Fakultete veiklą tęs Kauno „Europe Direct“ informacijos centras

Nuo gegužės 1 d. Kaune, kaip ir kituose aštuoniuose Lietuvos miestuose, veiklą tęsia naujos kartos informacijos centrai „Europe Direct“.

Kaune Europe Direct informacijos centras (tik kitokiu pavadinimu – Kauno Europos informacijos centras) jau veikia nuo 2020 m., o nuo 2018 m.  projektą administruoja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas.

Kauniečiams Europe Direct centras atpažįstamas kaip kasmetinių viešų Europos dienų švenčių, jau 11-ąjį sezoną skaičiuojančių populiarių intelektualių protų mūšių turnyrų “Europrotai” organizatorius, 8 metus vykstančio jaukaus tarptautinio  kultūrinio projekto „Kalėdinių žaisliukų mainai“ koodinatorius, įvairių su ES temomis susijusių konferencijų, seminarų, diskusijų, akcijų, parodų rengėjas.

Europe Direct tinklas (visoje ES veikia 424 centrai) – tai komunikacinis Europos Komisijos projektas, skirtas informuoti visuomenę apie ES ir jos prioritetus ir vykdomą politiką, organizuojant renginius aktualiomis ES temomis sudaryti galimybes žmonėms išgirsti ekspertų nuomones ir skatinti diskusijas.

2021-2025 m. naujos kartos Europe Direct centrų vaidmuo ir įgaliojimai buvo modernizuoti: jie ne tik organizuos įvairius dalyvaujamuosius renginius, kaip antai Konferencija dėl Europos ateities, taip prisidėdami prie Europos viešosios erdvės plėtojimo, bet ir teiks vietos žiniasklaidai aktualią informaciją apie ES politiką ir prioritetus, įtrauks ją į savo veiklą, padės Europos Komisijai stebėti su ES politika susijusius vietos aspektus. Naujosios kartos centrai taip pat skatins aktyvų Europos pilietiškumą mokyklose ir koordinuos veiklą su kitais ES tinklais regionuose ir vietiniais komunikacijos partneriais. Jie padės palaikyti svarbų ES institucijų ir piliečių ryšį ir atskleisti, kaip Europa kovoja su COVID-19 pandemija, kaip, įgyvendindama programą „NextGenerationEU“ ir siekdama žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos, skatina ekonomikos atsigavimą.

Lietuvoje veikiantys informacijos centrai „Europe Direct“ glaudžiai bendradarbiauja su Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje ir Europos Parlamento biuru Lietuvoje, o jų veikla piliečiams yra nemokama.

Skelbiamas paskutinis 2020–2021 m. m. „Erasmus+“ praktikos konkursas

Skelbiamas paskutinis studentų ir būsimų absolventų „Erasmus+“ praktikai 2020–2021 m. m konkursas. Atrankos dokumentus galima teikti iki 2021 m. gegužės 31 d.

Svarbu, studentams, kurie studijas baigia 2021 m. birželio mėnesį, tai yra paskutinė galimybė pateikti paraišką absolventų praktikai.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 6 mėn. (su galimybe prasitęsti praktiką)

Atrankose gali dalyvauti dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai, kurie esamoje studijų pakopoje (kurioje dabar mokosi ir kurioje studijuodami planuoja vykti į praktiką) nėra išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus studijų / praktikos laikotarpio.

Dokumentai atrankai

Atrankos dokumentai Erasmus+ studentų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I–III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.

Atrankos dokumentai Erasmus+ absolventų praktikai:

Atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų paskutinio kurso studentai. Praktika gali prasidėti tik po studijų baigimo (diplomo įgijimo) ir turi baigtis per vienerius metus nuo studijų baigimo datos.

Pirmenybė atrankoje suteikiama:

  • Studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
  • Studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus „Erasmus“ praktikos mobilume.

Atrankos kriterijai

  • studento motyvacija;
  • geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
  • praktikos atitikimas studijų programai;
  • studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
  • dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Atrankos kriterijų eiliškumas nėra apibrėžtas. Fakultetai turi teisę nustatyti, viešai paskelbti ir atrankos metu taikyti atskirą kriterijų eiliškumą bei papildomus kriterijus.

Atrankos rezultatai bus skelbiami el. paštu, informuojant visus kandidatus.

Daugiau informacijos

Informacija, ketinantiems rinktis magistrantūros studijas fakultete

Balandžio 26-30 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyks renginys studentams „Informacinė savaitė: baigiau bakalaurą. Kas dabar?“, ketinantiems rinktis magistrantūros krypties studijas. Visą savaitę vyksiantys virtualūs seminarai, paskaitos ir susitikimai su universiteto ir fakulteto atstovais bei absolventais kvies studentus iš arčiau susipažinti su VDU siūlomomis magistrantūros studijų galimybėmis.

Informacinės savaitės metu studentai ne tik turės galimybę išgirsti daug naudingos informacijos apie magistrantūros studijas, programų išskirtinumą ar dvigubo diplomo studijas, bet ir dalyvauti įvairiuose seminaruose. VDU Karjeros centro atstovai pristatys karjeros planavimo ir darbo paieškos principus, Tarptautinių ryšių departamento atstovai papasakos apie tarptautinio mobilumo galimybes studentams ir absolventams, VDU absolventė pasidalins savo patirtimi, kodėl verta tęsti studijas magistrantūroje ir kokią naudą jos suteikia. Taip pat vienas iš informacinės savaitės renginių bus skirtas norintiems daugiau sužinoti apie doktorantūros studijas.

Balandžio 28 d. 14 val. 14 val. bus pristatomos VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistrantūros studijų programos ir jų teikiamos galimybės: Diplomatija (anglų kalba), Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (anglų kalba), Šiuolaikinė Europos politika, Valstybės institucijų administravimas, Integruota komunikacija, Ateities medijos ir žurnalistika (anglų kalba).

Renginyje gali dalyvauti tiek VDU, tiek ir kitų universitetų ar kolegijų vyresniųjų kursų studentai.

Registracija būtina. Registracijoje nurodytu el. pašto adresu bus siunčiamos virtualių susitikimų nuorodos.

Pilna renginių programa

Politologijos žinių konkursas „Politika aplink mus“ bendrojo ugdymo įstaigų 12 klasės (IV gimnazijos) mokiniams

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas balandžio mėn. 28 d. (trečiadienį), nuotolinėje aplinkoje organizuoja politologijos žinių konkursą „Politika aplink mus“. Konkursas skirtas bendrojo ugdymo įstaigų 12 klasės (IV gimnazijos) mokiniams, kurie siekia pasitikti savo politologijos žinias.

Konkurso organizatoriaus dr.  Mindaugo Norkevičiaus vertinimu, abiturientai, kurie ruošiasi laikyti istorijos egzaminą turi atkreipti dėmesį į politologinių klausimų suvokimo svarbą, kurie yra sudedamoji egzamino dalis. Organizatorius pabrėžia, kad „tokio tipo konkursas padeda mokiniams ne tik įsivertinti savo turimas žinias, tačiau ir sužinoti naujų dalykų iš politologijos srities“.

Pirmos vietos nugalėtojui įteikiami universiteto ir rėmėjų prizai. Žinių konkurso I, II, III vietų laimėtojams bus įteikiami diplomai. Mokinius ruošusiems mokytojams bus įteikiami pažymėjimai.

Politologinių žinių konkurso nuostatai

Registracijos forma

Tradicinė šeštoji Lietuvos ir Šiaurės šalių metinė konferencija

2021 m. kovo 19 d. įvyko tradicinė šeštoji Lietuvos ir Šiaurės šalių metinė konferencija-webinaras. Šiais metais ji buvo skirta Arkties problematikai. Konferenciją organizavo VDU PMDF, Rytų Europos Studijų Centras, Danijos, Islandijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ambasados Lietuvoje ir Šiaurės Ministrų Tarybos biuras. Konferencijos dalyvius sveikino Lietuvos užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius ir ES specialusis pasiuntinys Arkties reikalams Michael Mann.

Pirmoje dalyje, skirtoje bendradarbiavimui žaliosios ekonomikos ir tvarios ekonomikos srityse Arktyje, pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo Tómas Orri Ragnarsson (Šiaurės ministrų taryba), Louise Calais (Švedijos užsienio reikalų ministerija), Rune Jensen (Norvegijos užsienio reikalų ministerija) bei Viktorija Rusinaitė (Vilniaus politikos analizės institutas).

Antroje konferencijos dalyje, kurioje buvo analizuojamas bendradarbiavimas ir konkurencija Arktyje, pasisakė Matti Anttonen (Suomijos užsienio reikalų ministerija), Thomas Winkler (Danijos užsienio reikalų ministerija), Saulius Gasiūnas (Lietuvos krašto apsaugos ministerija) ir Friðrik Jónsson (Islandijos atstovas Arkties taryboje). Konferenciją koordinavo ir antroje sesijoje moderavo Jean Monnet profesorius Dr. Mindaugas Jurkynas (VDU).

Konferencijos – webinaro įrašas

Registracija į 11-ąjį protų mūšių „KAUNO EUROPROTAI” turnyrą

Registracija į 11-ąjį protų mūšių „KAUNO EUROPROTAI” turnyrą ATIDARYTA!
Šį kartą EUROPROTAI vyks online.
Kovo 17 d. kviečiame į pirmąjį žaidimą! Kaip ir kasmet, keturias savaites iš eilės vyks 4 žaidimai, kurių pabaigoje išrinksime daugiausiai žinių apie Europą turinčius Kauno Europrotus 2021.
Kada: kovo 17, 24, 31 ir balandžio 7 d. Pradžia – 19 val.
Kur: internete (YouTube transliacijos nuorodą gausite užregistravę komandą).
Komandų registracija el. paštu: kaunas@eudirect.lt.
Dalyvavimas „Europrotuose“ kaip visada yra nemokamas.

Kaip žaisime Europrotus internetu?
Užsiregistravusių komandų kapitonai antradienį gaus el. laiškus, kuriuose bus nuoroda į video transliaciją (YouTube nuoroda) ir nuoroda į atsakymų formą, kurioje kiekvienam turui komandos kapitonas turės supildyti atsakymus. Žaidimo vakarą, t.y. kiekvieną trečiadienį (kovo 17, 24, 31 ir balandžio 7 d.), iki 19 valandos, komandos turi susijungti į kokią nors internetinę bendravimo platformą ir pasileisti YouTube transliaciją. Komandos kapitonas, be transliacijos, turi būti atsidaręs ir atsakymų formos pildymo langą, kur rašys komandos teikiamus atsakymus (1 atsakymui – 1 minutė, po turo skiriama 1 minutė pateikti atsakymų formą mums).
Kaip ir gyvuose žaidimuose kiekvieną žaidimą sudarys 5 turai po 10 klausimų (Įvairūs klausimai, Teminiai, Vaizdo turai ir kt.). Didžioji dalis klausimų – ©Benjaminas Mašalaitis.
Naujovė: kiekviename žaidime 1 turas bus TURBO turas – atsakymams pildyti skiriama po 30 sekundžių, tačiau bus pateikti pasirenkami atsakymų variantai.
Šių metų EUROPROTŲ prizinį fondą bei klausimų įvairovę praturtina mūsų partneriai: Europos parlamento nariai prof. Liudas Mažylis ir Bronis Ropė, VšĮ „Terra Publica“, ES programos “Europa piliečiams” biuras, Europos vartotojų centras, Kauno m. savivaldybė, VšĮ “Kaunas In”, Lietuvos vartotojų institutas ir VšĮ „Žaliasis taškas“.
Nekantriai laukiame susitikimo (nors ir virtualaus) su Jumis!

Šiandien Danielai Lozoraitienei būtų sukakę 80 metų

Steigiant ir vystant magistrantūros Diplomatija ir tarptautiniai santykiai studijas Vytauto Didžiojo universitetas jautė pareigą puoselėti tarpukario ir pokarinio laikotarpio lietuvių diplomatų atminimą.

VDU magistrantūros programos Diplomatija ir tarptautiniai santykiai atsiradimą prieš 20 metų lydėjo noras įamžinti Lozoraičių šeimos įnašą į Lietuvos, visos Europos ir pasaulio diplomatiją. Iškeliavus į amžinybę Stasiui Lozoraičiui jaunesniajam šios misijos ėmėsi jo žmona Daniela Lozoraitienė. Ji savo lėšomis rėmė studentų stipendijas, po to bendradarbiaujant su Lietuvių Fondu įkūrė Stasio Lozoraičio stipendijų fondą. Stipendija skiriama šios programos studentams, suteikiant galimybę stažuotis LR diplomatinėje atstovybėje Romoje.

Danielos Lozoraitienės finansinės paramos dėka Vytauto Didžiojo universitete atsirado mokslinis leidinys Jaunųjų politologų almanachas, po to pervadintas į Politikos mokslų almanachą, kuriame publikavosi Lietuvos ir užsienio politologai. Nuo įkūrimo studijų įkūrimo 2001 m. programą baigė virš 300 absolventų. Didžioji dalis jų šiuo metu dirba diplomatinį arba panašaus pobūdžio darbą.

Šiuo metu Stasio Lozoraičio stipendijų fondą kuruoja Danutė Vaičiulaitytė-Nourse, kuri palaiko aktyvius ryšius su fakultetu plėtojant Lozoraičių atminimą ir studentų skatinimą diplomatijos srityje.

A. Pukšto – forumo „Liublino ketvertas“ iniciatorių susitikime su LR Seimo pirmininke

Vasario 17 d. Politologijos katedros docentas dr. Andžej Pukšto, Lietuvos istorijos instituto direktorius prof. Alvydas Nikžentaitis, ambasadorius Marius Janukonis ir žurnalistas Vytautas Bruveris Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei – Nielsen pristatė bendradarbiavimo su Ukraina ir demokratine Baltarusija strategiją „Liublino ketvertas“.

Strategija numato glaudų akademinio pasaulio, žurnalistų ir politikų bendradarbiavimą, prisidedant prie demokratinių permainų Baltarusijoje ir Ukrainoje. Savo pastangas turėtų sutelkti Lietuvos ir Lenkijos atstovai, o prie jų prisijungs Ukrainos ir Baltarusijos pilietinių visuomenių veikėjai.

Ši iniciatyva tai Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimo, kuris yra žinomas kaip „Liublino trejetukas“, tąsa. 2020 m. vasarą trijų šalių užsienio reikalų ministrai Liubline pasirašė bendradarbiavimo deklaraciją. Vėliau, prie iniciatyvos prisijungė Baltarusijos opozicijos atstovai.

Vasario 18 d. minėta strategija buvo pristatyta užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui.

Fot. Olga Posaškova (Lietuvos Respublikos Seimas)

Geriausiai įvertinti dėstytojai 2020-2021 m. m. rudens semestre

Remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų dalyvavimo aktyvumu, 2020 – 2021 m. m. rudens semestre geriausiai įvertinti dėstytojai Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (pateikiama abėcėlės tvarka):

  • Arūnas Molis,
  • Aušra Rimaitė,
  • Gerda Jakštaitė,
  • Gintarė Žukaitė,
  • Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė,
  • Justinas Juozaitis,
  • Ligita Šarkutė,
  • Mindaugas Norkevičius,
  • Rytis Zemkauskas.

Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

  • Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau;
  • Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, 10 asmenų ir daugiau; arba 25 % ir daugiau, kai studentų skaičius semestre 100 ir daugiau.

Rudens semestro geriausiai studentų įvertintiems dėstytojams VDU Moodle aplinkoje suteikti skaitmeniniai ženkleliai „Dėstymo kokybė 2020 ruduo“.

Fakultete nebuvo nepalankiai įvertintų dėstytojų, remiantis šiais kriterijais: bendras dėstymo įverčio vidurkis – 6 ir mažiau; studentų aktyvumas apklausoje – 5 studentai ir daugiau.

PMDF tyrėjų mokslinis projektas COVID19 sukeltos krizės valdymo ištyrimui

COVID-19 epidemija tapo iššūkiu sveikatos apsaugos bei kitoms viešojo valdymo paslaugų sistemoms. Vyriausybės bei regioninės ir vietos valdžios, reaguodamos į sparčią pandemijos plėtrą, suformavo krizės valdymo politikas.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas dr. Remigijus Civinskas, Politologijos katedros lektorius dr. Gintaras Šumskas kartu su profesoriumi dr. Jaroslav Dvorak vykdė aktualų mokslinį projektą „Viešojo valdymo sprendimai ir jų tobulinimas COVID-19 sukeltai krizei įveikti Lietuvos savivaldybėse: sprendimo priemonės ir paslaugų teikimas”, kurio tikslas yra ištirti COVID-19 sukeltos krizės valdymo politikų įgyvendinimo veiksmingumą Lietuvoje bei nustatyti geriausius operacinio lygio ir strateginius sprendimus.

Projekto tyrimo pagrindą sudaro artimosios biurokratijos teorija, kuria remiantis galima išanalizuoti atsako į COVID-19 politikų veiksmingumą paslaugų lygiu. Teorija įgalina kompleksiškai ir visapusiškai nagrinėti artimųjų tarnautojų (turinčių plačią diskreciją) santykius ir sąveikas su klientais. Teoriniai konceptai ir prielaidos yra tinkami nagrinėti artimųjų tarnautojų veikimą krizių metu priimamuosiuose (paslaugos, kurios yra teikiamos vadinamosiose priešakinėse linijose. Čia dirbantiems artimiesiems tarnautojams tenka išskirtinai dideli darbo krūviai, trūksta išteklių ir yra nemažai netikrumo). Šios teorijos panaudojimas gali geriausiai atskleisti nagrinėjamą reiškinį – atsako į COVID-19 sukeltos krizės politikų įgyvendinimą teikiant žmonėms paslaugas.

Empiriniam projekto tyrimui buvo pasirinktas COVID-19 sukeltos krizės valdymo politikų įgyvendinimas asmens sveikatos ir sveikatos paslaugų srityje, analizuojant ir savivaldybių politinių-administracinių institucijų įsitraukimą.

Tyrimas buvo atliekamas penkiose savivaldybėse. Pasirinktos didžiausią gyventojų skaičių turinčios Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės ir rajonų su didesniu nei vidutiniu COVID-19 sergamumu (Marijampolės ir Ukmergės) savivaldybės (2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais).

COVID-19 sukeltos krizės valdyme tarnautojų įveikas lėmė apsunkintos darbo sąlygos išteklių ir laiko trūkumai, padidėjęs darbo krūvis, paslaugų teikimo ribojimai  įgyvendinamos ir jų naujos formos. Tiesa, jis ne vienodai ir ne vienu metu veikė medikus ir socialinių paslaugų teikėjus dirbančius priešakinėse linijose. Sunkiausiose sąlygose teko dirbti atskiroms artimųjų tarnautojų grupėms susidūrus su COVID-19 protrūkio židiniais, dėl ligos ar kitų priežasčių sumažėjus darbuotojų skaičiui (stacionariose gydymo ir socialinės globos įstaigose arba teikiant paslaugas namuose) bei kai kuriems specialistams perėjus į nekontaktines paslaugų teikimo formas. Darbas su klientais buvo sudėtingomis sąlygomis, kai krūviai padidėjo daliai tarnautojų atnaujinus paslaugų teikimą po karantino. Tarnautojų darbą I-ojo karantino metu apsunkino ir nuolat besikeičianti COVID-19 sukeltos krizės valdymo politika.

COVID-19 sukeltos krizės poveikiai artimųjų tarnautojų elgsenoms

Atlikus tyrimą mokslininkai teikia šias rekomendacijas:

Turėtų būti geresnė komunikacija (informavimas, konsultavimas) tarp krizės valdymo centrų ir savivaldybių. Reikėtų įvertinti krizės pamokas ir parengti savivaldybių informavimo – konsultavimo planą. Aiškiau teisės aktuose ir priimant sprendimus (strateginius, operacinius) apibrėžti savivaldybių atsakomybes. Nenumatyti jų perteklinės kontrolės. Skiriant atsakomybes naudotis konsultavimusi, savivaldybių įtraukimu atsižvelgiant į didelį savivaldybių nepasitikėjimą centro valdžiomis, legalistinę tradiciją ir kitus nepalankius kultūrinius veiksnius. Stiprinti koordinavimo mechanizmus. Tyrimas atskleidė, kad paslaugų teikėjai susiduria su kompleksinėmis problemomis nuo karantino pereinant į sušvelnintą režimą. Rekomenduojama atlikti išsamesnį poreikių vertinimą ir numatyti „pokarantininį paslaugų atkūrimo mechanizmą“, kuris galėtų apimti kelias svarbias priemones: psichologines konsultacijas viešojo sektoriaus darbuotojams, gebėjimų valdant lūkesčius ir klientų emocijas stiprinimą,  rekomendacijas įstaigoms dėl lankstumo organizuojant paslaugų teikimą. rekomenduojama įstaigų vadovams (atlikus valdymo procesų tyrimus, veiklos vertinimą) koreguoti personalo, atlygio politikas, keisti procesų organizavimą bei nusistovėjusias organizacijų kultūras.

Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas trumpalaikių mokslinių tyrimų projektas Nr. S-COV-20-16 „Viešojo valdymo sprendimai ir jų tobulinimas COVID-19 sukeltai krizei įveikti Lietuvos savivaldybėse: sprendimo priemonės ir paslaugų teikimas” nuo 2020-06-15 iki 2020-12-31.

Projekto išvados-rekomendacijos valstybės institucijoms

Projekto išvados-rekomendacijos Savivaldybių bei ministerijų kontroliuojamų įstaigų vadovams

Projekto išvados-rekomendacijos Savivaldybių ekstrem. komisijų nariams

Projekto išvados-rekomendacijos savivaldybių vadovams ir COVDI-19 sukeltos krizės politikos priemonių koordinavimo centrams

Mokslinio tyrimo projekto ataskaita