Diskusija VDU apie šiuolaikines medijas ir žurnalistiką
Gegužės 27 dieną, penktadienį, 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) Viešosios komunikacijos katedra organizuoja diskusiją „Sudėtingas medijų pasaulis ir žurnalistika: kaip atpažinti naujienas?“.
Jos metu žurnalistas Rytas Staselis, naujienų portalo „15min.lt“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Gabrielė Burbienė ir viešosios nuomonės bei rinkos tyrimų kompanijos UAB „Factus dominus“ tyrimų vadovė Gabija Jarašiūnaitė diskutuos apie žurnalistikos iššūkius ir vartotojų reakcijas. Moderatorė – žurnalistė, komunikacijos ekspertė VDU prof. Audronė Nugaraitė.
Diskusijos rengėjų teigimu, konferencijos tikslas – aptarti, kokia yra profesionalioji žurnalistika ir kokie jos tęsiniai atpažįstami XXI-ajame amžiuje. Renginio metu bus siekiama išsiaiškinti ar žurnalistika dar aktuali hibridiškame medijų pasaulyje, kuomet į naujienų kūrimą gali įsitraukti visi, kam tai įdomu, patinka ar norisi reikštis. Prie kviestinių svečių, profesionalų diskusijos prisijungs ir VDU Viešosios komunikacijos studentai, kurie aptars, kas yra skaidri ir objektyvi žurnalistika ir kaip šiuolaikinės informacijos labirintuose.
Medijų sąvoka, kaip žinia, yra itin talpi – joje vietos sau randa ir žurnalistikos, ir komunikacijos, ir kūrybos industrijų procesai. „Nūdienos viešojoje erdvėje, regis, nebeliko nehibridinių veiklų bei viskas tarpusavyje susiję ir susipynę – informacija mainosi su reklama, faktai papildomi įspūdžiais, juos persmelkia emocijos“, – kokybiškų naujienų atrankos problematiką pristato VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedros prof. Auksė Balčytienė.
Diskusija yra organizuojama VDU Viešosios komunikacijos katedroje vykdomo ir Lietuvos mokslo tarybos remiamo projekto „Naujienų raštingumas – kaip suprasti medijas?“ atstovų. Šia ir kitomis projekto veiklomis siekiama skatinti kritiškesnį viešosios informacijos vartojimą.
„Akivaizdu, kad informacinių pasirinkimų turime daug įvairių ir tai gimdo pačius netikėčiausius jų sąlyčius, tad siekis atpažinti, susivokti, kas yra kas ir ko yra vertas šiame sudėtingame medijų pasaulyje ir paskatino mus imtis naujienų raštingumo projekto“, – pagrindinę iniciatyvos „Naujienų raštingumas – kaip suprasti medijas?“ idėją pristato projekto kuratorė prof Auksė Balčytienė.
Projekto veiklos dar tęsis visus šiuos metus. Jo vykdytojai – VDU darbuotojai: prof. Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė, prof. Audronė Nugaraitė, žurnalistas Romas Sakadolskis (iki 2016 m. vasario mėn.) bei Viešosios komunikacijos katedros referentė Rūta Vainauskaitė.
Daugiau informacijos: renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
R. Zemkauskas apie Prezidento Valdo Adamkaus biblioteką
Kaune duris po rekonstrukcijos atvėrė prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. Ši kultūrinė ir edukacinė erdvė neabejotinai yra itin svarbi miestui ir Vytauto Didžiojo universitetui (VDU). V. Adamkaus bibliotekoje-muziejuje jau vyksta įvairios politikų, aktyvių visuomenės veikėjų, menininkų bei Lietuvos išeivijos atstovų diskusijos ir jau planuojamos nacionalinės, tarptautinės konferencijos. Pokalbis su VDU dėstytoju, žurnalistu bei rašytoju Ryčiu Zemkausku apie prasmės apraiškas ir galimas pamokas, kuomet centre atsiduria bibliotekos simbolis. Pasak jo, biblioteka-muziejus galėtų būti Lietuvos socialinio tinklo centras.
Kaip manote, ką Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka reiškia Kauno miestui?
Žvelgiant iš Vytauto Didžiojo universiteto perspektyvos, biblioteka yra tai, iš ko atsirado bet kuris universitetas. Biblioteka yra universiteto motina – ji pagimdė universitetą. Kaip Aleksandrijos biblioteka galiausiai sukūrė Bolonijos universitetą. Ši erdvė – tai labai stiprus žinijos simbolis.
Šiais laikais tai auditoriją veikia dviem lygiais. Pirmasis žinijos lygis yra virtualus. Mes turime „grynąjį protą“, vos ne kantiškąja to žodžio prasme. Antrasis lygmuo atsiskleidžia, kuomet turime įsteigtą, įkurtą vietą, tam tikra prasme – rūmus. Į juos galima užeiti ir ten jaučiama visai kitokia informacijos energija. Tuomet įvyksta kūniškasis prisilietimas prie kultūros ir žinių.
Ši Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka Kauno miestui gali tapti intelektualinę veiklą skatinančiu veiksniu. Asmeniškai man netgi patinka, kad ji šiek tiek svarbesnė kaip simbolis nei kaip erdvė. Nepabijočiau padiskutuoti, kad šiuo atveju yra naudingas netgi tam tikras fetišizavimas. Tai svarbu šio laikmečio visuomenei, kuomet turime grynosios žinijos dominavimą – „Google“ paieškos sistemą.
Knyga neturi daug galios be vietos, kurioje pažymimas bendruomenės ir visuomenės įsisteigimas, įsikūnijimas, savigarbos lauko bei formaliosios viešosios erdvės sukūrimas. Būtent ši funkcija bei simbolis yra be galo reikalingas ir reikšmingas. Juolab, kad tai yra Valdo Adamkaus biblioteka. Manau, kad būtent Prezidentas ir atstovauja visuomenės įsisteigimo, savivertės vertybėms.
Prezidentas Adamkus, kurį turiu garbės pažinoti, yra unikali asmenybė, nes sugeba sukurti pagarbos kupiną ir apie valstybę mąstantį oficialumą, o tai retai kam pavyksta. Man teko matyti jo nuoseklaus darbo pėdsakus Ženevoje, kur Jungtinių Tautų rūmuose jis įsteigė Lietuvos kambarį. Simbolinis veiksmas, bet dabar jame vyksta įvairių valstybių svarbūs posėdžiai ir visi žino, kad tai „Lietuvos kambarys“. Būtent tokį pat vaidmenį gali atlikti ir Valdo Adamkaus biblioteka Kaune.
Kaunui galėtų būti naudinga sietis su šiuo vardu, asmenybe bei ramiai suvokti, kad mes esame savarankiški, kad galime save kurti, steigti patys ir prisiimame atsakomybę. Tokiu būdu visuomenė save prisiriša prie kultūros „kūno“ – tai itin svarbus savigarbos veiksmas. Pirmiausia, yra svarbu su kokia savivoka išeisi iš bibliotekos ir tik tuomet – kokią knygą ten pasiimsi.
Kuo ši Valdo Adamkaus restauruota biblioteka galėtų būti svarbi akademiniam jaunimui, vis dar formuojančiam savo tapatybę?
Jaunam žmogui visa tai nėra taip greitai suprantama ar būtinai sava, bet taip ir turi būti. Iš pradžių atrodo, jog tai vyresniųjų primestas pasaulio vaizdinys, bet siūlyčiau į jį žiūrėti kaip į dar vieną gerą progą ką nors sužinoti. Pasaulio vaizdą, kurio tu dabar nepažįsti ir kurį vieną dieną pradėsi branginti. O jei to ir niekada neįvyks tiesioginiu būdu, tai labai gali būti, kad simbolinė bibliotekos reikšmė turės kokį nors kitą, tau nejuntamą, bet naudingą poveikį. Tapatybės formavimo ir paieškų metu mes turime stengtis pasiūlyti žmonėms kuo platesnį spektrą.
Kaip tikslingai išnaudoti šią unikalią erdvę kasdieniniame akademiniame gyvenime?
Reikia, kad atsirastų šios kultūrinės-edukacinės erdvės patriotų. Tuomet bus maksimaliai praktiškai ir simboliškai išnaudojamos bibliotekos galimybės akademiniame gyvenime. Nemanau, kad tikslinga persistengti ir nuolatos viską matuoti apčiuopiamais rezultatais. Ypač to derėtų vengti pirmaisiais metais, kuomet pravartu šiai erdvei skirti laiko integruotis į universiteto bendruomenę ir veiklą.
Aukštojo mokslo įstaiga gali matyti Valdo Adamkaus biblioteką kaip visada šalia esančią priežastį veikti. Lygiai taip pat biblioteka gali būti tik ženklas, su kuriuo mes išeiname į viešą erdvę: kavinę, koncertų rūmus, parodas. Mes išeiname su tais ženklais, kurie sudaro asmeninį tapatybės žemėlapį. Taigi, nereikia pervertinti lankantis kasdien arba atvirkščiai – stengtis paversti šią vietą neįžengiama tvirtove. Svarbu išmokti bibliotekos kuriamų ženklų sistemą ir ją pritaikyti akademinėje aplinkoje, viešojoje erdvėje ar net buityje, nes mokslas ir kultūra, kad ir kartais sudėtingai kalba, bet juk yra skirti paprastam tikslui – padaryti mūsų gyvenimą geresnį.
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka yra susieta su Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos institutu. Kaip manote, kokią reikšmę tokia asmenybė kaip gerbiamas V. Adamkus ir kiti Lietuvos išeivijos atstovai turi dabartinei Lietuvai ir jos formavimuisi?
Čia yra labai svarbus klausimas. Aš manau, kad į išeiviją reikia žiūrėti kuo plačiausiai. Buvo milžiniškas etapas, ką prof. Egidijus Aleksandravičius vadina „karių ir poetų emigracija“ – visas šis procesas sukūrė tam tikrą kultūrinę erdvę, galimybę atsparumui ir naujam atgimimui. Pastaruoju metu Lietuva turi dar kitokią išeiviją ir visa ji privalo būti įtraukta į mūsų simbolinį žemėlapį.
Aš nuolatos kalbu apie tai, kad šalies visuomenei būtina galvoti apie emigrantus. Tuos, kurie grįš, dar labiau apie tuos, kurie išvažiavo ir negrįš, o svarbiausia – apie tuos, kurie išvažiavo ir nenori grįžti. Bet kuriuo atveju, jie visi yra mūsų valstybės dalis ir jie privalo tai žinoti bei jausti, net ir kai svetur gyvenantys blogai kalba apie Lietuvą. Mes turime pergalvoti savo santykius iš naujo ir mano pasiūlymas yra – Lietuva kaip socialinis tinklas. Jeigu tu gyveni Australijoje ar Siera Leonėje, ar Kazachijoje, o per internetą palaikai ryšį su kitu lietuviu, kuris irgi negyvena gimtinėje – Jūs vis tiek esate Lietuva ir jos dalis. Virtualūs piliečiai.
Labai pagarbiai žvelgiu į bet kurį emigrantą, nes tai yra žmonės, kurie ėmė savo likimą į savas rankas. Vieniems pasiseka daugiau, kitiems – mažiau. Vienur matome daug intelektualinių pastangų, kitur – fizinio darbo. Bet kuriuo atveju – tai yra gerbtina ir svarbu visai Lietuvai. Būtent ši Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka galėtų užmegzti Pasaulio lietuvių kontaktą. Tai galėtų būti Lietuvos socialinio tinklo centras.
Lietuva kaip socialinis tinklas man atrodo svarbi idėja, nes kalbos ir teritorijos ribojama valstybė – tai dar ne visa šalis. Emigracijos ir išeivijos bendruomenės akivaizdoje Lietuva nebėra vienintelė. Tiesą sakant, niekada ir nebuvo. Ši naujai duris atverianti erdvė – puiki galimybė kurti savitą lietuvybės kaip modernaus klubo, o ne kalbos ar teritorijos, jungiamą socialinį tinklą, per kurį norintys galėtų būti lietuviais.
Paminėjote kalbą, teritoriją. Pastaruoju laikotarpiu Lietuvoje itin eskaluojamas šių valstybingumą žyminčių rodiklių pažeidžiamumas. Galbūt bibliotekos simbolinė funkcija gali sietis ir su diplomatijos paieškomis baimės akivaizdoje?
Baimės visuomet priveda prie tam tikro užsisklendimo nuo aplinkos. Jeigu norima Prezidento vardinę biblioteką išnaudoti diplomatinių diskusijų funkcijai – reikia norėti būti atviriems. Šiuo atveju, formali erdvė nereiškia uždaryta erdvė. Formali erdvė reiškia tik tiek, kad prieš įeinant svarbu nusivalyti kojas ir atsakingiau parinkti žodžius. Kūrybingas požiūris į formalią erdvę yra naudingas dalykas. Čia kaip kostiumas – yra vietų, kur vyksta formalūs pietūs ir jie turi savitą reikšmę. Bet į juos patekti gali daug kas, svarbu laikytis taisyklių. Taip pat ir su bibliotekos ir kultūros reikšme diplomatiniame lygmenyje.
Pokalbis sukasi apie galimybes. O ar, visgi, derėtų šiai bibliotekai nubrėžti tam tikras ribas?
Ribas brėžia ta bendruomenė ir jos žmonės, kurie šią erdvę kūrė ir kurs. Nėra ribų virš žmonių, tiesiog reikia klausytis ir stebėti aplinką. Komanda, kuri bus atsakinga už Valdo Adamkaus bibliotekos veiklą, nusistatys veiklos kryptis ir tam tikrus ribojimus. Tais žmonėmis tiesiog reikia pasitikėti be išlygų ir palaikyti jų entuziazmą. O kritikuoti bus galima kai praeis gerokai laiko ir pasimatys rezultatai visuomenėje.
Šiuo metu mieste yra rengiama paraiška „Kaunas Europos kultūros sostinė 2022“. Kaip manote, ar šią erdvę būtų galima išnaudoti šio projekto metu? Kaip?
Visos įmanomos Kauno miesto erdvės be išimties turi būti kviečiamos tapti projekto dalimi, nes šis projektas yra skirtas visuomenei. Kaip bus išnaudojama – priklauso nuo pačių žmonių poreikių. Kitaip sakant, spektras turi būti pats plačiausias ir jokiu būdu ne tik elitinis. Vėlgi, kostiumo reikšmė galioja ten, kur reikia, bet šalia visuomet egzistuoja demokratinė erdvė. Taigi, visoms įmanomoms kultūrinius susibūrimus telkiančioms vietoms pravartu susijungti į vieną žemėlapį ir V. Adamkaus biblioteka būtų reikšminga stotelė tokiame žemėlapyje. Man patiktų Kultūros sostinės dienomis ten užėjus rasti pvz. neįtikėtinos Kolumbijos skulptorės Nijolės Šivickas darbų parodą ir knygas, liudijančias lietuvių klajones Pietų Amerikoje…
Valdo Adamkaus restauruota biblioteka ir Prezidento asmenybė yra puiki perspektyva pradėti didelius darbus. Manau, V. Adamkus neprieštaraus tapęs ilgos kelionės pradiniu tašku atradimų žemėlapy. Man atrodo, kad tokį tikslą turi ir jo viso gyvenimo veikla. Toliau viskas atsiduria visuomenės poreikiuose, kuriuos vertėtų stebėti, analizuoti ir toliau planuoti kitus veiksmus. Kiek toli galima nueiti priklausys nuo mūsų pačių kūrybingumo, talento ir iniciatyvumo.
Bibliotekoms, plačiąja prasme, verta klausytis, stebėti ir keistis?
Be abejo, nes biblioteka yra labai dinamiška erdvė. Tai gali būti susitikimų, teksto, idėjos, žodžio, pradžios vieta ir tarsi centrinė kultūros lauko figūra. Žinoma, tai priklauso nuo žmogiškųjų išteklių, kurie kuria šias erdves. Ne mažiau įtakos dinamikai daro ir patys lankytojai. Biblioteka be žmonių yra kaip Hogvardsas be Hario Poterio.
Kuomet Jūs lankysitės Prezidento Valdo Adamkaus restauruotoje bibliotekoje, ko ten ieškosite?
Žmonių. Visada ieškau žmonių, ieškau su kuo galima pabendrauti. Pokalbį mintimis galima užmegzti ir su I. Kantu, paėmus iš lentynos jo veikalą, bet penkios minutės gyvo bendravimo yra daug brangesnės už visus kantus.
Tokio pavojaus nebuvo nuo Šaltojo karo
Dabartinė situacija Ukrainoje yra labai pavojinga – tokios grėsmingos padėties nebuvo nuo Šaltojo karo laikų. Kaip ir tuomet, judame link konfrontacijos, o Europoje ir vėl atsirado atskirtis, sako profesorius Alpo Rusi, pripažintas tarptautinių santykių ir istorijos ekspertas iš Suomijos.
A. Rusi yra buvęs Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine, prie Šventojo sosto ir prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos. Ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje sukaupęs profesorius anksčiau dirbo Harvardo, Hamburgo ir Laplandijos universitetuose, o nuo rudens Alpo Rusi skaitys paskaitas ir Lietuvoje – dėstys Vytauto Didžiojo universiteto studentams.
Paklaustas apie Baltijos jūros regiono šalių saugumo situaciją, A. Rusi sako, kad šioms valstybėms svarbiausia komunikuoti tarpusavyje ir vengti bet kokių provokacijų, kadangi geopolitinė situacija yra įtempta. „Tikiuosi, kad viskas ilgai nesitęs, tačiau Krymo aneksiją galima išspręsti tik Rusijai visiškai atsitraukus. O aš manau, kad V. Putinas nenorės atiduoti nė colio tos teritorijos, kurią Rusija užėmė Kryme ir Rytų Ukrainoje“, – konflikto išsprendimo galimybę skeptiškai vertina mokslininkas.
Krymo aneksija sukrėtė
A. Rusi teigimu, turint omenyje besitęsiančius neramumus, NATO vaidmuo šiandien yra pasikeitęs. Aljansas sugrįžo prie savo pradinės, svarbiausios paskirties, ginti šalis nares, ir jai skiria didesnį dėmesį nei krizių sprendimui tolimesniuose pasaulio taškuose. Prieš dvidešimt metų buvo manoma, kad NATO galėtų spręsti krizes, vykstančias už Aljanso ribų, tačiau dabar pasaulis yra kitoks, ypač dėl padėties Ukrainoje, todėl dėmesio centre turėtų išlikti pačių sąjungininkių gynyba.
„Tai yra pati pavojingiausia situacija nuo Šaltojo karo pabaigos. 2014 metų įvykiai ir vėl padalino Europą į dvi dalis. Panašią skiriamąją liniją matėme Šaltojo karo metu, tik dabar ji – tarp Eurazijos ir Europos sąjungų. Deja, judame link panašios konfrontacijos, kaip tada. Šaltajame kare turėjome vadinamąjį Vokietijos klausimą, o šiandien – Rusijos“, – neraminančias paraleles iškelia buvęs diplomatas. Jis pasakoja, kad Švedijos ir Suomijos vyriausybes Krymo aneksija sukrėtė labiau, nei kitas Europos šalis – ypač tai, kad Rusija savo politinių tikslų bando siekti karinėmis priemonėmis.
Suomijoje auga politinis palaikymas Aljansui, bet šalis yra deklaravusi, jog į NATO nestos. Pasak Alpo Rusi, suomiai laikosi požiūrio, jog ryšius tarp jų valstybės ir Aljanso reikia išlaikyti ir stiprinti. Tačiau narystė – opesnis klausimas. Balandžio pabaigoje paskelbta vyriausybės ataskaita parodė, jog Suomijai prisijungus prie NATO, šalies saugumas sustiprėtų, tačiau tuo pačiu ir kiltų rimta krizė santykiuose su kaimyne Rusija. Ataskaitoje nėra rekomendacijos, ar Suomija turėtų stoti, ar ne, bet pabrėžiama, jog strategiškai naudingiau būtų, jei Švedija ir Suomija prie Aljanso prisijungtų kartu, o ne kiekviena atskirai.
„Aš asmeniškai gailiuosi, kad Suomija nedalyvavo diskusijose dėl NATO ir Europos saugumo 2000–2002 metais. Tai buvo puiki galimybė mums apsvarstyti prisijungimą prie NATO kartu su Baltijos šalimis“, – pažymi buvęs ilgametis Suomijos ambasadorius.
D. Trumpas kursto amerikiečių nerimą
Alpo Rusi yra labai tvirtas ir kitos valstybių bendrijos, Europos Sąjungos šalininkas, tačiau norėtų, kad ji sėkmingiau kovotų tiek su finansų krize, tiek su galima demokratijos stoka savo institucijose bei sprendimų priėmimo procesuose. Trūksta ir artimesnio transatlantinio bendradarbiavimo – aukščiausio lygio susitikimų tarp ES, NATO ir JAV, ypač saugumo klausimais, kadangi Europos Sąjungai reikia pagalbos geriau organizuojant savo veiklą būtent saugumo srityje. Tačiau A. Rusi įspėja – Europa negali tikėtis, kad Vašingtonas ir toliau teiks solidžią finansinę paramą Aljanso gynybai.
„Amerikiečiai sunerimo, kad jie per daug pinigų išleidžia NATO, kad jų dalis, skiriama NATO biudžetui, yra per didelė. Galėjote pastebėti, kaip šį argumentą panaudojo numanomas Respublikonų partijos kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas. Manau, europiečiai turėtų būti realistai ir suprasti, kad periodas po Antrojo pasaulinio karo jau pasibaigė“, – komentuoja A. Rusi. Priešingai nei Aljanso įkūrimo išvakarėse, Senasis Žemynas nebėra demoralizuotas po ką tik pasibaigusio karo, todėl JAV gali nuspręsti sumažinti savo skiriamas lėšas.
Šalių narių nacionalinės gynybos finansavimą reikėtų peržiūrėti, o saugumo klausimais reikėtų aktyviau bendradarbiauti visiems – ES, NATO narėms, Europai, JAV, Kanadai. Derėtų daugiau išklausyti, tartis ir su Aljansui nepriklausančiomis šalimis.
Planas perkelti pabėgėlius nepavyko
Europa susiduria su rimtais iššūkiais ir kitoje srityje – priimant iš karo alinamų kraštų plūstančius migrantų srautus. „Atvirai kalbant, Europos Sąjungos planas žlugo – buvo sutarta, kad 160 tūkst. pabėgėlių bus perkelti, tačiau tai neįvyko. ES turėtų labiau pasistengti dirbdama šiuo klausimu“, – sako suomis.
Lyginant priimamų migrantų skaičių su šalių gyventojų skaičiumi, Suomija yra ketvirta šalis Europoje – čia kovą 1 milijonui gyventojų teko beveik 6 tūkstančiai prieglobsčio prašytojų, o iš viso per 7 mėnesius priimta daugiau nei 30 tūkstančių. Migrantų srautų problemą reikia spręsti nedelsiant, ypač turint omenyje išaugusią terorizmo grėsmę – dar balandžio pabaigoje Švedijos saugumo tarnybos buvo gavusios informacijos, kad aštuoni teroristinės organizacijos „Islamo valstybė“ (ISIS) nariai planavo išpuolį Stokholme.
„Turime sunaikinti šią grėsmę, suderindami atskirų šalių saugumo politikas. Mūsų visuomenės yra atviros, pažeidžiamos – visos atviros visuomenės susiduria su piktnaudžiavimu laisve. Saugumas niekada nėra tobulas, turime susitaikyti, kad gyvename ne absoliutaus saugumo sąlygomis, ir glaudžiai dirbti drauge, kad grėsmės būtų pašalintos. Tokia turėtų būti mūsų saugumo politika – ne kurti policinę valstybę, o įdiegti stiprią saugumo paslaugų priežiūros sistemą atviroje visuomenėje“, – paaiškina A. Rusi.
Elito valdymo era pasibaigė
Mokslininko teigimu, reikėtų peržiūrėti ir Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo tvarką. Elito valdymo laikotarpis pasibaigė: ES institucijų tarnautojai turėtų dirbti ne ilgiau nei 5 metų kadenciją, po kurios jie galėtų būti perrenkami daugiausiai tik dar vienai tokio ilgio kadencijai, jei tinkamai dirbo savo darbą. Tačiau reikėtų išvengti situacijos, kai žmonės jau 40 metų užima pareigas Bendrijoje – jie turėtų grįžti į privatų sektorių arba į savo valstybės institucijas. Anot A. Rusi, tokia reforma labai reikalinga tam, kad būtų išsaugotas ES teisėtumas.
„Juk ne mes dirbame valstybei, o valstybė dirba mums, savo piliečiams. Tokia yra ir ES idėja – ji skirta Europos piliečiams, o ne elitui“, – sako buvęs diplomatas.
Profesorius siūlo, kad Šiaurės šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Danija, Suomija, Švedija – galėtų užmegzti efektyvesnius ryšius ES viduje ir suformuoti atskirą šešių valstybių grupę. Jas sieja bendri interesai, susiję su Baltijos jūra, santykiais su Rusija ir kitais klausimais, kuriuos susivienijus Bendrijoje būtų lengviau spręsti. Tuo tarpu Suomija su Lietuva galėtų aktyviau bendradarbiauti ir versle.
„Abiejų valstybių geografinė padėtis yra tam palanki. Lietuvoje jau kuriamos suomių įmonės, jos čia atidaro savo biurus, užmezga verslo kontaktus. Norėčiau, kad savo ruožtu ir daugiau lietuvių įsidarbintų Suomijoje, o suomiai ir toliau kurtų verslus Jūsų šalyje. Suomių verslo kultūra yra gera – gerbiame įstatymus, norime dirbti, turime tvirtus įpročius, susijusius su verslo finansavimu ir kova su korupcija“, – tikina Alpo Rusi.
VDU lankysis terorizmo ekspertas T. Akunjee
Gegužės 26–27 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) svečiuosis ir dvi viešas diskusijas surengs terorizmo ekspertas iš D. Britanijos, advokatas Tasnime Akunjee.
Pirmojoje diskusijoje su VDU Socialinių mokslų fakulteto profesoriumi, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto nariu Jonu Ruškumi ir VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėju prof. Gintautu Mažeikiu, svečias iš D. Britanijos aptars musulmonų bendruomenių kultūrinę integraciją Vakarų šalyse. Tuo tarpu antrame pokalbyje su filosofu, VDU profesoriumi Leonidu Donskiu T. Akunjee kalbėsis apie islamistinio terorizmo tikimybę Lietuvoje.
Tasnime Akunjee yra baudžiamosios teisės advokatas, dirbantis terorizmo ir su juo susijusių nusikaltimų srityje; jo patirtis teisinėje gynyboje – 17 metų. Advokatas taip pat yra tiesiogiai ir aktyviai prisidėjęs prie asmenų, iškeliavusių į konflikto zonas ir persigalvojusių, sėkmingo grąžinimo į jų gimtąsias šalis. Tarp jo reikšmingiausių pasiekimų – derybos dėl D. Britanijos pilietės, kurią buvo įkalinusios Sirijos sukilėlių pajėgos, išlaisvinimo ir sugrąžinimo į tėvynę, bei pagalba trijų moksleivių, išvykusių iš Londono į ISIS valdomą Siriją, šeimoms, darbas siekiant šias moksleives sugrąžinti į D. Britaniją.
T. Akunjee taip pat suteikė medžiagą D. Britanijos Vidaus reikalų specialiajam komitetui dėl šalies kovos su terorizmu strategijos, dėstė paskaitas šia tema ir dalyvavo diskusijose D. Britanijoje ir užsienyje.
Svečio vizitas Lietuvoje suteikia retą galimybę išgirsti tarptautinio eksperto komentarus ir gilią analizę apie terorizmą iš žymiai platesnės perspektyvos.
Pirmoji diskusija „Cultural Integration of Alien Communities within a Western Context“ („Svetimšalių bendruomenių kultūrinė integracija Vakarų kontekste“) su T. Akunjee vyks gegužės 26 d., ketvirtadienį, 11 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25). Diskusiją moderuos VDU Socialinių mokslų fakulteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus.
Antroji diskusija „The Likelihood of Islamic Terrorism in Lithuania“ („Islamistinio terorizmo tikimybė Lietuvoje“) su T. Akunjee ir filosofu, VDU profesoriumi Leonidu Donskiu vyks gegužės 27 d., penktadienį, 11 val., VDU centrinių rūmų fojė (S. Daukanto g. 28).
Konferencijoje – apie Kauną kaip Šiaurės Kasablanką
Gegužės 17 d., antradienį, 9 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks tarptautinė konferencija „Šiaurės Kasablanka: pabėgėliai ir gelbėtojai 1939-1940 m. Kaune“ (Casablanca of the North: refugees and rescuers in Kaunas 1939–1940).
Konferencijos tikslas – iš naujo įvertinti lemtingą 1939–1940 m. laikotarpį. Tuomet paskutinius laisvės gurkšnius įkvepianti Lietuva ir jos laikinoji sostinė Kaunas tapo reikšmingų įvykių epicentru. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui šalis priėmė apie 30 000 karo pabėgėlių – daugiausia iš kaimyninės Lenkijos. Jiems išlaikyti ir paremti buvo sukurta visa infrastruktūra, skiriamos valstybės lėšos, tad iki pat 1940 m. birželio sovietų okupacijos Lietuvos valstybė demonstravo atsakingą ir kilnų elgesį padėdama karo pabėgėliams.
Įprastai pabėgėlių drama siejama su Japonijos konsulu Čiune Sugihara ir Nyderlandų garbės konsulu Janu Zwartendijku, išdavusiais gyvybes gelbėjančias vizas, tačiau gana dažnai pamirštama Lietuvos valstybės laikysena ir pagalba pabėgėliams – juk pastarieji išsigelbėjimo kelių iš mūsų šalies pradėjo ieškoti tik tuomet, kai Sovietų Sąjunga ėmė traiškyti Lietuvos nepriklausomybę. Todėl vienas iš konferencijos uždavinių – įvertinti Lietuvą tarptautiniame kontekste, parodant, kokia ji buvo iš tikrųjų – tarptautinis subjektas, turintis savo poziciją ir atsakomybės supratimą.
Konferencijos metu bus išryškintas platesnis kontekstas ir ryšiai, kurie iki šiol buvo dar mažai pristatyti visuomenei: bus bandoma rekonstruoti, kokia situacija buvo to meto Lietuvoje, kas ką ir nuo ko gelbėjo, galimi gelbėtojų saitai, taip pat išsigelbėjusių keliai nuo Lietuvos, Japonijos iki Filipinų.
Tarptautinėje konferencijoje dalyvaus mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Rusijos. Konferencijoje taip pat lankysis Č. Sugiharos sūnus Nobuki Sugihara. Konferencijos kalba – anglų.
Konferenciją organizuoja viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ kartu su Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejumi ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu, aktyviai prisidedant ir konferencijos partneriams: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Švedijos, Japonijos, Vokietijos ir Lenkijos ambasadoms Lietuvoje.
Tai bus pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija neseniai atidarytoje valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.
Kodėl verta studijuoti politikos mokslus?
Politikos mokslų programa yra viena seniausių programų Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete. Ji dėstoma jau daugiau nei 15 metų. Savo mintimis apie šios programos privalumus dalijasi programos vadovė dr. Gerda Jakštaitė.
Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie šią programą, kuo ji siskiriasi nuo kitų?
Politikos mokslų studijų programų Lietuvoje nėra daug – Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politikos mokslų programa yra klasikinė tokio tipo programa, sukonstruota, remiantis užsienio universitetų pavyzdžiu ir itin gerai įvertinta tarptautinių ekspertų. Iš kitų programų ji išsiskiria tuo, jog apjungia visas pagrindines žinių bei įgūdžių grupes, kurias turi turėti geras politikos mokslų specialistas – programoje studentams dėstomi dalykai apie vidaus ir užsienio politiką, tyrimo metodus, viešųjų ryšių, politinės filosofijos, psichologijos ypatumus, didelis dėmesys skiriamas įvairiems pasaulio regionams.
Politika tikrai gali ir, kaip pastebėjo vienas iš buvusių Lietuvos užsienio reikalų ministrų, turi būti profesija. Mūsų siūloma programa parengia tikrai gerus politikos mokslų specialistus, turinčius platų akiratį ir kritinį mąstymą. Politikos mokslų programa neorientuoja studento į siaurą specifinę sritį, priešingai – suteikia klasikinių politinių žinių bagažą, todėl absolventams lengviau prisitaikyti darbo rinkoje. Programa turėtų būti itin patraukli žmonėms, besidomintiems tarptautiniais santykiais ir užsienio politika – studentai gali rinktis klausyti dalykus apie JAV, Lotynų Amerikos, Rusijos, Baltijos šalių užsienio politiką, tarptautinį saugumą, geopolitiką.
Kam skiriamas didžiausias dėmesys? Kokie dalykai akcentuojami?
Politikos mokslų programa yra subalansuota taip, jog studentai gautų visavertį žinių ir įgūdžių bagažą – pirmaisiais studijų metais studentai klauso įvadinių dalykų apie politikos mokslus, Lietuvos politinę sistemą, tarptautinius santykius, ES, viešuosius ryšius. Vėliau gilina žinias ir greta privalomų dalykų savo nuožiūra gali rinktis jiems patinkančius dalykus iš įvairių sričių, pavyzdžiui, migracijos, rinkiminių kampanijų, diplomatijos, įvairių šalių užsienio politikos ir kt.
Verta paminėti, jog šioje programoje taikomi įvairūs studijų metodai – studentai ne tik diskutuoja, dirba su literatūra, bet ir dalyvauja simuliaciniuose žaidimuose (pavyzdžiui, „žaidžia“ derybas, posėdžius), debatuose, mokosi rašyti įvairaus žanro tekstus.
Kokie dėstytojai skaito paskaitas?
Politikos mokslų programoje dirbančių dėstytojų kolektyvas gana jaunas, bet veržlus ir labai profesionalus. Turime tarptautinių santykių, saugumo, Europos Sąjungos, JAV, Rusijos, politinių institucijų, politinių partijų, rinkiminių kampanijų, žmogaus teisių specialistų. Mūsų dėstytojai nuolat tobulinasi, dalyvauja stažuotėse, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, vyksta dėstyti į užsienio universitetus.
Beje, nemažai Politikos mokslų dalykų buvo parengti remiantis gerąja užsienio universitetų patirtimi – mūsų dėstytojai stažavosi užsienio universitetuose ir gautą patirtį pritaikė programos dalykams atnaujinti (pavyzdžiui, Tarptautinių santykių pagrindams; Lyginamosios politikos įvadui). Dalykas „JAV vidaus ir užsienio politika“ buvo atnaujintas po laimėtos stažuotės JAV – JAV Valstybės departamentas organizavo specialius kursus mokslininkams dalykams apie JAV rengti.
Ar yra numatyta studentų praktika studijų laikotarpiu?
Šioje studijų programoje teorinė informacija yra derinama su praktiniais įgūdžiais, todėl itin didelis dėmesys skiriamas studentų praktikai. Politikos mokslų programos studentai studijų metu atlieka 2 praktikas: pažintinę praktiką tyrimo centruose, politinėse partijose, nevyriausybinėse organizacijose ir kvalifikacinę praktiką valstybės institucijose (pavyzdžiui, ministerijose, tarp jų – ir Užsienio reikalų ministerijoje, ambasadose), savivaldybėse.
Ar yra sudaromos galimybės išvykti pusmečiui ar metams pastudijuoti užsienyje?
Programos studentai turi dideles galimybes vykti studijuoti užsienio universitetuose: per Erasmus programą arba dvišalių mainų programą. Programos studentai gali vykti studijuoti į Italijos, Čekijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Belgijos, Turkijos ir kitus universitetus. Mūsų tarptautinių partnerių sąrašas išties ilgas – studentų galimybės šioje srityje didelės.
Šiuo metu daugiausiai studentų renkasi Jungtinės Karalystės, Italijos, Danijos, Prancūzijos universitetus pusmečio ar metų studijoms.
Kokiose srityse gali dirbti šios studijų programos absolventai?
Programos absolventai gali dirbti įvairiose valstybės institucijose (Seime, ministerijose, ES institucijose), savivaldybėse, nevyriausybinėse organizacijose, privačiame sektoriuje. Ne vienas mūsų programos absolventas dirba LR užsienio reikalų ministerijoje, LR Krašto apsaugos ministerijoje, įvairiose savivaldybėse, ES institucijose.
Ko palinkėtumėte būsimiems studentams, kurie planuoja pasirinkti politikos mokslų studijas?
John Kennedy yra pasakęs “The problems of the world cannot possibly be solved by skeptics or cynics whose horizons are limited by the obvious realities. We need men who can dream of things that never were and ask „why not?” Tad būsimiems studentams palinkėčiau būti smalsiems atkakliems idealistams: domėtis visais aplink vykstančiais procesais, ryžtingai siekti savo tikslų bei tikėti, jog jie gali pakeisti pasaulį. Nes kas gi kitas tai padarys?
Interviu ėmė Politikos mokslų programos ketvirto kurso studentas Evaldas Kovalenkovas.
„Academia Cum Laude“ vadovaus Leonidas Donskis
Nuo rudens VDU pradėsiančiai veikti „Academia Cum Laude“ vadovaus filosofas, VDU profesorius Leonidas Donskis. Unikali individualių studijų sistema motyvuotiems studentams leis rinktis dalykus laisvųjų menų (lot. artes liberales) principu ir visų studijų metu dirbti su pasirinktu profesionalu, aukščiausio lygio mokslininku ar pripažintu menininku.
„Academia Cum Laude“ vadovo, filosofo L. Donskio teigimu, akademija sieks prisidėti prie pastangų kurti Lietuvos ateities šviesuomenę – būsimąjį mokslo, kultūros, technologijų, verslo elitą, kurio motyvacijos lygis yra aukštas.
„Studentai patirs tikrą intelektualinę puotą – tai, ką Antikos laikų graikai vadino„symposion“. Dėstytojai pasiilgo darbo su šviesiais, motyvuotais studentais, o studentai irgi nenusivils – jie patirs studijų ir savęs tobulinimo džiaugsmą.
Pamėginsime padovanoti nepasitenkinimo ir džiaugsmo būseną vienu metu – kai nesi patenkintas savimi, bet džiaugiesi, nes žinai, ką turi padaryti: esi pasišventęs skaitymui, kritiniam mąstymui, savęs lavinimui, savęs pažinimui“, – paaiškino filosofas.
Lietuvoje precedento neturinčios studijos sujungs dviejų geriausių pasaulio universitetų, Kembridžo ir Harvardo, studijų modelius ir leis studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – plečiant arba gilinant savo žinias.
Studijos bus skirtos labiausiai motyvuotiems studentams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, o jų dėstytojai (kuratoriai) bus aukščiausio lygio tarptautiniu mastu pripažinti VDU profesoriai: filosofai Leonidas Donskis, Gintautas Mažeikis, istorikas Egidijus Aleksandravičius, informatikas Tomas Krilavičius, chemikas Audrius Sigitas Maruška, fotografas Romualdas Požerskis, sociologas Artūras Tereškinas, religijotyrininkas Egdūnas Račius ir daug kitų.
Pasak akademijos vadovo L. Donskio, šiose studijose nebus nenatūralios priešpriešos tarp humanitarinių ir tiksliųjų mokslų – visiškai ignoruojant mokslą, negali būti geras humanitaras, ir atvirkščiai, be laisvųjų menų ar humanitarinių mokslų, sunku tapti geru mokslininku. „Akademijoje neužsidarysime į metodo ar disciplinos celę, o atrasime tarpdisciplininio bendradarbiavimo džiaugsmą. Matematikai, sociologai, fizikai, filosofai ir t. t. – visi jie natūraliai įkvepia vieni kitus. Todėl ir sieksime išlaikyti universalųjį universitetų principą“, – teigė filosofas.
Akademijoje kuratorius studentui bus ne tik dėstytojas, bet ir mokslinės veiklos vedlys, kuris konsultuos studentą akademiniais klausimais, vadovaus jo tyrimams, projektams, dalinsis sukaupta patirtimi ir padės jam siekti savo tikslų.
Studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas. Stodamas neretai studentas dar nėra galutinai apsisprendęs dėl savo specialybės, todėl studijuojantiems pagal individualią studijų sistemą bus suteikiama galimybė specializaciją rinktis vėlesniuose kursuose ar netgi ją keisti radikaliai.
„Kaip sako dirigentas orkestrui, arba režisierius aktoriams – laimingiausios akimirkos yra repeticijos, kitaip tariant, mūsų darbas. Tai ir būtų tas tobulas, svajonių universiteto modelis, kai didžiausią džiaugsmą teikia savęs tobulinimas. Ir ne tik studentų, bet ir mūsų pačių, dėstytojų, kuratorių“, – akademijos tikslus įvardijo profesorius.
Daugiau informacijos apie „Academia Cum Laude“ teikiama VDU tinklalapyje. Artimiausiu metu jame bus pateikti išsamesni reikalavimai, dokumentų pateikimo terminai ir kita aktuali informacija.
Politologijos magistrantai lankėsi Varšuvoje
Varšuvos miesto įkūrimo legenda pasakoja romantišką istoriją, kaip vyras pamilo vandens būtybę – undinę, kuri laikui bėgant tapo šio miesto simboliu. O „Šiuolaikinės Europos politikos“ magistrantūros studentai, nors ir su dvejone žvelgė į undinių egzistenciją, bet nedvejodami gali teigti, kad Lenkijos instituto Vilniuje dėka – liko neabejingi Varšuvos miestui.
Pradėję studijinę kelionę studentai įsijautė į politikos diplomatų vaidmenį ir jau pirmųjų susitikimų metu ėmėsi gvildenti tiek Lenkijoje, tiek bendrame politiniame Europos kontekste svarbius klausimus. Mūsų studentų delegacija savo politinio akiračio plėtros programą pradėjo Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, Europos politikos departamente, kuriame buvo svarstomas Lenkijos, kaip pirmininkaujančios šalies Baltijos jūros taryboje, vaidmuo.
Toliau studentai tęsė savo politinių atradimų kelionę Nacionalinio saugumo biure prie Lenkijos Respublikos prezidentūros. Sutapimas ar ne, tačiau ir šioje srityje Lenkija šiais metais atlieka pirmininkaujančios šalies vaidmenį ir yra atsakinga už NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje.
Ambasadorius kartu su atašė detaliai pristatė praktinius planuojamo susitikimo aspektus ir pakvietė įvertinti susitikimui sukurto logotipo dizainą. Susipažinę su Lenkijos pirmininkavimo tendencijomis, studentai leidosi į kultūrinį miesto pažinimą. Magistrantai liko sužavėti grojančiais Šopeno suoliukais, lenkų ir žydų paveldu senamiestyje. Noras pažinti kuo platesnius undinėlės miesto vandenis, studentus įsupo į miesto šurmulį, kurio sūkuryje atrado tokią Varšuvą, kurią norėsis aplankyti dar ne kartą.
Antroji vizito diena, maloniai nustebino jaukiu Varšuvos universiteto priėmimu Rytų Europos centre. Susitikimų maratoną magistrantai baigė analizuodami Lenkijos saugumo ir užsienio politikos klausimus Kazimiero Pulaskio fondo būstinėje.
Lenkijos instituto Vilniuje direktoriaus, Lenkijos Respublikos ambasados patarėjo – Marcino Łapczyńskio dėka, išvykos programa buvo labai naudinga ir aktuali jauniems politologams. Studentai buvo kupini įspūdžių bei teigė, kad kelionę tiek studijų, tiek pažintine prasme išnaudojo daugiau nei šimtu procentų.
Lenkijos institutas Vilniuje dar 2010 m. pasirašė bendardarbiavimo sutartį su Vytautu Didžiojo universitetu. Šis bendradarbiavimas kasmet įgauna vis glaudesnį pobūdį.
„VDU vasaros mokykla 2016“ kviečia moksleivius
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau penktus metus ragina Lietuvos moksleivius vasarą pasitikti drauge ir turiningai praleisti laiką. „VDU vasaros mokykla 2016“ vyks birželio 13–17 d., jos metu bus galima susipažinti su naujais žmonėmis bei patirti daug įdomių akimirkų.
„VDU vasaros mokykla 2016“ skirta vyresniųjų klasių moksleiviams (10-12 kl.), kurie nori pagilinti žinias juos dominančiose srityse, atlikti įdomias praktines užduotis, naudingai praleisti laiką bei susirasti naujų draugų. Renginio tikslas – suteikti moksleiviams laisvą pasirinkimą ir galimybę domėtis tuo, kas labiausiai patinka ir iš šalies pažvelgti į būsimas studijas. „Pastebima, kad „VDU vasaros mokykla 2016“ padeda moksleiviams priimti sprendimą būsimų studijų krypties orientavimuisi“, – renginio svarbą pristato organizatorė ir VDU Marketingo ir komunikacijos tarnybos direktorė Justina Šimkevičiūtė.
Kiekvieną dieną moksleiviai lankys du pasirinktus skirtingus kursus. Rinktis bus galima iš karjeros, teisės, marketingo, gamtos, socialinių mokslų, menų, informacinių technologijų, skirtingų kalbų ir kultūrų paskaitų. Dalyviai turės galimybę pasirinktas mokslo sritis išbandyti praktiškai bei apsilankyti įvairiose Kauno miesto ir universiteto vietose, organizacijose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Anot vienos iš organizatorių, Loretos Petrauskaitės, „VDU vasaros mokykla 2016“ renginio metu ne tik bus suteikiamos puikios sąlygos žinių gilinimui pasirinktose programose, bet ir galimybė puikiai praleisti laiką, išbandyti naujas veiklas bei praplėsti draugų ratą.
Kaip ir kasmet, universitetas moksleiviams pasiūlys ir specialias kultūrines, edukacines ir sportines vakarines veiklas įdomiose Kauno vietose su išskirtiniais žmonėmis. Dalyviams, visą savaitę lankiusiems pasirinktus kursus, bus išduodami diplomai, o paskutinės dienos popietę vyks iškilmingas „VDU vasaros mokyklos 2016“ uždarymas.
Moksleivio bilietas į „VDU vasaros mokyklą 2016“ – atvykstant atsivežti dvi atspausdintas ir tėvų ar globėjų pasirašytas sutikimo kopijas.
REGISTRACIJA. Registracija į vasaros mokyklą vyksta 2 etapais. Pirmasis – registracija į pasirinktus kursus, antrasis etapas – gavus patvirtinimą, per 3 darbo dienas sumokėti 15 eurų registracijos mokestį. Būtina atsiųsti mokėjimo kvito kopiją registracijos metu nurodytu el. paštu.
Registruojantis, pirmenybė teikiama pirmą kartą dalyvaujantiems VDU vasaros mokykloje.
KONKURSAS. Visi norintys nemokamai patekti į VDU vasaros mokyklą gali dalyvauti universiteto organizuojamame konkurse. Sąlygos labai paprastos:
- Nusifotografuoti su vienu iš VDU vasaros mokyklos organizatoriumi;
- Įsikelti nuotrauką į socialinio tinklo „Facebook“ puslapį, pridedant žymą (angl. hashtag) VDU vasaros mokykla;
- Iki gegužės 31 dienos surinkti kiek įmanoma daugiau „like“ ir laimėti nemokamą kvietimą į VDU vasaros mokyklą (+ galimybė gyventi VDU bendrabutyje vasaros mokyklos metu nemokamai).
Kas yra VDU vasaros mokyklos organizatoriai, kur ir kada jie lankysis, bei visa kita informacija bus skelbiama renginio „Facebook“ paskyroje.
Renginio programa
09:00 – 12:00 Rytinė paskaita (pasirinkti vieną)
09:00 – 12:00 „IT dirbtuvės“ (Informatika)
09:00 – 12:00 „Ekskursija po neaprėpiamą gamtos pasaulį“ (Gamtos mokslai)
10:00 – 12:00 „Daugiakalbės pažintys“ (Užsienio kalbos)
10:00 – 12:00 „Insta‘LAB“ (Marketingas)
10:00 – 12:00 „Politika kiekviename mūsų žingsnyje“ (Politikos mokslai)
13:30 – 15:30 Popietinė paskaita (pasirinkti vieną)
13:30 – 15:30 „Norintiems pažinti neatrastą pasaulį: Lietuva Europoje ir Europa Lietuvoje“ (Humanitariniai mokslai)
13:30 – 15:30 „Atostogos su teise“ (Teisė)
13:30 – 15:30 „Menų laboratorija“ (Menai)
13:30 – 15:30 „Aš, visuomenė, bendruomenė“ (Socialiniai mokslai)
13:30 – 15:30 „Karjeros kelio pasirinkimas“ (Karjeros planavimas)
Daugiau informacijos:
Tel.: (8 37) 323 206,
El. paštas: info@smt.vdu.lt.
Tarp geriausių jaunųjų politologų – VDU studentai
Gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (URM) vyko Akademinio politologų klubo organizuotos XVI Nacionalinės studentų politologijos olimpiados finalinis etapas. Pirmąją vietą iškovojo Andrius Veršinskas (VDU). Antrąją vietą komisija skyrė Žilvinui Labanui (VDU), trečiąją – Lukui Dapšiui (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas). Jiems, kartu su dar trim finalininkais, olimpiados globėjas Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas dovanoja kelionę į Europos Parlamentą Strasbūre.
Olimpiados finalinio turo metu dalyviams teko spręsti testo forma sudarytas užduotis, o keturi teste geriausias politines žinias pademonstravę studentai varžėsi debatuose. Juose buvo diskutuojama apie transatlantinę prekybos ir investicijų sutartį tarp JAV ir ES, Ukrainos konflikto poveikį Lietuvos užsienio politikai, bandoma išsiaiškinti, kokios Europos Sąjungos reikia Lietuvai: Europos federacijos ar nacionalinių valstybių sąjungos.
Dalyvių žinias ir retorinius gebėjimus vertino komisija, kurią sudarė Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, URM ministro atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius, Vilniuas universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas, VDU profesorius Mindaugas Jurkynas ir visuomenininkas, žurnalistas Rimvydas Valatka.
Olimpiados dalyvius pasveikinti atvyko URM ministras Linas Linkevičius. Jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje tiek daug jaunų iniciatyvių žmonių. Ministras linkėjo sėkmės ne tik olimpiadoje, bet ir ateityje, kuriant Lietuvą. Taip pat sveikinimo žodžiais dalinosi diplomatas Petras Zapolskas.
Finalininkai buvo apdovanoti simboliniais prizais, knygomis, o pirmų 6 vietų laimėtojai, iškovoję A. Saudargo įsteigtą prizą, rugsėjo 11–17 dienomis vyks į 6 dienų pažintinę kelionę, kurios metu aplankys žymius Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos objektus, bus supažindinti su Europos Parlamento narių darbu. I vietos laimėtojui įteikta tradicinė nugalėtojo statulėlė.
