O. Vaitkevičienė: universitete gali jaustis kolega
Politikos mokslų bakalauro studijų programos ir Integruotos komunikacijos magistro studijų programos PMDF absolventė Odeta Vaitkevičienė apie savo studijas PMDF.
Kas Jus paskatino pasirinkti būtent tokios krypties politikos mokslų/ integruotos komunikacijos studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Nuo paauglystės vedė noras būti žurnaliste, lankiau žurnalistikos mokyklą, kurioje garbūs ir kompetentingi dėstytojai pasakojo, kaip tapti ir būti geru žurnalistu. Dėstytojai dažniausiai netiesioginiu būdu vis minėdavo, kad geriau yra turėti tą specialybę, kurios žurnalistu norėtum būti, o po bakalauro studijų tuomet pasirinkti žurnalistikos magistrą. Aš svarsčiau, kad man įdomiausia būtų rašyti apie politiką, tad taip akys nukrypo į politikos mokslus. Kodėl integruota komunikacija? Man atrodė, kad tai labai gretima specialybė mano bakalaurui, kadangi bakalauro studijų metu dar turėjau ir gretutines studijas – viešąją komunikaciją. Šis tęstinumas gavosi labai natūraliai. Studijuojant viskas tiko ir patiko. Patiko tai, ką dariau, ką girdėjau, dėstytojai, kolektyvas ir apskirtai visa visuma. Dar ir dabar daug kam pasakau, kad pasiilgstu universiteto, tų erdvių. Net šiandien einant į šį interviu pagalvojau, kad atrodo jau nemažai metų prabėgo nuo mokslų baigimo, bet grįžtant vėl viskas atrodo taip artima ir traukia atgal.
Studijos VDU buvo visiškas atsitiktinumas, nes visą gyvenimą galvojau, kad studijuosiu tik Vilniuje ir niekur kitur. Tikriausiai, kadangi pati esu ne iš Kauno, tai natūralu, kad dažniausiai kaip ir daugumai iš kitų regionų akys krypo į Vilnių. O kodėl į Vilnių? Net pati nežinau, negaliu paaiškinti. Gal dėl to, kad sostinė. Pamenu kaip šiandien, kad buvo paskutinis vakaras, kuomet dar buvo galima redaguoti stojimų pasirinkimus internetu, ir be 5 minučių 12 valandą nakties aš pakeičiau tą sąrašą visiškai kitaip nei buvo. Nežinau kodėl, bet pakeičiau taip, kad pirmoje vietoje įrašiau VDU politikos mokslus. Paaiškinimo kodėl – nėra. Manęs nesuprato nei tėvai, nei draugai, bet kai įstojau pirmu numeriu ir į nemokamą vietą, man net nekilo klausimas „gal būčiau įstojus kur kitur“, nes aš buvau laiminga ir džiaugiausi ta akimirka. Dėl to ir sakau, kad tai buvo visiškai laimingas atsitiktinumas, jokių planų nebuvo. Likimas tikriausiai pats taip sudėliojo. Kaip ir daug ką mano kelyje po mokyklos baigimo dėlioja pats likimas ir laimingi atsitiktinumai.
Ką jums davė VDU politikos mokslų bei integruotos komunikacijos studijos?
Gal geriau sakyti ko nedavė? Nes vardinti galima begalę dalykų: platų akiratį, žinias, bendravimą, puikius žmones, su kuriais susipažinau, nekalbant apie savo bendrakursius, dėstytojus, su kuriais ir šiandien bendrauju ir susitikę vieni su kitais pasikalbam kaip sekasi. Patirtis, praktika, nes kalbant apie praktikos galimybes, manau, kad aš išnaudojau viską, ką buvo galima. Viena mano praktika buvo LR Seime, kita Ispanijos konsulate, taip pat buvau išvažiavusi Erasmus studijoms į užsienį. Taigi, sakau, belieka paklausti, ko universitetas man nedavė, ir ką dar būtų galima duoti. VDU mano lūkesčius išpildė su kaupu, nes prieš studijuodama net neįsivaizdavau, kokios tos studijos gali būti ir ką jos gali suteikti. Apskritai, įstojimas į universitetą, tai lyg žingsnis į naują pasaulį.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?
Sunkus klausimas, ypač apie trūkumus. Man asmeniškai didžiausias pliusas ir tai, apie ką visada visiems pasakojau už VDU sienų, tai tas betarpiškas pasijutimas sava. Sava ne tik tarp bendrakursių, bet ir tarp dėstytojų. Man, pavyzdžiui, buvo svarbu, kad niekada nebijojau paklausti, niekada nebijojau sulaikyti dėstytojo po ar prieš paskaitą, ar galų gale, jei kils klausimas, parašyti ir paklausti. Tą betarpiškumą ir pasitikėjimą kitaip būtų galima įvardinti kaip kolegiškumą. Universitete gali jaustis kolega. Tas buvo labai svarbu, bent jau man. Džiaugiuosi, kad nereikėjo būti kažkur kamputyje susitraukus ir bijoti paklausti ar ateiti į paskaitą. Apskritai, eiti į paskaitas man būdavo smagu. Galėčiau pasakyti, kad aš buvau ta keistuolė, nes dažniausiai visi galvodavo, kaip nenueiti į paskaitą, o aš buvau ta, kuri, jeigu negalėdavo ateiti, net blogai pasijausdavo. Atėjus į paskaitą, galima sužinoti tiek daug, nes pati paskaitų atmosfera yra kitokia.
Ką veikiate šiuo metu?
Šiuo metu aš esu Kauno apskrities policijos komunikacijos poskyrio vadovė.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
Kiekvienam žmogui skirtingai. Aš negaliu išvardinti trijų dalykų, nes tai nėra kažkokie specialūs žingsneliai, laipteliai ar receptai, kurie atitiktų visiems vienodai. Ką galėčiau pasakyti, tai mėgautis viskuo, ką duoda VDU ir čia esantys žmonės. Mėgautis ir imti kiek galima daugiau tai, kas yra susiję su žiniomis, patirtimi, praktikų galimybėmis. Būtent tai yra labai svarbu pačiam, kaip besiformuojančiai asmenybei, kaip būsimam specialistui. Vien teorinių žinių gyvenime neužteks, tad reikia būti smalsiam, imliam ir neužsisklęsti savyje, o būti atviru naujovėms ir žinioms. Na ir, žinoma, reikia siekti savo tikslų, nors negaliu pasakyti, kad visa tai, ką veikiau po universiteto, buvo mano tikslai, nes, kaip jau ir minėjau, mane gyvenime veda likimas ir lemtingi posūkiai. Taip pat labai svarbu yra ugdyti save, plėsti akiratį, bendrauti. Svarbiausia labai norėti iš savęs. Nebūtina siekti kažkokių labai aukštų karjeros tikslų, bet to, ką darai ir sieki, turi labai norėti.
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Tiesą pasakius, nepasakyčiau, kad kažką labai pasiekusi esu, nors, kita vertus, pagalvojus ir atsižvelgus į tai, kiek metų praėjo po studijų, tai nėra tiek daug, o lyg ir pasigirti jau yra kuo. Aš esu pakankamai savikritiška ir nemanau, kad dabartinė vieta yra mano galutinė stotelė, kurioje apsistosiu. Galbūt kažkada sugrįšiu į universitetą, tuomet ir galėsiu sakyti, kad pasiekiau viską, ką universitetas davė. Dabar manau, kad aš dar tame siekimų kelyje ir po 5 ar 10 metų, galbūt jau galėsiu kalbėti apie kažkokius pasiekimus.
Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?
Mano nuomone, vienareikšmiškai prisidėjo, nes tokia asmenybė, kokia esu dabar, tai didžiąja dalimi yra universiteto dėka. Žinoma, daug kas atkeliauja iš šeimos, vaikystės, paauglystės, bet profesinio kelio srityje universitetas yra labai svarbi stotelė. Aš tik baigusi bakalauro studijas iškart įsidarbinau Vilniuje, kai Lietuva pirmininkavo pusmetį Europos Sąjungoje. Man gavosi taip, kad darbas buvo tiesiogiai susijęs su baigta specialybe. Baiginėjant tą darbą, aš stojau į magistrą. Tada magistrantūroje plėtojau savo komunikacijos ir viešųjų ryšių žinias ir pabaigusi darbą iš karto susiradau esamą. Viskas įvyko kažkaip labai supintai. Galvočiau, kad tai, ką išugdė universitetas politikos mokslų srityje, man labai pravertė tada mano tiesioginiame darbe. Jis buvo visiškai susijęs su politika ir tarptautiniais santykiais. Galų gale, man padėjo ir kalbų žinios, nes tai buvo darbas anglų kalba. Paskui patobulėjusi, sustiprinusi žinias ir įgūdžius kitoje srityje, aš šiandien galiu jaustis laisvai savo dabartiniame darbe. Abi studijos, kurios, mano nuomone, yra glaudžiai susijusios, nors ir pavadinimai skamba kitaip, turėjo labai daug įtakos mano sėkmei darbuose.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Daug smalsumo ir daug drąsos. Drąsos imti viską, ką duoda VDU. Tai tikriausiai būtų pagrindinis palinkėjimas, nes būsimas studentas turi būti smalsus ir tikrai drąsus. Drąsus klausti, domėtis, eiti į paskaitas ir girdėti, juk paskaityti vadovėlį galime ir namie, o savo patirtimi besidalijantys žmonės, perteikia visai kitaip.
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas? Kurią programą?
2009-2013 – politikos mokslų bakalauro studijos
2010-2013 – viešosios komunikacijos gretutinės studijos
2013-2015 – integruotos komunikacijos magistro studijos
Interviu medžiagą parengė Jūratė Vietaitė