjusių žmonių istorijas.
Vėliau, laimėjusi Erasmus mainų konkursą pasirinkote vieno semestro studijas Glasgow Universitete, Jungtinėje Karalystėje. Būtent Jungtinės Karalystės universitetai laikomi vieni geriausių pasaulyje ir vis daugiau lietuvių renkasi studijas šioje šalyje. Ar galėtumėte išskirti, kokius didžiausius skirtumus pastebėjote studijų procese Škotijoje lyginant su studijomis Lietuvoje?
Škotijoje universiteto miestelyje yra 12 aukštų biblioteka, kuri dirba nuo 7 valandos ryto iki 2 valandos nakties. Mokymosi procesas vyksta 15 studentų grupėse, sėdint ratu ir taip sukuriant patogią, jaukią aplinką. Paskaitos organizuojamos, kaip seminarai, kurių metu dėstytojai skatina studentus aktyviai įsijungti į diskusijas bei debatus. Glazgo universitete didelė reikšmė skiriama individualiam savarankiškam mokymuisi, taip skatinant studentų analinį, kritinį mąstymą. Žinoma, įspūdį paliko ir tai, jog universiteto miestelyje galima puikiai praleisti laisvalaikį ir bent trumpam atsipūsti nuo mokslų.
Jūs esate viena iš gabiausių programos studentų ir neabejotinai puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai išnaudoti visas suteikiamas galimybes. Paskutiniaisiais metais jums taip pat pavyko laimėti Erasmus+ praktikos konkursą? Kokią instituciją pasirinkote praktikai atlikti?
Visada svajojau išbandyti save diplomatinio darbuotojo pareigose, todėl sudalyvavau Erasmus+ praktikos mainų konkurse, kuris suteikė galimybę atlikti savo privalomą kvalifikacinę praktiką Lietuvos Respublikos (LR) ambasados Italijos Respublikoje konsuliniame skyriuje. Tai man leido iš arti susipažinti su ambasados kasdienybe bei prisidėti prie konsulinių problemų sprendimo.
Ar studijos VDU suteikė pakankamai žinių ir kompetencijų praktinėms užduotims LR ambasadoje Romoje atlikti?
Tarptautinės ir diplomatinės teisės išmanymas buvo tikrai labai naudingas atliekant kasdienines pareigas. Be abejo, kritinis mąstymas, darbas komandoje, kruopštumas, atsakingumas yra būtinos kompetencijos, dirbant tokį darbą, kurias būtent ir įgijau studijų metu.
Kokie yra jūsų ateities planai?
Šiuo metu planuoju atlikti dviejų mėnesių Erasmus+ absolventų praktiką „International Alliance of Women“ organizacijoje, taip pat jau gavau kvietimą studijuoti magistro studijas Romos Sapienzos universitete.
Priėmimas į magistrantūros studijas
Nuo birželio 1 dienos skelbiamas priėmimas į magistrantūros studijų programas Vytauto Didžiojo universitete. 2016 metais priėmimas Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete skelbiamas į šias programas:
- Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (anglų k.)
- Diplomatija (anglų k., Vilniuje)
- Rytų Azijos regiono studijos (anglų k.)
- Socialinė ir politinė kritika (lietuvių k. arba anglų k.)
- Šiuolaikinė Europos politika (lietuvių k.)
- Valstybės institucijų administravimas (lietuvių k.)
- Integruota komunikacija (lietuvių k.)
- Žurnalistika ir medijų industrijos (lietuvių k.)
Prašymų pateikimas ir priėmimo eiga
Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu. Stojantieji gali nurodyti iki 4 pageidavimų, juos išdėstant prioriteto tvarka.
Prašymus galima teikti iki birželio 27 d. 21 val. VDU absolventai turi pateikti tik registracijos mokesčio kvito kopiją (šiais nurodytais rekvizitais), asmens tapatybės dokumentą, jei keitėsi asmens duomenys, bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus. Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas.
Birželio 29 – 30 dienomis vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas, stojant į studijų programas, kurių priėmimo sąlygose numatytas motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto apie tai pranešti studijų programą vykdančiam fakultetui ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.
Birželio 27 – 29 dienomis vyks diagnostinis anglų kalbos testas tiems, kurie yra baigę kitas aukštąsias mokyklas ir jei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytas būtinas akademinės anglų kalbos kalbos lygis ir stojantysis nepatiekė anglų kalbos liudijančio dokumento. Pildydami prašymą stojantieji turi pažymėti dieną ir laiką, kuriuo metu pageidauja atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.
Visą informaciją apie 2016 m. priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia.
VDU docentė vykdys mokslinius tyrimus Jeilyje
Regionistikos katedros docentė dr. Jolanta Mickutė laimėjo prestižinę Jeilio universiteto J. Kazicko Baltijos studijų stipendiją kitais akademiniais metais dirbti Jeilio universitete, Konektikute, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Jeilyje doc. dr. J. Mickutė vykdys istorinius tyrimus ir rašys straipsnius, susijusius su šiuolaikine žydų istorija Rytų Europoje, nagrinės genderinės ir nacionalistinės tapatybių sankirtas tarpukario Lenkijoje ir Lietuvoje.
Doc. dr. J. Mickutės mokslinių tyrinėjimų sritys: šiuolaikinė žydų istorija, lenkų-žydų santykiai, lenkų-lietuvių-žydų santykiai, sionizmas, šiuolaikinė Rytų Europos ir Rusijos istorija, kultūrinė ir politinė istorija, lytis ir moterų bei jaunimo istorija, nacionalizmas, karas ir kt.
Jeilio universitetas (angl. Yale University) – vienas seniausių ir žinomiausių (veikia nuo 1701 m.) JAV universitetų, įsikūręs Niu Heivene, Konektikuto valstijoje, kuris priklauso elitinių JAV universitetų grupei, vadinamai Gebenės lygai (angl. Ivy League) bei užima vieną pirmųjų pasaulio universitetų reitingų pozicijų.
PMDF dėmesys Lietuvos nacionaliniam saugumui
Gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijoje Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslininkai prof. M. Jurkynas ir dr. G. Česnakas, Krašto apsaugos ministras J. Olekas, parlamentinių partijų atstovai, kariškiai ir NVO atstovai diskutavo apie parlamentinių politinių partijų 2014-2020 m. susitarimo dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių bei jų įgyvendinimo perspektyvų.
Diskusijos metu buvo pabrėžta, kad nors tai nėra pirmasis parlamentinių politinių partijų susitarimas, tačiau skirtingai nei iki tol buvę, šis yra įgyvendinamas ir yra aiškiai matomi jo rezultatai. Susitarimo pagrindu nuolat didinamas finansavimas krašto apsaugai, didinamas karinis rezervas, atnaujinama ginkluotė ir infrastruktūra, stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais užtikrinant karinį saugumą ir atgrasymą, sėkmingai įgyvendinti ir tęsiami projektai, užtikrinantys Lietuvos energetinį saugumą ir mažinantys priklausomybę nuo Rusijos, išlaikomas dėmesys ES Rytų partnerystės šalims – ypač Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai.
Diskusijos metu buvo iškeltas pasiūlymas peržiūrėti susitarimą po Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 2016 m. spalį, siekiant išlaikyti nuoseklumą užsienio politikos ir saugumo srityse bei nustatyti naujus prioritetus. Diskusijos metu taip pat buvo pabrėžta būtinybė stiprinti pilietiškumą ir civilinius pajėgumus, sąjungininkų įsipareigojimus, toliau modernizuoti ginkluotę, išnaudoti Lietuvoje esančius karinės pramonės teikiamus privalumus, stiprinti analitinius pajėgumus.
Diskusija VDU apie šiuolaikines medijas ir žurnalistiką
Gegužės 27 dieną, penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) Viešosios komunikacijos katedra organizuoja diskusiją „Sudėtingas medijų pasaulis ir žurnalistika: kaip atpažinti naujienas?“.
Jos metu žurnalistas Rytas Staselis, naujienų portalo „15min.lt“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Burbienė ir viešosios nuomonės bei rinkos tyrimų kompanijos UAB „Factus dominus“ tyrimų vadovė Gabija Jarašiūnaitė diskutuos apie žurnalistikos iššūkius ir vartotojų reakcijas. Moderatorė – žurnalistė, komunikacijos ekspertė VDU prof. Audronė Nugaraitė.
Diskusijos rengėjų teigimu, konferencijos tikslas – aptarti, kokia yra profesionalioji žurnalistika ir kokie jos tęsiniai atpažįstami XXI-ajame amžiuje. Renginio metu bus siekiama išsiaiškinti ar žurnalistika dar aktuali hibridiškame medijų pasaulyje, kuomet į naujienų kūrimą gali įsitraukti visi, kam tai įdomu, patinka ar norisi reikštis. Prie kviestinių svečių, profesionalų diskusijos prisijungs ir VDU Viešosios komunikacijos studentai, kurie aptars, kas yra skaidri ir objektyvi žurnalistika ir kaip šiuolaikinės informacijos labirintuose.
Medijų sąvoka, kaip žinia, yra itin talpi – joje vietos sau randa ir žurnalistikos, ir komunikacijos, ir kūrybos industrijų procesai. „Nūdienos viešojoje erdvėje, regis, nebeliko nehibridinių veiklų bei viskas tarpusavyje susiję ir susipynę – informacija mainosi su reklama, faktai papildomi įspūdžiais, juos persmelkia emocijos“, – kokybiškų naujienų atrankos problematiką pristato VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedros prof. Auksė Balčytienė.
Diskusija yra organizuojama VDU Viešosios komunikacijos katedroje vykdomo ir Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto „Naujienų raštingumas – kaip suprasti medijas?“ atstovų. Šia ir kitomis projekto veiklomis siekiama skatinti kritiškesnį viešosios informacijos vartojimą.
„Akivaizdu, kad informacinių pasirinkimų turime daug įvairių ir tai gimdo pačius netikėčiausius jų sąlyčius, tad siekis atpažinti, susivokti, kas yra kas ir ko yra vertas šiame sudėtingame medijų pasaulyje ir paskatino mus imtis naujienų raštingumo projekto“, – pagrindinę iniciatyvos „Naujienų raštingumas – kaip suprasti medijas?“ idėją pristato projekto kuratorė prof Auksė Balčytienė.
Projekto veiklos dar tęsis visus šiuos metus. Jo vykdytojai – VDU darbuotojai: prof. Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė, prof. Audronė Nugaraitė, žurnalistas Romas Sakadolskis (iki 2016 m. vasario mėn.) bei Viešosios komunikacijos katedros referentė Rūta Vainauskaitė.
Daugiau informacijos: renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
R. Zemkauskas apie Prezidento Valdo Adamkaus biblioteką
Kaune duris po rekonstrukcijos atvėrė prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Ši kultūrinė ir edukacinė erdvė neabejotinai yra itin svarbi miestui ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU). V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje jau vyksta įvairios politikų, aktyvių visuomenės veikėjų, menininkų bei Lietuvos išeivijos atstovų diskusijos ir jau planuojamos nacionalinės, tarptautinės konferencijos. Pokalbis su VDU dėstytoju, žurnalistu bei rašytoju Ryčiu Zemkausku apie prasmės apraiškas ir galimas pamokas, kuomet centre atsiduria bibliotekos simbolis. Pasak jo, biblioteka-muziejus galėtų būti Lietuvos socialinio tinklo centras.
Kaip manote, ką Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka reiškia Kauno miestui?
Žvelgiant iš Vytauto Didžiojo universiteto perspektyvos, biblioteka yra tai, iš ko atsirado bet kuris universitetas. Biblioteka yra universiteto motina – ji pagimdė universitetą. Kaip Aleksandrijos biblioteka galiausiai sukūrė Bolonijos universitetą. Ši erdvė – tai labai stiprus žinijos simbolis.
Šiais laikais tai auditoriją veikia dviem lygiais. Pirmasis žinijos lygis yra virtualus. Mes turime „grynąjį protą“, vos ne kantiškąja to žodžio prasme. Antrasis lygmuo atsiskleidžia, kuomet turime įsteigtą, įkurtą vietą, tam tikra prasme – rūmus. Į juos galima užeiti ir ten jaučiama visai kitokia informacijos energija. Tuomet įvyksta kūniškasis prisilietimas prie kultūros ir žinių.
Ši Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka Kauno miestui gali tapti intelektualinę veiklą skatinančiu veiksniu. Asmeniškai man netgi patinka, kad ji šiek tiek svarbesnė kaip simbolis nei kaip erdvė. Nepabijočiau padiskutuoti, kad šiuo atveju yra naudingas netgi tam tikras fetišizavimas. Tai svarbu šio laikmečio visuomenei, kuomet turime grynosios žinijos dominavimą – „Google“ paieškos sistemą.
Knyga neturi daug galios be vietos, kurioje pažymimas bendruomenės ir visuomenės įsisteigimas, įsikūnijimas, savigarbos lauko bei formaliosios viešosios erdvės sukūrimas. Būtent ši funkcija bei simbolis yra be galo reikalingas ir reikšmingas. Juolab, kad tai yra Valdo Adamkaus biblioteka. Manau, kad būtent Prezidentas ir atstovauja visuomenės įsisteigimo, savivertės vertybėms.
Prezidentas Adamkus, kurį turiu garbės pažinoti, yra unikali asmenybė, nes sugeba sukurti pagarbos kupiną ir apie valstybę mąstantį oficialumą, o tai retai kam pavyksta. Man teko matyti jo nuoseklaus darbo pėdsakus Ženevoje, kur Jungtinių Tautų rūmuose jis įsteigė Lietuvos kambarį. Simbolinis veiksmas, bet dabar jame vyksta įvairių valstybių svarbūs posėdžiai ir visi žino, kad tai „Lietuvos kambarys“. Būtent tokį pat vaidmenį gali atlikti ir Valdo Adamkaus biblioteka Kaune.
Kaunui galėtų būti naudinga sietis su šiuo vardu, asmenybe bei ramiai suvokti, kad mes esame savarankiški, kad galime save kurti, steigti patys ir prisiimame atsakomybę. Tokiu būdu visuomenė save prisiriša prie kultūros „kūno“ – tai itin svarbus savigarbos veiksmas. Pirmiausia, yra svarbu su kokia savivoka išeisi iš bibliotekos ir tik tuomet – kokią knygą ten pasiimsi.
Kuo ši Valdo Adamkaus restauruota biblioteka galėtų būti svarbi akademiniam jaunimui, vis dar formuojančiam savo tapatybę?
Jaunam žmogui visa tai nėra taip greitai suprantama ar būtinai sava, bet taip ir turi būti. Iš pradžių atrodo, jog tai vyresniųjų primestas pasaulio vaizdinys, bet siūlyčiau į jį žiūrėti kaip į dar vieną gerą progą ką nors sužinoti. Pasaulio vaizdą, kurio tu dabar nepažįsti ir kurį vieną dieną pradėsi branginti. O jei to ir niekada neįvyks tiesioginiu būdu, tai labai gali būti, kad simbolinė bibliotekos reikšmė turės kokį nors kitą, tau nejuntamą, bet naudingą poveikį. Tapatybės formavimo ir paieškų metu mes turime stengtis pasiūlyti žmonėms kuo platesnį spektrą.
Kaip tikslingai išnaudoti šią unikalią erdvę kasdieniniame akademiniame gyvenime?
Reikia, kad atsirastų šios kultūrinės-edukacinės erdvės patriotų. Tuomet bus maksimaliai praktiškai ir simboliškai išnaudojamos bibliotekos galimybės akademiniame gyvenime. Nemanau, kad tikslinga persistengti ir nuolatos viską matuoti apčiuopiamais rezultatais. Ypač to derėtų vengti pirmaisiais metais, kuomet pravartu šiai erdvei skirti laiko integruotis į universiteto bendruomenę ir veiklą.
Aukštojo mokslo įstaiga gali matyti Valdo Adamkaus biblioteką kaip visada šalia esančią priežastį veikti. Lygiai taip pat biblioteka gali būti tik ženklas, su kuriuo mes išeiname į viešą erdvę: kavinę, koncertų rūmus, parodas. Mes išeiname su tais ženklais, kurie sudaro asmeninį tapatybės žemėlapį. Taigi, nereikia pervertinti lankantis kasdien arba atvirkščiai – stengtis paversti šią vietą neįžengiama tvirtove. Svarbu išmokti bibliotekos kuriamų ženklų sistemą ir ją pritaikyti akademinėje aplinkoje, viešojoje erdvėje ar net buityje, nes mokslas ir kultūra, kad ir kartais sudėtingai kalba, bet juk yra skirti paprastam tikslui – padaryti mūsų gyvenimą geresnį.
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka yra susieta su Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutu. Kaip manote, kokią reikšmę tokia asmenybė kaip gerbiamas V. Adamkus ir kiti Lietuvos išeivijos atstovai turi dabartinei Lietuvai ir jos formavimuisi?
Čia yra labai svarbus klausimas. Aš manau, kad į išeiviją reikia žiūrėti kuo plačiausiai. Buvo milžiniškas etapas, ką prof. Egidijus Aleksandravičius vadina „karių ir poetų emigracija“ – visas šis procesas sukūrė tam tikrą kultūrinę erdvę, galimybę atsparumui ir naujam atgimimui. Pastaruoju metu Lietuva turi dar kitokią išeiviją ir visa ji privalo būti įtraukta į mūsų simbolinį žemėlapį.
Aš nuolatos kalbu apie tai, kad šalies visuomenei būtina galvoti apie emigrantus. Tuos, kurie grįš, dar labiau apie tuos, kurie išvažiavo ir negrįš, o svarbiausia – apie tuos, kurie išvažiavo ir nenori grįžti. Bet kuriuo atveju, jie visi yra mūsų valstybės dalis ir jie privalo tai žinoti bei jausti, net ir kai svetur gyvenantys blogai kalba apie Lietuvą. Mes turime pergalvoti savo santykius iš naujo ir mano pasiūlymas yra – Lietuva kaip socialinis tinklas. Jeigu tu gyveni Australijoje ar Siera Leonėje, ar Kazachijoje, o per internetą palaikai ryšį su kitu lietuviu, kuris irgi negyvena gimtinėje – Jūs vis tiek esate Lietuva ir jos dalis. Virtualūs piliečiai.
Labai pagarbiai žvelgiu į bet kurį emigrantą, nes tai yra žmonės, kurie ėmė savo likimą į savas rankas. Vieniems pasiseka daugiau, kitiems – mažiau. Vienur matome daug intelektualinių pastangų, kitur – fizinio darbo. Bet kuriuo atveju – tai yra gerbtina ir svarbu visai Lietuvai. Būtent ši Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka galėtų užmegzti Pasaulio lietuvių kontaktą. Tai galėtų būti Lietuvos socialinio tinklo centras.
Lietuva kaip socialinis tinklas man atrodo svarbi idėja, nes kalbos ir teritorijos ribojama valstybė – tai dar ne visa šalis. Emigracijos ir išeivijos bendruomenės akivaizdoje Lietuva nebėra vienintelė. Tiesą sakant, niekada ir nebuvo. Ši naujai duris atverianti erdvė – puiki galimybė kurti savitą lietuvybės kaip modernaus klubo, o ne kalbos ar teritorijos, jungiamą socialinį tinklą, per kurį norintys galėtų būti lietuviais.
Paminėjote kalbą, teritoriją. Pastaruoju laikotarpiu Lietuvoje itin eskaluojamas šių valstybingumą žyminčių rodiklių pažeidžiamumas. Galbūt bibliotekos simbolinė funkcija gali sietis ir su diplomatijos paieškomis baimės akivaizdoje?
Baimės visuomet priveda prie tam tikro užsisklendimo nuo aplinkos. Jeigu norima Prezidento vardinę biblioteką išnaudoti diplomatinių diskusijų funkcijai – reikia norėti būti atviriems. Šiuo atveju, formali erdvė nereiškia uždaryta erdvė. Formali erdvė reiškia tik tiek, kad prieš įeinant svarbu nusivalyti kojas ir atsakingiau parinkti žodžius. Kūrybingas požiūris į formalią erdvę yra naudingas dalykas. Čia kaip kostiumas – yra vietų, kur vyksta formalūs pietūs ir jie turi savitą reikšmę. Bet į juos patekti gali daug kas, svarbu laikytis taisyklių. Taip pat ir su bibliotekos ir kultūros reikšme diplomatiniame lygmenyje.
Pokalbis sukasi apie galimybes. O ar, visgi, derėtų šiai bibliotekai nubrėžti tam tikras ribas?
Ribas brėžia ta bendruomenė ir jos žmonės, kurie šią erdvę kūrė ir kurs. Nėra ribų virš žmonių, tiesiog reikia klausytis ir stebėti aplinką. Komanda, kuri bus atsakinga už Valdo Adamkaus bibliotekos veiklą, nusistatys veiklos kryptis ir tam tikrus ribojimus. Tais žmonėmis tiesiog reikia pasitikėti be išlygų ir palaikyti jų entuziazmą. O kritikuoti bus galima kai praeis gerokai laiko ir pasimatys rezultatai visuomenėje.
Šiuo metu mieste yra rengiama paraiška „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“. Kaip manote, ar šią erdvę būtų galima išnaudoti šio projekto metu? Kaip?
Visos įmanomos Kauno miesto erdvės be išimties turi būti kviečiamos tapti projekto dalimi, nes šis projektas yra skirtas visuomenei. Kaip bus išnaudojama – priklauso nuo pačių žmonių poreikių. Kitaip sakant, spektras turi būti pats plačiausias ir jokiu būdu ne tik elitinis. Vėlgi, kostiumo reikšmė galioja ten, kur reikia, bet šalia visuomet egzistuoja demokratinė erdvė. Taigi, visoms įmanomoms kultūrinius susibūrimus telkiančioms vietoms pravartu susijungti į vieną žemėlapį ir V. Adamkaus biblioteka būtų reikšminga stotelė tokiame žemėlapyje. Man patiktų Kultūros sostinės dienomis ten užėjus rasti pvz. neįtikėtinos Kolumbijos skulptorės Nijolės Šivickas darbų parodą ir knygas, liudijančias lietuvių klajones Pietų Amerikoje…
Valdo Adamkaus restauruota biblioteka ir Prezidento asmenybė yra puiki perspektyva pradėti didelius darbus. Manau, V. Adamkus neprieštaraus tapęs ilgos kelionės pradiniu tašku atradimų žemėlapy. Man atrodo, kad tokį tikslą turi ir jo viso gyvenimo veikla. Toliau viskas atsiduria visuomenės poreikiuose, kuriuos vertėtų stebėti, analizuoti ir toliau planuoti kitus veiksmus. Kiek toli galima nueiti priklausys nuo mūsų pačių kūrybingumo, talento ir iniciatyvumo.
Bibliotekoms, plačiąja prasme, verta klausytis, stebėti ir keistis?
Be abejo, nes biblioteka yra labai dinamiška erdvė. Tai gali būti susitikimų, teksto, idėjos, žodžio, pradžios vieta ir tarsi centrinė kultūros lauko figūra. Žinoma, tai priklauso nuo žmogiškųjų išteklių, kurie kuria šias erdves. Ne mažiau įtakos dinamikai daro ir patys lankytojai. Biblioteka be žmonių yra kaip Hogvardsas be Hario Poterio.
Kuomet Jūs lankysitės Prezidento Valdo Adamkaus restauruotoje bibliotekoje, ko ten ieškosite?
Žmonių. Visada ieškau žmonių, ieškau su kuo galima pabendrauti. Pokalbį mintimis galima užmegzti ir su I. Kantu, paėmus iš lentynos jo veikalą, bet penkios minutės gyvo bendravimo yra daug brangesnės už visus kantus.
Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo
Dabartinė situacija Ukrainoje yra labai pavojinga – tokios grėsmingos padėties nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Kaip ir tuomet, judame link konfrontacijos, o Europoje ir vėl atsirado atskirtis, sako profesorius Alpo Rusi, pripažintas tarptautinių santykių ir istorijos ekspertas iš Suomijos.
A. Rusi yra buvęs Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine, prie Šventojo sosto ir prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Hamburgo ir Laplandijos universitetuose, o nuo rudens Alpo Rusi skaitys paskaitas ir Lietuvoje – dėstys Vytauto Didžiojo universiteto studentams.
Paklaustas apie Baltijos jūros regiono šalių saugumo situaciją, A. Rusi sako, kad šioms valstybėms svarbiausia komunikuoti tarpusavyje ir vengti bet kokių provokacijų, kadangi geopolitinė situacija yra įtempta. „Tikiuosi, kad viskas ilgai nesitęs, tačiau Krymo aneksiją galima išspręsti tik Rusijai visiškai atsitraukus. O aš manau, kad V. Putinas nenorės atiduoti nė colio tos teritorijos, kurią Rusija užėmė Kryme ir Rytų Ukrainoje“, – konflikto išsprendimo galimybę skeptiškai vertina mokslininkas.
Krymo aneksija sukrėtė
A. Rusi teigimu, turint omenyje besitęsiančius neramumus, NATO vaidmuo šiandien yra pasikeitęs. Aljansas sugrįžo prie savo pradinės, svarbiausios paskirties, ginti šalis nares, ir jai skiria didesnį dėmesį nei krizių sprendimui tolimesniuose pasaulio taškuose. Prieš dvidešimt metų buvo manoma, kad NATO galėtų spręsti krizes, vykstančias už Aljanso ribų, tačiau dabar pasaulis yra kitoks, ypač dėl padėties Ukrainoje, todėl dėmesio centre turėtų išlikti pačių sąjungininkių gynyba.
„Tai yra pati pavojingiausia situacija nuo Šaltojo karo pabaigos. 2014 metų įvykiai ir vėl padalino Europą į dvi dalis. Panašią skiriamąją liniją matėme Šaltojo karo metu, tik dabar ji – tarp Eurazijos ir Europos sąjungų. Deja, judame link panašios konfrontacijos, kaip tada. Šaltajame kare turėjome vadinamąjį Vokietijos klausimą, o šiandien – Rusijos“, – neraminančias paraleles iškelia buvęs diplomatas. Jis pasakoja, kad Švedijos ir Suomijos vyriausybes Krymo aneksija sukrėtė labiau, nei kitas Europos šalis – ypač tai, kad Rusija savo politinių tikslų bando siekti karinėmis priemonėmis.
Suomijoje auga politinis palaikymas Aljansui, bet šalis yra deklaravusi, jog į NATO nestos. Pasak Alpo Rusi, suomiai laikosi požiūrio, jog ryšius tarp jų valstybės ir Aljanso reikia išlaikyti ir stiprinti. Tačiau narystė – opesnis klausimas. Balandžio pabaigoje paskelbta vyriausybės ataskaita parodė, jog Suomijai prisijungus prie NATO, šalies saugumas sustiprėtų, tačiau tuo pačiu ir kiltų rimta krizė santykiuose su kaimyne Rusija. Ataskaitoje nėra rekomendacijos, ar Suomija turėtų stoti, ar ne, bet pabrėžiama, jog strategiškai naudingiau būtų, jei Švedija ir Suomija prie Aljanso prisijungtų kartu, o ne kiekviena atskirai.
„Aš asmeniškai gailiuosi, kad Suomija nedalyvavo diskusijose dėl NATO ir Europos saugumo 2000–2002 metais. Tai buvo puiki galimybė mums apsvarstyti prisijungimą prie NATO kartu su Baltijos šalimis“, – pažymi buvęs ilgametis Suomijos ambasadorius.
D. Trumpas kursto amerikiečių nerimą
Alpo Rusi yra labai tvirtas ir kitos valstybių bendrijos, Europos Sąjungos šalininkas, tačiau norėtų, kad ji sėkmingiau kovotų tiek su finansų krize, tiek su galima demokratijos stoka savo institucijose bei sprendimų priėmimo procesuose. Trūksta ir artimesnio transatlantinio bendradarbiavimo – aukščiausio lygio susitikimų tarp ES, NATO ir JAV, ypač saugumo klausimais, kadangi Europos Sąjungai reikia pagalbos geriau organizuojant savo veiklą būtent saugumo srityje. Tačiau A. Rusi įspėja – Europa negali tikėtis, kad Vašingtonas ir toliau teiks solidžią finansinę paramą Aljanso gynybai.
„Amerikiečiai sunerimo, kad jie per daug pinigų išleidžia NATO, kad jų dalis, skiriama NATO biudžetui, yra per didelė. Galėjote pastebėti, kaip šį argumentą panaudojo numanomas Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Manau, europiečiai turėtų būti realistai ir suprasti, kad periodas po Antrojo pasaulinio karo jau pasibaigė“, – komentuoja A. Rusi. Priešingai nei Aljanso įkūrimo išvakarėse, Senasis Žemynas nebėra demoralizuotas po ką tik pasibaigusio karo, todėl JAV gali nuspręsti sumažinti savo skiriamas lėšas.
Šalių narių nacionalinės gynybos finansavimą reikėtų peržiūrėti, o saugumo klausimais reikėtų aktyviau bendradarbiauti visiems – ES, NATO narėms, Europai, JAV, Kanadai. Derėtų daugiau išklausyti, tartis ir su Aljansui nepriklausančiomis šalimis.
Planas perkelti pabėgėlius nepavyko
Europa susiduria su rimtais iššūkiais ir kitoje srityje – priimant iš karo alinamų kraštų plūstančius migrantų srautus. „Atvirai kalbant, Europos Sąjungos planas žlugo – buvo sutarta, kad 160 tūkst. pabėgėlių bus perkelti, tačiau tai neįvyko. ES turėtų labiau pasistengti dirbdama šiuo klausimu“, – sako suomis.
Lyginant priimamų migrantų skaičių su šalių gyventojų skaičiumi, Suomija yra ketvirta šalis Europoje – čia kovą 1 milijonui gyventojų teko beveik 6 tūkstančiai prieglobsčio prašytojų, o iš viso per 7 mėnesius priimta daugiau nei 30 tūkstančių. Migrantų srautų problemą reikia spręsti nedelsiant, ypač turint omenyje išaugusią terorizmo grėsmę – dar balandžio pabaigoje Švedijos saugumo tarnybos buvo gavusios informacijos, kad aštuoni teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (ISIS) nariai planavo išpuolį Stokholme.
„Turime sunaikinti šią grėsmę, suderindami atskirų šalių saugumo politikas. Mūsų visuomenės yra atviros, pažeidžiamos – visos atviros visuomenės susiduria su piktnaudžiavimu laisve. Saugumas niekada nėra tobulas, turime susitaikyti, kad gyvename ne absoliutaus saugumo sąlygomis, ir glaudžiai dirbti drauge, kad grėsmės būtų pašalintos. Tokia turėtų būti mūsų saugumo politika – ne kurti policinę valstybę, o įdiegti stiprią saugumo paslaugų priežiūros sistemą atviroje visuomenėje“, – paaiškina A. Rusi.
Elito valdymo era pasibaigė
Mokslininko teigimu, reikėtų peržiūrėti ir Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo tvarką. Elito valdymo laikotarpis pasibaigė: ES institucijų tarnautojai turėtų dirbti ne ilgiau nei 5 metų kadenciją, po kurios jie galėtų būti perrenkami daugiausiai tik dar vienai tokio ilgio kadencijai, jei tinkamai dirbo savo darbą. Tačiau reikėtų išvengti situacijos, kai žmonės jau 40 metų užima pareigas Bendrijoje – jie turėtų grįžti į privatų sektorių arba į savo valstybės institucijas. Anot A. Rusi, tokia reforma labai reikalinga tam, kad būtų išsaugotas ES teisėtumas.
„Juk ne mes dirbame valstybei, o valstybė dirba mums, savo piliečiams. Tokia yra ir ES idėja – ji skirta Europos piliečiams, o ne elitui“, – sako buvęs diplomatas.
Profesorius siūlo, kad Šiaurės šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Švedija – galėtų užmegzti efektyvesnius ryšius ES viduje ir suformuoti atskirą šešių valstybių grupę. Jas sieja bendri interesai, susiję su Baltijos jūra, santykiais su Rusija ir kitais klausimais, kuriuos susivienijus Bendrijoje būtų lengviau spręsti. Tuo tarpu Suomija su Lietuva galėtų aktyviau bendradarbiauti ir versle.
„Abiejų valstybių geografinė padėtis yra tam palanki. Lietuvoje jau kuriamos suomių įmonės, jos čia atidaro savo biurus, užmezga verslo kontaktus. Norėčiau, kad savo ruožtu ir daugiau lietuvių įsidarbintų Suomijoje, o suomiai ir toliau kurtų verslus Jūsų šalyje. Suomių verslo kultūra yra gera – gerbiame įstatymus, norime dirbti, turime tvirtus įpročius, susijusius su verslo finansavimu ir kova su korupcija“, – tikina Alpo Rusi.
