• Titulinis
• Visos naujienos

Priėmimas į magistrantūros studijas

Skelbiamas priėmimas į magistrantūros studijas. Kviečiame studijuoti fakultete rengiamose programose:

• Ateities medijos ir žurnalistika (1,5 m. anglų kalba)
• Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (2 m. anglų kalba)
• Integruota komunikacija (1,5 m. lietuvių kalba)
• Valstybės institucijų administravimas (2 m. lietuvių kalba)
• Šiuolaikinė Europos politika (1,5 m. lietuvių kalba)

Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu: http://epasirasymas.vdu.lt. Prašyme galima nurodyti iki 4 pageidavimų. Stojantysis pageidavimus turėtų pateikti  prioriteto mažėjimo tvarka.

Prašymus dalyvauti pagrindiniame priėmimo etape galima pateikti iki birželio 28 d. 24 val. VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Priėmimo į magistrantūros studijas taisyklės

Priėmimo į magistrantūros studijas etapai

Paryžiuje fakulteto ir Sciences Po mokslininkų tarptautinis seminaras „Analizuoti Rusijos užsienio politiką sukrėtimų laikais“

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslininkė Emilija Pundziūtė-Gallois, kartu su Paryžiaus, Sciences Po Tarptautinių tyrimų instituto (CERI) tyrėjais 2023 m. gegužės 26 d. Paryžiuje rengia regioninį mokslinį seminarą „Analizuoti Rusijos užsienio politiką sukrėtimų laikais.“ Seminare mokslininkai iš Lietuvos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Suomijos ir JAV diskutuos apie Rusijos užsienio politikos elitą, diplomatiją, apie sprendimų priėmimą, taip pat apie Rusijos aštriąją galią užsienyje – privačių karinių kompanijų naudojimą, propagandą, ir teisinių bei politinių instrumentų manipuliavimą saviems interesams pasiekti.

Rusijos karinė agresija Ukrainoje parodė būtinybę mokslinei ir politinei bendruomenei iš naujo įvertinti supratimą apie Rusiją ir jos veiksmus užsienyje. Iš pažiūros neracionalus sprendimas pradėti karą vienoje didžiausių ir karine prasme geriausiai pasirengusių kaimyninių šalių kelia klausimų apie sprendimų priėmimą Maskvoje, Rusijos valdžios institucinę organizaciją ir informacijos sklaidą joje. Naujų užsienio politikos veikėjų atsiradimas karo kontekste (kariniai radikalai, kaliniai-samdiniai) senų institucijų vaidmenų transformacija (išaugusi propagandistų ir slaptųjų tarnybų svarba, diplomatijos nuosmukis), o taip pat ir  Rusijos diasporos, kultūros ir verslo pasaulių persigrupavimas reikalauja atnaujinto tarpdisciplininio žvilgsnio į Rusijos užsienio politikos formavimą į jos užsienio politikos veikėjus, įrankius ir procesus.

Seminaras vykdomas pagal LMT projektą „Rusijos diplomatijos dėmuo daugiašaliuose konfliktų sprendimo forumuose“, finansuojamą iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 09.3.3-LMT-K-712 priemonės „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

Daugiau informacijos:

https://www.sciencespo.fr/agenda/ceri/fr/event/Analysing+Russian+foreign+policy+in+times+of+upheavals?event=4575

Italijos – Lietuvos istorinių dokumentų paroda

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto erdvėse ( V. Putvinskio g. 23, 3 a foje) eksponuojama istorinių dokumentų, atskleidžiančių Italijos ir Lietuvos tarpusavio diplomatinius ryšius XX a. pradžioje. Parodos iniciatorius J.E. Italijos Respublikos ambasadorius Diego Ungaro.

Fakultetas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos ambasada Romoje, kurioje stažuotis gali geriausi Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantai, todėl Italijos ambasados rengiama paroda ypatingai aktuali bendruomenei.

Diplomatinio protokolo ir etiketo žiemos mokykla Katovicuose

Vasario 27 – kovo 3 dienomis VDU PMDF, IF ir GMF delegacija lankėsi T4E aljanso partnerių universitete Silezijoje.  Projektas Stiprūs kartu – strateginės Silezijos universiteto Katovicuose kartu su Vytauto Didžiojo universitetu partnerystės kaip „Transform4Europe“ tinklo dalis. [ Projektą finansuoja Lenkijos nacionalinė akademinių mainų agentūra (NAWA)].
Pradiniame NAWA – Strateginės partnerystės pradžios susitikime Katovicuose buvo aptartas būsimasis darbas diplomatijos, informatikos ir vandens mokslų srityse.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas pirmasis pradėjo įgyvendinti projekte „Stiprūs kartu“ iškeltus tikslus ir su 10 fakulteto studentų atvyko į Silezijos universitetą.
Kaip ir buvo planuota projekte, įvyko pirmoji studentų praktikumo mokykla – Diplomatinio protokolo ir etiketo žiemos mokykla. Praktinius užsiėmimus ir paskaitas vedė Vytauto Didžiojo universiteto ir Silezijos universitetų dėstytojai bei praktikai ambasadoriai. Studentai, kartu su fakulteto dekanu prof. Šarūnu Liekiu ir prodekane Aiste Žemaitytė lankėsi Silezijos parlamente, dirbo bendruose lenkų ir lietuvių studentų susitikimuose.

Edukacininis seminaras „NVO dalyvavimas, vietos valdymas ir reformos“

PMDF baigiamųjų darbų gynimų kalendorius

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vykdomų studijų programų studentų baigiamųjų darbų gynimai 2022 – 2023 m. m.

Magistro studijų programa – Diplomatija ir tarptautiniai santykiai.  2023 01 11. V. Putvinskio g. 23 -312

Eil. Nr.	Viešo gynimo laikas/ Time of Defence	Studento vardas, pavardė/ Student‘s Name, Surname	Baigiamojo darbo tema/ Final Topic	Vadovas/ Supervisor
1	9.05-9.25	Akinrotoye Taye Patrick	EU Foreign Policy Implementation in Africa: Nigeria, Sierra Leone, And South Africa as Case Study EU užsienio politikos įgyvendinimas Afrikoje: Nigerijos, Siera Leonės ir Pietų Afrikos atvejis	S. Rakutienė
2	9.25-9.45	Blila Walid	Moroccan-Algerian Tensions in the Wake of the Abraham Accords and France Position Maroko  – Alžyro santykių įtampa po Abraomo susitarimų ir Prancūzijos užsienio politika konkurencijos Magribe atžvilgiu	A. Pukšto
3	9.45-10.05	Jaboune Mohamed Amine	Iran and Israel Conflict and its Security Implication on the Middle Eastern Security Irano ir Izraelio konfliktas ir jo įtaka saugumui Vidurio Rytuose	E. Račius
4	10.05-10.25	Johnson Susan Funmilola	The Challenges of Democracy in Georgia and Armenia in the 21st Century Demokratijos iššūkiai Gruzijoje ir Armėnijoje XXI a.	I. Unikaitė-Jakuntavičienė
5	10.25-10.45	Ononogbo Francis Ikechukwu	An Evaluation of the Challenges and Prospects of National Security in Nigeria Nacionalinių saugumo ir perspektyvų įvertinimas Nigerijoje	R. Van Voren
6	10.45-11.05	Saado Issa Barjas Saado	Iranian Nuclear Program through Structural Realism Lens Irano branduolinė programa per struktūrinio realizmo prizmę	I. Karpavičiūtė

Bakalauro studijų programa – Tarptautinės politikos ir vystymo studijos.  2023 01 11. V. Putvinskio g. 23 -312

Eil. Nr.	Viešo gynimo laikas/ Time of Defence	Studento vardas, pavardė/ Student‘s Name, Surname	Baigiamojo darbo tema/ Final Topic	Vadovas/ Supervisor
7	11.05-11.20	Kateryna Pendak	European Union Politics towards Ukraine in Terms of Russian Invasion 2014-2022 Europos Sąjungos politika Ukrainos atžvilgiu dėl Rusijos invazijos 2014–2022 m.	S. Rakutienė

Magistro studijų programa – Integruota komunikacija.  2023 01 12. V. Putvinskio g. 23 -311

Komisijos sudėtis: prof. dr. Audronė Nugaraitė (pirmininkė), lekt. Lina Auškalnienė (posėdžio sekretorė), prof. dr. Lauras Bielinis, lekt. Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, dr. Giedrė Vaičekauskienė (Vilniaus universiteto lektorė).
Nr.	Studento pavardė, vardas	Darbo vadovas	Tema	Recenzentas
8.55-9.00 Įžanginis komisijos žodis
1. 9.00-9.20	Bridaitytė Agnė	Prof. dr. Kristina Juraitė	Asmens prekės ženklo komunikacijos valdymas. Kūrybinis projektas „Už kadro – žmogus“ Personal Brand Communication Management. Creative Project „Behind the Scenes – A Person”	Lekt. Donata Bocullo
2. 9.20-9.40	Dambrauskaitė Severina	Lekt. Lina Auškalnienė	Lyderio komunikacijos vaidmuo komandoje: AB „Telia Lietuva“ atvejis The Role of Team Leader’s Communication: The Case of „Telia Lithuania”	Doc. dr. Remigijus Civinskas
3. 9.40-10.00	Dromantaitė Laura	Lekt. Donata Bocullo	Tarptautinių kino projektų Lietuvoje vaidmuo kolektyvinio savivaizdžio formavime The Role of International Film Projects in the Formation of Collective Self-Image in Lithuania	Lekt. Marius Gurskas
4. 10.00-10.20	Giriūnaitė Ugnė	Prof. dr. Kristina Juraitė	Socialinės atsakomybės komunikacija skaitmeninėje erdvėje: principai ir galimybės Communicating Social Responsibility in the Digital Space: Principles and Opportunities	Lekt. Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė
5. 10.20-10.40	Grybauskaitė Monika	Doc. dr. Ignas Kalpokas	Dezinformacija socialinėse medijose: socialinio tinklapio „Facebook“ COVID-19 atvejo analizė Disinformation in the Social Media: The Case Study of COVID-19 in the Social Website „Facebook”	Prof. dr. Lauras Bielinis
6. 10.40-11.00	Grigutienė Agnė	Prof. dr. Audronė Nugaraitė	Socialinės atsakomybės komunikacijos vaidmuo įmonės reputacijos valdymui The Role of Social Responsibility Communication in Corporate Reputation Management	Dr. Giedrė Vaičekauskienė
7. 11.00-11.20	Ivaškovaitė Odeta	Prof. dr. Audronė Nugaraitė	Krizių komunikacijos svarba organizacijos reputacijai Rusijos karo Ukrainoje sąlygomis: „Vičiūnai Group“ atvejis The Importance of Crisis Communication for the Organization’s Reputation in the Conditions of the Russian War in Ukraine: The Case of „Viciunai Group”	Doc. dr. Nina Klebanskaja
8. 11.20-11.40	Jankauskaitė Arvilė	Dr. Giedrė Vaičekauskienė	Politinė retorika formuojant visuomenės vertybes Rusijos prieš Ukrainą karo kontekste: Lietuvos atvejis Political Rhetoric in the Formation of Society Values in the Context of Russia’s War Against Ukraine: The Case of Lithuania	Prof. dr. Lauras Bielinis
9. 11.40-12.00	Kanapienytė Laura	Prof. dr. Auksė Balčytienė	Skaitmeninės žurnalistikos transformacija: kaip profesionali žurnalistika tampa atakos objektu The Transformation of Digital Journalism: How Professional Journalism is Becoming Under Attack	Prof. dr. Audronė Nugaraitė
10. 12.00-12.20	Klezytė Inga	Prof. dr. Kristina Juraitė	Pilietinis aktyvizmas kovoje su dezinformacija Rusijos agresijos Ukrainoje metu. Internetinių elfų atvejis Civil Activism in the Fight Against Disinformation During Russia’s Aggression in Ukraine. The Case of the Cyber Elves	Doc. dr. Ignas Kalpokas
Pertrauka
11. 13.20-13.40	Pauliukaitytė Rimantė	Prof. dr. Kristina Juraitė	Vietos bendruomenės tapatumo paieškos tinklaveikos visuomenėje: Punsko lietuvių bendruomenės atvejis (kūrybinis projektas) Local Community Identity in the Network Society: The Case of the Lithuanian Community in Punsk (Creative Project)	Lekt. Lina Auškalnienė
12. 13.40-14.00	Puodžiūnaitė Gerda	Prof. dr. Audronė Nugaraitė	Socialinio tinklo ,,Linkedin“ reikšmė ir vaidmuo darbuotojų pritraukime (Lietuvos statybų sektorius) The Importance and Role of „Linkedin” Social Network for Attracting Employees (Lithuanian Construction Industry)	Lekt. Lina Auškalnienė
13. 14.00-14.20	Strolytė Greta	Prof. dr. Artūras Tereškinas	Neįgaliųjų sporto ir sportininkų reprezentacija internetinėje naujienų žiniasklaidoje Representations of Disabled Sports and Athletes in Online News Media	Dr. Rasa Indriliūnaitė
14. 14.20-14.40	Šalaševičiūtė Vaiva	Prof. dr. Audronė Nugaraitė	Politinio raštingumo ir komunikacijos reikšmė piliečių politiniam dalyvavimui The Significance of Political Literacy and Communication for Citizens’ Political Participation	Prof. dr. Auksė Balčytienė
15. 14.40-15.00	Šturmaitė Gabrielė	Prof. dr. Audronė Nugaraitė	Komunikacijos vaidmuo savanorių įsitraukimui nevyriausybinėse organizacijose: Lietuvos studentų sąjungos atvejis The Role of Communication in Volunteer Engagement in Non-Governmental Organizations: The Case of the Lithuanian National Union of Students	Dr. Rasa Indriliūnaitė
16. 15.00-15.20	Tamulytė Ieva	Prof. dr. Auksė Balčytienė	Medicinos darbuotojų požiūris į socialinių medijų naudojimą sveikatos komunikacijoje: kokybinė iššūkių ir galimybių apžvalga Medical Practitioners’ Views on the Usage of Social Media for Health Communication: Qualitative Review of Challenges and Opportunities	Doc. dr. Aušra Rimaitė
17. 15.20-15.40	Toegel Viktorija	Prof. dr. Artūras Tereškinas	Asmens prekės ženklo ir komunikuojančio žmogaus identiteto sąsajos: „LinkedIn“ atvejis The Interfaces of Personal Branding and Communicating Person’s Identity: The Case of „LinkedIn”	Doc. dr. Nina Klebanskaja
18. 15.4o-16.00	Valatavičienė Simona	Prof. dr. Audronė Nugaraitė	Turizmo organizatorių komunikacijos vaidmuo ir reikšmė pandeminiu periodu The Role and Significance of Communication Between Tourism Organizers During the Pandemic Period	Prof. dr. Kristina Juraitė
19. 16.00-16.20	Verikaitė Neda	Prof. dr. Auksė Balčytienė	Vertybinė komunikacija transformacijų ir krizių metu: empatiškos politinės lyderystės bruožai Value Communication During Transformation and Crises: Traits of Empathic Political Leadership	Asist. Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė
20. 16.20-16.40	Vinickytė Ieva	Prof. dr. Kristina Juraitė	Komunikacijos specialistų profesinio perdegimo rizikos skaitmenizacijos amžiuje Risks of Professional Burnout for Communication Specialists in the Age of Digitalisation	Prof. dr. Audronė Nugaraitė
BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS POSĖDIS. REZULTATŲ PASKELBIMAS

Magistro studijų programa – Ateities medijos ir žurnalistika.  2023 01 12. V. Putvinskio g. 23 -312

Komisijos sudėtis (Committee): prof. dr. Auksė Balčytienė (pirmininkė), doc. dr. Ignas Kalpokas (posėdžio sekretorius), prof. dr. Hannu Nieminen, Brigita Sabaliauskaitė (žurnalistė, katedros socialinė partnerė).
	Student‘s Surname Name	Supervisor	Title	Rewiever
10.00-10.05 Įžanginis komisijos žodis
1. 10.05-10.30	Guogaitė Emilija	Prof. dr. Hannu Nieminen	Lietuvos politikų požiūris į naudojimąsi socialiniais tinklais politinės komunikacijos tikslais: valdančiųjų koalicijos atvejo analizė Lithuanian Politicians’ Attitudes Towards Using Social Media in Political Communication: A Case Study of the Governing Coalition	Assoc. Prof. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė
2. 10.30-10.55	Jarusevičiūtė Kristina	Doc. dr. Ignas Kalpokas	Moterų vaizdavimas amerikietiškuose ir lietuviškuose serialuose: „Nusivylusios namų šeimininkės“ ir „Moterys meluoja geriau“ Representation of Women in American and Lithuanian TV Series: „Desperate Housewives” and „Moterys meluoja geriau”	Assoc. prof. Jaq Greenspon
3. 10.55-11.20	Kasparaitė Rimgailė	Prof. dr. Auksė Balčytienė	Sąveikaujantis valdymas skaitmeninio atsparumo stiprinimui   Collaborative Governance for the Enhancement of Digital Resilience	Prof. Hannu Nieminen
4. 11.20-11.45	Ladyšaitė Laima	Doc. dr. Ignas Kalpokas	Skaitmeninio turto evoliucija: Nekeičiamų Žetonų naudojimas sąmoningumo kėlimo kampanijoje The Evolution of Digital Assets: Use of NFTs for an Awareness-Raising Campaign	Prof. Auksė Balčytienė
5. 11.45-12.10	Meištaitė Justė	Doc. Jaq Greenspon	LGBTQ+ personažų vaizdavimas moderniuose serialuose The Representation of the LGBTQ+ Characters in Modern TV Shows	Assoc. Prof. Ignas Kalpokas
6. 12.10-12.35	Rudokaitė Ieva	Prof. dr. Epp Lauk	Psichikos sveikatos problemų atskleidimas. Audiovizualinės žiniasklaidos projektas „Lauros istorija“ Communicating Mental Health Problems. Audio-visual Media Project „Laura’s Story”	Prof. Kristina Juraitė
7. 12.35-13.00	Žibaitė Dora	Doc. dr. Kristina Barancovaitė-Skindaravičienė	Išpažintinė žurnalistika ir XXI amžiaus lietuvių moterų kelionių literatūra   Confessional Journalism and Lithuanian Female Travel Writing of the 21st Century	Prof. Artūras Tereškinas
BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS POSĖDIS/ COMMITTEE MEETING REZULTATŲ PASKELBIMAS / RESULTS

Profesorius Egdūnas Račius prestižinio universiteto vizituojantis tyrėjas

Dezinformacija – kaip nuodingos dujos: nematai, bet patiri kenksmingą poveikį

Autorius: Kristina Berksun

Kovoje su dezinformacija būtina suvienyti skirtingų institucijų ir visuomenės veikėjų jėgas. Kaip tai padaryti gruodžio 6 d. VDU diskutavo į iniciatyvą DIGIRES susibūrusi akademikų ir žiniasklaidos atstovų komanda kartu su skirtingų sričių – švietimo, kultūros, bibliotekų tinklo – atstovais renginyje „DIGIRES: žinome, kaip veikia dezinformacija. O kas toliau?“.

„Nors atstovaujame skirtingas sritis, siekiame to paties tikslo. Tik dalindamiesi ekspertinėmis žiniomis galime judėti toliau ir kurti pridėtinę vertę, atrasti būdus, kaip išmokti gyventi dezinformacijos apsupty. Drauge esame stipresni“, – teigė DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, VDU UNESCO medijų ir informacinio raštingumo įtraukiai žinių visuomenei katedros vadovė Auksė Balčytienė.

Pasak profesorės, prie skaitmeninio atsparumo didinimo Lietuvoje labai stipriai prisideda žurnalistika. Naujienų portalo DELFI.lt skilties „Melo detektorius“ vyr. redaktorė, faktų tikrintoja Aistė Meidutė pasidžiaugė, kad melagingų naujienų demaskavimo technikos imasi vis daugiau žiniasklaidos priemonių. „Tai sunkus darbas, dirbame nepailsdami, bet tai yra kiekvienos šalies ateitis“, – teigė ji.

Naujienų portalo DELFI.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė priminė, kad dezinformacija buvo visada – nuo tada, kai atsirado žmogus. Tik jos sklidimo greitis interneto laikais tapo nepalyginamai didesnis, o dezinformacijos kiekiai auga eksponentiškai. Todėl profesoriaus, filosofo Gintauto Mažeikio teigimu, melagingų naujienų aiškinimas atsilieka nuo jų kūrimo proceso, o net ir paneigus neteisingą informaciją, tai nebeturi reikšmės, net jei žmonės ir sužino tiesą.

VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Viktor Denisenko pridūrė, kad propagandos naratyvą galima sukurti lengvai, o štai per vieno fakto tikrinimo laikotarpį melagingos informacijos kūrėjas gali sukurti dar 10-20 naujų melagingų žinių. Pagrindinėmis problemomis diskusijos metu įvardinta tai, kad mažėja žmonių pasitikėjimas žiniasklaida, žmonės nesugeba atskirti profesionalaus žurnalistinio turinio nuo mėgėjiško. V. Denisenko teigė, jog esama tyrimo, rodančio, kad Lietuvos gyventojai yra vieni atspariausių dezinformacijai, tačiau tuo pat metu kito tyrimo rezultatai rodo, jog lietuviai yra tarp vienų mažiausiai tikrinančių faktus.

Pasak R. Lukaitytės-Vnarauskienės, nors anot tyrimų, informacijos vartotojai geba atskirti kokybišką turinį nuo nekokybiško, žurnalistų praktika rodo, kad žmonės neskiria, kas yra žiniasklaida, o kas tik nuomonė. „Mūsų dažnai klausia: „Kodėl neskelbiat, ko laukiat?“ Atsakau: „Mes tikriname informaciją“. Atrodome lėti, tačiau negalime būti kaip kai kurie socialinių tinklų vartotojai, kurie savo įrašuose skelbia: „Nežinau, ar tai tiesa, bet yra žiauru, kas čia rašoma“. „Nuomonė negali eiti pirmiau faktų“, – teigė ji.

Didelis dėmesys renginio metu skirtas Rusijos vykdomai propagandai. Pasak V. Denisenko, Kremliaus propaganda siekia kurti informacinį chaosą. „Kremliaus propagandistai dalinasi skirtingais, vienas kitam prieštaraujančiais naratyvais. Vienu metu gali pasirodyti net keturios skirtingos to paties įvykio versijos. Chaose žmogus linksta į kraštutinumus, pradeda nebepasitikėti niekuo – nei oficialia informacija, nei institucijomis, nei profesionalia žiniasklaida. Ir atvirkščiai, pradeda įtikėti sąmokslo teorijomis. Be to, propaganda taikosi į skirtingų socialinių grupių skaudulius, jautriausias vietas ir taip siekia jas paveikti“, – sako jis.

VDU doktorantas, psichologinių ir informacinių operacijų karininkas Darius Remeika prideda, kad tiek prasidėjus karui Ukrainoje, tiek dar prieš tai, COVID-19 pandemijos sąlygomis, visuomenė išgyveno neapibrėžtumo jausmą. Neapibrėžtumo sąlygomis, pasak jo, dezinformatoriai visuomet turi pranašumą, mat kuomet mokslas negali duoti greitų atsakymų, nes jiems gauti reikia tyrimų, tai gali padaryti dezinformatoriai, kuriems tie faktai nereikalingi.

Tačiau vien mokslas ir diskusijos, dalyvių sutarimu, problemos neišspręs – būtinas skirtingų institucijų bendradarbiavimas. „Mokslininkai yra faktų įkaitai, o faktams reikia tyrimų, kuriuos atlikti užtrunka, o mums reikia dirbti jau dabar“, – teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

LR kultūros ministerijos viceministro Vyginto Gasparavičiaus teigimu, svarbu ne tik ieškoti diagnozių, bet ir vaistų gydymui. Diskusijos dalyviai vienareikšmiškai sutinka, kad visų pirma turime pradėti nuo savęs – ugdyti savo pačių medijų raštingumą. „Turime auginti savo pačių atsparumą. Tik tada galime to mokyti visuomenę“, – sakė Auksė Balčytienė. Jai antrino Algirdas Davidavičius, Vilniaus politikos analizės instituto Nacionalinio medijų ir informacinio raštingumo tinklo atstovas, teigdamas, kad edukatorius yra geras tada, kai pats ugdosi kompetencijas ir mokosi. „Tik savo pačių veiksmais galime sukurti atsvarą dezinformacijai“ – pridūrė V. Gasparavičius. Jo nuomone, reikalinga riboti dezinformacijos srautą ir daryti informacinės erdvės monitoringą, tačiau kitų diskusijos dalyvių manymu, ribojimai dažnai sulaukia atvirkštinės reakcijos.

„Uždrausti neužtenka, nes ką mes pasiūlysime vietoj to, ką uždrausime? Atsparumas atsiras tada, kai žmogus, gaudamas mažas dezinformacijos dozes, įgaus imunitetą, o ne tada, kai jos visai negaus“, – teigė Auksė Balčytienė. Pasak visų pašnekovų, svarbiausia yra pasitelkti edukaciją apie medijų raštingumą, ugdyti kritinį mąstymą, o taip pat supratimą apie dezinformacijos daromą žalą. Ne mažiau svarbu, kad dezinformacijos užkardymas atsispindėtų ir įstatymuose.

Kritinio mąstymo, medijų raštingumo ugdyme, pasak D. Žvirdausko, ypatingas mokytojo vaidmuo. Gretos Kėvelaitienės – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovės – nuomone, šioje vietoje bibliotekos turi itin didelę įtaką, nes yra įsikūrusios visoje Lietuvoje, net mažuose kaimeliuose, buria žmones, skaitytojai į biblioteką ateina ieškodami teisingos informacijos, o taip pat bibliotekose vykdomos įvairios su medijų raštingumu susijusios veiklos. Tačiau pasak profesorės Auksės Balčytienės, mokyti kritiškumo neužteks, jei mokyklos neturės strategijos, plano. „Mums reikia stiprių sprendimų“, – teigė ji ir pridūrė, kad veikia ne tik mokyklos ir bibliotekos, bet ir psichologinės žmogaus nuostatos. „Esame susiję ne tik su žinute, bet ir su medijų aplinka – intuityviai dalinamės, komentuojame. Turime suprasti, kaip veikia technologinė mašina – skaitmeninė erdvė“.

A. Davidavičiaus teigimu, reikalingas planas tęstinėms veikloms. Dabartinės iniciatyvos kartojasi, kopijuoja viena kitą ir yra atskirtos nuo esminės vertybinės perspektyvos – demokratinių vertybių gynimo. Pasak jo, medijų ir informacinio raštingumo tema yra suprantama kaip izoliuota, tačiau iš tiesų ji yra labai susijusi su politika ir galios santykiais, todėl nėra neutrali. „Mes, medijų ir informacinio raštingumo atstovai, esame demokratijos propagandistai, kovojantys su anarchistinėmis, antidemokratinėmis struktūromis. Būti atspariam dezinformacijai – reiškia turėti aiškias demokratines vertybes. Šiuo metu daug programų jaunimui, bet trūksta mokomosios medžiagos vyresnėms kartoms apie demokratines vertybes – jie jų nesupranta arba linkę joms priešintis“, – teigė jis.

Naujienų portalo DELFI.lt verslo vystymo vadovės Ievos Ivanauskaitės manymu, nereikia kategorizuoti žiniasklaidos priemonių, socialinių grupių. Visi mes esame viena visuomenė, sudaryta iš žmonių. „Per vieną dieną DELFI paskelbia 400 naujienų. Žmonės yra selektyvūs – renkasi tai, kas jiems įdomu. Tačiau blogos naujienos labiau patraukia dėmesį. Kodėl trūksta pozityvių dalykų? Nes trūksta resursų, be to, toks yra mūsų, žmonių, mentalitetas“, – teigė I. Ivanauskaitė. Tačiau jos manymu, turėtų būti teisės aktai, kad tokių dalykų kaip dezinformacija nebūtų. „Apskritai, manau, kad trūksta jungties tarp žiniasklaidos, mokyklų ir politikų.“

Neringa Jurčiukonytė, nevyriausybinės organizacijos „Media4Change“ vadovė pabrėžė žmonių įgalinimo svarbą. Pasak jos, tik į veiklą įtrauktas žmogus gali suprasti problemą, vien parodyti ar papasakoti neužtenka. „Formalus švietimas vyksta, kai vienas kalba, o kiti klauso. Bendraamžių švietimas – kai visi įtraukti. Tai yra tęstinis procesas ir tam vienų mokymų negana“. Pasak ekspertės, šiandien besikeičiame turinyje  ir skaitmeninėje erdvėje ji matanti daug galimybių mums tobulinti medijų turinį.

Konferencijos metu dėmesys skirtas ir regionams. Pasak regioninio laikraščio „Tauragės kurjeris“ direktorės Ramunės Ramanauskienės, regionuose žurnalistų darbas skiriasi nuo didžiųjų naujienų portalų – čia labiau vertinamas spausdintas žodis, nes tai, kas atspausdinta, išlieka ilgam. Pranešėja pastebėjo, kad regionuose ir dezinformacijos apraiškų matyti mažiau. Regionų temą pratęsdamas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, aptarė sudėtingą švietimo situaciją užmiestyje. Pasak jo, kaimo vietovėse moksleiviai pasižymi prastesniais rezultatais ne todėl, kad jie yra mažiau gabūs, o todėl, kad jie neturi tokių sąlygų, kokias turi didmiesčių mokyklos. „Mažoje mokykloje neįmanoma sukurti tokių pačių sąlygų ir kokybės. Kai kuriose mokyklose vaikai nesimoko fizikos ar chemijos, nes toje mokykloje nėra šių dalykų mokytojų“, – skaudžias problemas įvardijo D. Lukas.

DIGIRES projekto vadovės Auksės Balčytienės teigimu, apie informacinę erdvę vis dar kalbame standartizuotai, grėsmingai, naudojame daug štampų – turime matyti situaciją giliau. Šiuo metu nei vienas teisės aktas nereglamentuoja dezinformacijos, tik žongliruojame sąvokomis. Ji kėlė klausimą, kas iš tikrųjų yra skaitmeninis atsparumas ir kaip sukurti jam reikiamą sistemą? „Tiriame medijų raštingumą jau 10 metų, tačiau ši sąvoka dar niekada nebuvo tokia populiari kaip šiandien. Tyrimai parodė, kad Lietuvos žmonės retai tikrina informaciją, mažai žino apie informacijos tikrinimą“, – teigė profesorė.

Tarp svarbiausių diskusijos metu įsivardintų tikslų – pasitikėjimo valstybe, profesionalia žiniasklaida, mokytojais kūrimas, kritinio mąstymo ugdymas, medijų raštingumo mokymas, faktų tikrinimo praktikos tęstinumas. Iš renginio, kurio metu Baltijos visuomenės skaitmeninio atsparumo tyrimų centro DIGIRES asociacija drauge su dezinformacijos užkardymu suinteresuotų organizacijų, institucijų, kitų nišų atstovais bandė išsikelti ambicingus bendrų veiklų 2023-iesiems tikslus, organizatoriai palinkėjos išsinešti keturis žodžius: abejojimas, pasitikėjimas, švietimas ir atsakomybė.

PMDF mokslo darbuotojui dr. T. Blaszczak – garbingas tyrinėtojų apdovanojimas

2022 m. rugsėjo 30 – spalio 2 d. dienomis VDU įvyko jubiliejinis – dešimtasis Tarptautinis Gudijos tyrinėtojų kongresas. Didžiausias nepriklausomas Gudijos akademinis įvykis, skirtas kasmet aptarti naujausius tyrimus ir projektus humanitariniuose ir socialinėse moksluose. Tai vienintelė vieta kurioje nuo 2011 metų galima laisvai mąstyti ir diskutuoti Gudijos istorijos, politikos, visuomenės ir kultūros klausimais. Kongresą organizuoja ir kasmet dalyvauja jame taip pat PMDF atstovai.

2013 m. buvo įsteigta kongreso premija, kasmet skiriama už geriausias publikacijas humanitarinėse moksluose, socialinėse ir politikos moksluose, bei istorijos srityje. Papildomai kasmet premijos yra taip skiriamos specialios užsienio autoriams (ne Gudijos piliečiams). Šiais metais buvo svarstomos lenkų kalba 2016-21 metais išleistos monografijos Gudijos tematika, o geriausia buvo išrinktą PMDF Česlovo Milošo centro vyr. mokslo darbuotojo dr. Tomaszo Błaszczako monografija „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m.“ (Błaszczak, Tomasz. Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok, 2017.)

Informacija apie 2022-2023 mokslo metų pradžią

Artėjant naujiesiems mokslo metams, VDU sveikina studentus ir primena svarbią informaciją dėl paskaitų pradžios.

Pirmo kurso magistrantūros studijų studentams ir visų pakopų vyresnių kursų studijų studentams specialybės dalykų paskaitos prasideda rugpjūčio 29 d., užsienio kalbų ir A grupės dalykų – nuo rugsėjo 2 d.

Rugsėjo 1 d. paskaitos nevyks.

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentams paskaitos prasidės nuo rugsėjo 2 d. Pirmakursius kviečiame dalyvauti „Įvadas į studijas VDU 2022“ savaitėje, kuri vyks rugpjūčio dienomis. Visa svarbi informacija ir programa skelbiama svetainėje https://ivadas.vdu.lt/.

Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmo kurso studentų registracija į studijų dalykus vyks rugpjūčio 31 d.

Vyresnių kursų studijų studentų pirmasis registracijos į 2022/2023 m. m. rudens semestro studijų dalykų paskaitas seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas vyks rugpjūčio 23-29 dienomis. Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų savitarnos portalo.

Studijų tvarkaraščiai

• Katedros
• Konferencija „Lights and Shadows in the Baltic Sea Region: 15 Years after EU Enlargement”
• Kontaktai
• Pradžia
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Apie fakultetą
• Mokslas
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai