Kviečiame studijuoti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistrantūros programose
Prašymų priėmimas į magistrantūros studijas yra vykdomas internetu epasirasymas.vdu.lt. Priėmimo taisykles rasite čia.
Informaciją apie 2024 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.
Kolegijų absolventai priimami priėmimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis, sudarant sąlygas studijuoti papildomus dalykus arba priimant į papildomąsias studijas.
PMDF MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS DĖSTOMOS ANGLŲ KALBA
- Ateities medijos ir žurnalistika
- Diplomatija ir tarptautiniai santykiai
- Rytų Europos studijos ir tyrimai (MIREES)
PMDF MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS DĖSTOMOS LIETUVIŲ KALBA
Kviečiame dalyvauti susitikimuose-konsultacijose, aptariant PMDF magistrantūros programas. Aptarsime jums rūpimus klausimus ir darbo galimybes pabaigus pasirinktas magistro studijas:
- 2024 05 22, 14 val. V. Putvinskio g. 23-311
- 2024 06 05, 14 val. online.
Baltarusijos politikės Sviatlanos Tsikhanouskayos vizitas VDU PMDF
2024 m. gegužės 6 d., Vytauto Didžiojo Universitete (V. Putvinskio g. 23-311 aud., Kaunas) lankėsi Baltarusijos politikė Sviatlana Tsikhanouskaya. Susitikimo su akademine bendruomene metu S. Tsikhanouskaya skaitė pranešimą tema: Regioninis stabilumas: Demokratinės Baltarusijos vaidmuo užtikrinant saugumą Rytų Europoje. Paskaitos metu buvo siekiama įvertinti Baltarusijos vaidmenį regioninio stabilumo ir saugumo kontekste Rytų Europoje, ypač atsižvelgiant į šalies politinę situaciją ir demokratizacijos galimybes. Paskaitoje buvo analizuojama, kaip Baltarusijos vidaus politiniai ir ekonominiai veiksniai gali paveikti regioninį stabilumą, taip pat įvertinamas jos potencialus vaidmuo demokratinėje formoje Rytų Europoje.
Kaip teigia vizitą organizavusi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė, tai unikali galimybė paskaitos metu diskutuoti su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Tsikhanouskaya apie Baltarusijos vaidmenį regioniniame stabilume bei galimus ateities scenarijus. Susitikimo metu aktyviai dalyvę universiteto studentai įsitraukė į diskusiją su S. Tsikhanouskaya, kur aptarė aktualias geopolitines temas bei Baltarusijos ateities perpektyvas.
Sviatlana Tsikhanouskaya yra Baltarusijos nacionalinė lyderė, Jungtinio pereinamojo laikotarpio vyriausybės vadovė ir išrinktoji Baltarusijos prezidentė, kuri, nepriklausomų stebėtojų nuomone, laimėjo 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimus prieš ilgametį diktatorių Aliaksandrą Lukašenką.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d, Tsikhanouskaya pertvarkė judėjimo vadovybę, sukurdama ir vadovaudama Jungtiniam pereinamajam kabinetui. Tsikhanouskajos vadovaujami Baltarusijos antikariniai aktyvistai vykdė pogrindinį pasipriešinimą Baltarusijoje sabotuodami geležinkelio transportą Rusijos kariuomenės pajėgoms, taip pat savanoriškai stojo į Baltarusijos kariuomenės dalinius, kovojančius už Ukrainą.
Kaip Baltarusijos demokratinio judėjimo lyderė ji aplankė 28 šalis, rinkdama paramą ir pasisakydama už daugiau kaip 1500 politinių kalinių išlaisvinimą, taikaus valdžios perdavimą per laisvus ir sąžiningus rinkimus. Susitikimuose su JAV prezidentu J. Biden, Vokietijos politike Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu E. Macronu, EU prezidente L. von der Leyen ir kitais pasaulio lyderiais, A. Tsikhanouskaya pabrėžė, kad būtinybę drąsiau reaguoti į Baltarusijos diktatūros veiksmus.
2020-2023 m. Sviatlana Tsikhanouskaya tapo taikios kovos už demokratiją ir stiprios moterų lyderystės simboliu. Be dešimčių apdovanojimų, ji yra Europos Parlamento skiriamos Sacharovo premijos, 2022 m. Tarptautinio keturių laisvių apdovanojimo ir Karolio Didžiojo premijos laureatė. 2021 m. ir 2022 m. Nobelio taikos premijai ją nominavo atitinkamai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Norvegijos parlamento nariai. A. Tsikhanouskaya buvo pripažinta „Bloomberg“ 50 įtakingiausių žmonių, „Financial Times“ 12 įtakingiausių moterų ir „Politico“ 28 įtakingiausių europiečių sąraše.
Foto Jono Petronio
Sviatlanos Tsikhanouskayos vizitas VDU: regioninis stabilumas – demokratinės Baltarusijos vaidmuo užtikrinant saugumą Rytų Europoje
2024 gegužės 6 d Vytauto Didžiojo Universitete (V. Putvinskio g. 23-311) lankysis Baltarusijos politikė Sviatlana Tsikhanouskaya. Susitikimo su akademine bendruomene metu S. Tsikhanouskaya skaitys pranešimą tema Regioninis stabilumas: Demokratinės Baltarusijos vaidmuo užtikrinant saugumą Rytų Europoje. Paskaitos metu bus siekiama įvertinti Baltarusijos vaidmenį regioninio stabilumo ir saugumo kontekste Rytų Europoje, ypač atsižvelgiant į šalies politinę situaciją ir demokratizacijos galimybes. Paskaitoje bus analizuojama, kaip Baltarusijos vidaus politiniai ir ekonominiai veiksniai gali paveikti regioninį stabilumą, taip pat įvertinamas jos potencialus vaidmuo demokratinėje formoje Rytų Europoje. Kaip teigia vizitą organizuojanti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė, tai unikali galimybė paskaitos metu diskutuoti su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Tsikhanouskaya apie Baltarusijos vaidmenį regioniniame stabilume bei galimus ateities scenarijus. Tikimasi aktyvaus paskaitos dalyvių įsitraukimo ir požiūrių mainų, siekiant gilesnio supratimo apie šį svarbų regioninio saugumo klausimą.
Sviatlana Tsikhanouskaya yra Baltarusijos nacionalinė lyderė, Jungtinio pereinamojo laikotarpio vyriausybės vadovė ir išrinktoji Baltarusijos prezidentė, kuri, nepriklausomų stebėtojų nuomone, laimėjo 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimus prieš ilgametį diktatorių Aliaksandrą Lukašenką.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d, Tsikhanouskaya pertvarkė judėjimo vadovybę, sukurdama ir vadovaudama Jungtiniam pereinamajam kabinetui. Tsikhanouskajos vadovaujami Baltarusijos antikariniai aktyvistai vykdė pogrindinį pasipriešinimą Baltarusijoje sabotuodami geležinkelio transportą Rusijos kariuomenės pajėgoms, taip pat savanoriškai stojo į Baltarusijos kariuomenės dalinius, kovojančius už Ukrainą.
Kaip Baltarusijos demokratinio judėjimo lyderė ji aplankė 28 šalis, rinkdama paramą ir pasisakydama už daugiau kaip 1500 politinių kalinių išlaisvinimą, taikaus valdžios perdavimą per laisvus ir sąžiningus rinkimus. Susitikimuose su JAV prezidentu J. Biden, Vokietijos politike Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu E. Macronu, EU prezidente L. von der Leyen ir kitais pasaulio lyderiais, A. Tsikhanouskaya pabrėžė, kad būtinybę drąsiau reaguoti į Baltarusijos diktatūros veiksmus.
2020-2023 m. Sviatlana Tsikhanouskaya tapo taikios kovos už demokratiją ir stiprios moterų lyderystės simboliu. Be dešimčių apdovanojimų, ji yra Europos Parlamento skiriamos Sacharovo premijos, 2022 m. Tarptautinio keturių laisvių apdovanojimo ir Karolio Didžiojo premijos laureatė. 2021 m. ir 2022 m. Nobelio taikos premijai ją nominavo atitinkamai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Norvegijos parlamento nariai. A. Tsikhanouskaya buvo pripažinta „Bloomberg“ 50 įtakingiausių žmonių, „Financial Times“ 12 įtakingiausių moterų ir „Politico“ 28 įtakingiausių europiečių sąraše.
Nauja prof. M. Jurkyno ir doc. I. Unikaitės-Jakuntavičienės mokslo studija „Politinės partijos Lietuvoje: rinkimai, lyderiai ir finansavimas”
Džiaugiamės, galėdami pranešti, jog jau galima susipažinti su Politikos mokslų ir diplomatijos fakuleto Politologijos katedros vedėjo prof. Mindaugo Jurkyno ir doc. dr. Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės nauja mokslo knyga „Politinės partijos Lietuvoje: rinkimai, lyderiai ir finansavimas” (VDU, 2024)
Ši mokslo studija aptaria du su politinių partijų veikla susijusius aspektus – Lietuvos politinių partijų lyderių atrankos procesą ir svarbiausius jį įtakojančius veiksnius bei Lietuvos politinių partijų finansavimo modelius, jų kaitą ir svarbą politinėms partijoms. Tyrimą sudaro kelios dalys. Pirma, aptariama rinkimų sistema ir detalūs 2004-2020 m. Seimo rinkimų rezultatai, kurie padeda įžvelgti makro-tendencijas rinkėjų tarpe bei nustatyti svarbias politines partijas ir partinę sistemą Lietuvoje. Vėliau pristatomi teoriniai partijų lyderių atrankos ir partijų finansavimo modeliai bei sistemos. Jais remiantis, išanalizuojami pasirinkti dviejų Lietuvos politinių partijų atvejai ir politinių partijų finansavimo kaita, pateikiamos įžvalgos apie galimas jos pasekmes politinių partijų konkurencijai ir organizacijai. Knyga skiriama politikos mokslų studentams, akademinei bendruomenei, besidominčiai Lietuvos politinėmis partijomis, lyderyste ir politiniu finansavimu bei politikams.
Kvietimas teikti paraiškas 28-ajai metinei Vidurio Europos politikos mokslų asociacijos (CEPSA) konferencijai, vyksiančiai Vytauto Didžiojo universitete
Džiaugiamės galėdami pakviesti Jus teikti pranešimų sesijų ir pranešimų paraiškas 28-ajai metinei Vidurio Europos politikos mokslų asociacijos (CEPSA) konferencijai, kuri vyks Vytauto Didžiojo universitete, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete Kaune (Lietuva) 2024 m. spalio 3-4 d. Šių metų konferencijos tema – „Dvidešimt narystės ES metų: išmoktos pamokos, iššūkiai ir galimybės”, skirta aštuonių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių (kartu su Kipru ir Malta) įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m., galutinai užbaigusio po Antrojo pasaulinio karo įvykusį Europos padalijimą, 20-osioms metinėms paminėti.
Konferencijos tikslas – suburti politikos mokslų tyrėjus diskusijoms, svarstymams ir analizėms apie pagrindinius pastarųjų dviejų dešimtmečių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių, kurios yra Europos Sąjungos narės, pasiekimus, išmoktas pamokas, iššūkius ir ateities galimybes. Konferencijos diskusijų grupėse bus pristatomi teoriniai ir empiriniai pranešimai, įskaitant lyginamuosius ar atskirų šalių tyrimus, visi susiję su bendra tema, skirta narystės ES dvidešimtmečiui. Kviečiame skaityti pranešimus įvairių sričių ir teorinių bei metodologinių požiūrių atstovus.
Pranešimų paraiškose turėtų būti nurodyta:
– Autoriaus vardas, pavardė, institucinė priklausomybė ir el. pašto adresas.
– Siūlomo pranešimo pavadinimas ir jo temos santrauka (apie 250 žodžių + iki 5 raktinių žodžių).
– Siūloma pranešimų sesija, kurioje būtų galima pristatyti pranešimą (jei žinoma).
Pranešimų sesijų paraiškose turėtų būti nurodyta:
– Siūlomo sesijos pirmininko vardas, pavardė, institucinė priklausomybė ir el. pašto adresas.
– Siūlomas pranešimų sesijos pavadinimas ir jos temos santrauka (apie 250 žodžių + iki 5 raktažodžių).
– preliminarus galimų sesijos pranešėjų sąrašas, nurodant jų vardus, pavardes, institucinę priklausomybę ir el. pašto adresus.
Paraiškas elektroniniu paštu cepsa2024@vdu.lt galima teikti iki 2024 m. gegužės 15 d.
Visą kvietimo informaciją galima rasti paspaudus šią nuorodą.
Konferencijos organizacinis komitetas:
Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, komiteto pirmininkė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Miro Haček, Liublianos universiteto (Slovėnija) CEPSA pirmininkas
Petr Just, CEPSA generalinis sekretorius, Prahos metropolijos universitetas (Čekijos Respublika)
Sima Rakutienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Aistė Žemaitytė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Rimgailė Kasparaitė, VVytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Robertas Eismontas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Įteiktos JAV Garbės konsulo V. Čekanausko stipendijos PMDF studentams
Studentams – registracija dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“, skirtoje VDU atkūrimo sukakčiai ir artes liberales koncepcijai.
„Šiais metais, kai atkurtasis VDU žengia į savo 35-ąjį gimtadienį, konferenciją skiriame su VDU atkūrimu į Lietuvos aukštąjį mokslą įsiliejusiam artes liberales studijų modeliui ir kviečiame studentus diskutuoti – kaip VDU artes liberales modelis per individualizuotus ir tarpdisciplininius studijų pasirinkimus išlaisvina studentų kūrybiškumą ir inovatyvumą, įgalina jų lyderystę ir verslumą, ugdo empatiją, atsakomybę bei tarpkultūrinę savivoką, suteikia jiems kompetencijas mąstyti plačiau ir padeda idėjos užuomazgą užauginti iki siekiamo rezultato“, – sako VDU komunikacijos prorektorė docentė dr. Vilma Bijeikienė.
Konferencija vyks 2024 m. gegužės 3 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).
Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.
Registracija vyksta iki kovo 22 d. Registracijos forma.
Pranešimų temos turi atliepti šias konferencijos potemes:
- Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
- Laisvės galimybės ir ribos
- Kūrybiškumas ir technologijos
- Inovatyvūs verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
- Žmogus, bendruomenė ir visuomenė pokyčių kontekste
- Gamta mokslininko rankose
- Kalbų, kultūrų įvairovė ir humanistinės vertybės
- Darnus vystymasis švietime
- Sportas ir sveikatingumas
- Politikos kontekstai ir medijų erdvė
„Laisvė kurti 2024“ raktiniai žodžiai, padėsiantys susiorientuoti konferencijos temoje: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, inovacijos, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas.
Pranešimų trukmė ir formatai:
- Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
- Stendinis pranešimas
- Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)
Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.
Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.
Reikalavimai santraukai:
Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:
- Pranešimo mokslinė (praktinė) problema
- Pranešimo tikslas
- Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai
- Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)
- Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)
- Literatūra (tik moksliniams pranešimams)
Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 10 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 22 d.
Pranešimus vertins konferencijos mokslinis komitetas.
Konferencijos mokslinio komiteto nariai:
- Rūta Mažeikienė (pirmininkė)
- Aistė Žemaitytė
- Baltramiejus Jakštys
- Giedrė Baltrušaitytė
- Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė
- Inga Adamonytė
- Jurgita Macijauskaitė-Bonda
- Rita Novikaitė
- Sigita Urbonienė
- Vykintas Baublys
- Viktorija Starkauskienė
- Neringa Palionienė
- Aušra Lisinskienė
Akimirkos iš konferencijos „Laisvė kurti 2022“
Akimirkos iš konferencijos „Laisvė kurti 2023“
Prof. Sauliui Pivorui paskirta Lietuvos mokslų akademijos vardinė premija
Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama įvertinti Lietuvoje vykdomų skirtingų mokslo sričių mokslinių tyrimų laimėjimus ir skatinti mokslininkų kūrybinį aktyvumą, periodiškai organizuoja vardinių premijų konkursus už vertingiausius mokslo pasiekimus. LMA yra įsteigusi 19 vardinių premijų, kurios skiriamos kas ketverius metus. LMA prezidiumas, remdamasis LMA vardinių premijų konkursų rezultatais, konkursams pateiktų darbų vertinimo komisijų siūlymais ir LMA mokslų skyrių teikimu, nutarė skirti Simono Daukanto (istorija) premiją Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Viešojo administravimo katedros prof. dr. Sauliui Pivorui už monografiją „Virtus Lituana. Politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje“.
Mokslo monografija yra naujas „Lietuvos Herodoto“ veikalų perskaitymas ir interpretavimas, skirtas politinėms Simono Daukanto idėjoms. Monografijoje atskirai ir sistemingai nagrinėjamas Simono Daukanto politinis mąstymas, atkuriant antikinės ir modernios politinės minties recepciją Simono Daukanto istoriografijoje. Darbe pirmąkart daukantianos tyrimų kontekste atskleidžiamas ir detaliai argumentuojamas antikinės politinės minties poveikio mastas S. Daukanto Lietuvos istorijos veikaluose. Darbe remiamasi kontekstualistine idėjų istorijos prieiga, pasitelkus naujausius politinių idėjų (pirmiausia respublikonizmo ir prigimtinės teisės teorijos) raidos Europoje tyrimus analizuojamos S. Daukanto idėjos europinės politinės minties kontekste. Monografijoje aptartas lietuvių nacionalinės istoriografijos lietuvių kalba pradininko požiūris į veiklaus individo ir tvarios, savarankiškai besivaldančios politinės bendruomenės, tarpusavio priklausomybę, respublikoniškos laisvės ir veiklumo/verslumo svarbą istorijoje. Parodoma, kad ne mažiau nei etninė tautos samprata Daukantui buvo svarbi ir pilietinės/politinės tautos samprata. Išryškinamas klasikinių kardinalių dorybių („virtus“) samprata bei prigimtinės teisės teorija paremtas Lietuvos istorijos aiškinimas, bendro gėrio ir teisingumo principais grįstos politikos ir viešojo valdymo vizijos S. Daukanto veikaluose.
Geriausiai įvertinti PMDF dėstytojai 2023 – 2024 m. m. rudens semestre
Kviečiame susipažinti su geriausiai įvertintais dėstytojais 2023 – 2024 m. m. rudens semestre vykdytoje studentų apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę.
Geriausiai įvertintais dėstytojais Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete 2023 – 2024 m. m. rudens semestre įvardinti:
- Aistė Lazauskienė
- Andžej Pukšto
- Antanas Venckus
- Egdūnas Račius
- Emilija Pundziūtė-Gallois
- Ilona Tamutienė
- Kastytis Antanaitis
- Remigijus Civinskas
- Sima Rakutienė
Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
- Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau;
- Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, kai atsakė 10 asmenų ir daugiau; arba 25 % ir daugiau, kai studentų skaičius studijų dalyke 100 ir daugiau.
Džiaugiamės ir didžuojamės!
Atidaroma paroda „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas“
2024 m. minime Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metį. Daugiau kaip prieš 20 metų Lietuvos gyventojai referendume vieningai nusprendė tapti Europos Sąjungos dalimi ir tolesnį valstybės vystymąsi grįsti bendromis ES vertybėmis. Už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje tada pasisakė net 91,07 proc. balsavusiųjų.
Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metį, vasario 22 d. 16:00 val. Vytauto Didžiojo universitete (K. Donelaičio g. 52, II aukšto foje) atidaroma paroda „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas”.
Parodos atidarymo metu sveikinimo žodžius tars Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis.
Renginio moderatorė Dovilė Filmanavičiūtė kalbins ilgametį Kauno „Žalgirio“ trenerį ir buvusį žaidėją Gintarą Krapiką.
Parodoje – istorinės nuotraukos, primenančios, kaip atrodė Lietuvos kelias į Europos Sąjungą nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. iki pat referendumo 2003 m., ir originalūs plakatai, kvietę dalyvauti referendume ir palaikyti Lietuvos narystę Europos Sąjungoje.
Parodoje eksponuojamų nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Ramūnas Danisevičius, Vytautas Daraškevičius, Vladimiras Gulevičius, Romualdas Jurgaitis, Juozas Kazlauskas, Paulius Lileikis, Petras Malūkas, Andrius Petrulevičius, Zita Stankevičienė, Jonas Staselis.
Parodos lankymas – nemokamas.
Norinčius dalyvauti parodos atidaryme kviečiame registruotis čia. Vietų skaičius ribotas.
Parodą parengė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir kitomis valstybės institucijomis.
Parodos partneriai: EUROPE DIRECT Kaunas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas.
