PMDF dienos 2019 – nuo saldaus šokolado iki tarptautinės mokslinės konferencijos
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas balandžio 8 – 12 dienomis kviečia moksleivius, mokytojus, plačiąją visuomenę, žiniasklaidos atstovus į renginių ciklą „PMDF dienos 2019“. Įvairių renginių metu bus galima susipažinti su fakulteto bendruomene, dalyvauti tarptautinėse diskusijose, seminaruose ir veiklose bei turiningai praleisti laiką jau tradicinėmis tapusiose PMDF dienose.
Fakulteto savaitės renginius pradės Lietuvos žurnalistikos centro vadovės ir VDU postdoktorantūros stažuotojos Džinos Donauskaitės vieša paskaita „Baltijos šalių žiniasklaidos patirtys: kaip pagauti sėkmę?“ (2019 04 08) Susitikimo – diskusijos metu bus aptariami itin dinamiški procesai, vykstantys žurnalistikos gyvenime. Ekspertė padės atsakyti į klausimus kaip juose susigaudyti ir nepasimesti, kuomet esame nedidelė šalis.
PMDF Regionistikos katedros vedėja, dr. Sima Rakutienė kviečia į diskusiją ir workshop‘ą studentams bei moksleiviams „Europos kaimynystės politika ir Rytinė partnerystė: ką rodo šios politikos įgyvendinimo pirmasis dešimtmetis“ (2019 04 08), o PMDF Viešosios komunikacijos katedros docentas Rytis Zemkauskas pasidalins savo įžvalgomis atviroje paskaitoje „Interviu menas ir praktika“ (2019 04 11).
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas labai džiaugiasi, galėdamas pristatyti užsienio dėstytojų, bei socialinių partnerių viešas paskaitas visuomenei. Vizituojančios docentės iš Turkijos Manisa Celal Bayar universiteto paskaita „Turkey’s Role in The EU’s Energy Security as a Transit Country“ (2019 04 08),bei vizituojančio profesoriaus iš Ispanijos paskaitų ciklas „External Inputs in The Spanish Political Systems (1936-1986): The Road from Civil War to the Establishment of Democracy“ ; „A Small Nation Without State: Basque Nationalism and Self Government“ ; „Spanish Polity and Politics: Landscape Before the Battle“ (2019 04 10) suteiks unikalias galimybes geriau susipažinti su universitetų – partnerių dėstytojų mokymo būdais, gauti informaciją iš savo srities/regiono žinovų. BNS žurnalistės Austėjos Masiokaitės-Liubinienės vieša paskaita „Žurnalistinio darbo kasdienybė: kaip žurnalistai ieško naujienų ir kur jas randa“ (2019 04 11) ir PMDF absolventės Monikos Kauliūtės vieša paskaita „Marketingas ir tarptautinė komunikacija – kaip technologijos transformavo pasaulio verslo modus operandi“ (2019 04 09) bus naudingos ir įdomios ne tik komunikacijos, žurnalistikos studentams, bet ir visai plačiajai visuomenei.
PMDF Viešojo administravimo docentas dr. Remigijus Civinskas šiemet kviečia prisijungti prie ES Šokolado direktyvos renginio simuliacijos „Šokolado direktyvos rengimas“ (2019 04 09). Ji padės suprasti ES viešųjų politikų formavimo procesą. Užsiėmimų metu dalyviai ne tik atliks užduotis, bet ir ragaus šokoladą.
„PMDF dienos 2019“ savaitės renginius užbaigs kasmetinė tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“ (2019 04 12). Šiemet vyks jau V-oji konferencija, kurioje dalyvaus LR Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, fakulteto dėstytojai, mokslininkai bei užsienio svečiai. „PMDF išskirtinis bruožas – didelis tarptautiškumas“, – pabrėžia PMDF prodekanė Aistė Žemaitytė, – „Nuolatinis bendradarbiavimas su užsienio universitetais bei mokslininkais, didelis įvairių šalių studentų skaičius, bei vizituojančių dėstytojų paskaitos leidžia mūsų fakultetui išlikti lyderiais tarptautiniuose bendradarbiavimuose“.
Norintieji taip pat turės galimybę dalyvauti diskusijoje „Krymo aneksijos pasekmės tarptautinei teisei ir politika“ remiantis knyga „Krymo aneksijos klausimas tarptautinėje teisėje“
Vizituojančio profesoriaus A. Rusi viešos paskaitos
VDU vizituojantis profesorius, anksčiau ėjęs ambasadoriaus, Suomijos prezidento M. Ahtisaari patarėjo pareigas, Alpo Rusi 2019 m. balandžio 15 – 17 dienomis lankysis VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete ir skaitys viešas paskaitas*:
Balandžio 15 d., 16.00 , Putvinskio g. 23, auditorija 412. Paskaita : „Finland‘s Presidency of EU, 2019“
Balandžio 16 d., 14.30, Gedimino g. 44, auditorija 301. Paskaita: „Relations between Finland and Russia“
Balandžio 17 d., 11.15, Putvinskio g. 23, auditorija 312. Paskaita: „The Role of Diplomacy – loosing its Role“
*paskaitos vyks anglų kalba.
Suomijos Užsienio reikalų ministerija suteikė vienkartinę 20 tūkst. eurų paramą Rudolfo Holsti vardinei profesūrai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.
R. Holsti vardinės profesūros parama buvo skirta dr. Alpo Rusi, ambasadoriui emeritui, profesoriui adjunktui Helsinkio universitete. Nuo 2016 m. kovo dr. A. Rusi yra vizituojantis profesorius Vytauto Didžiojo universitete
VDU PMDF profesoriaus Mindaugo Jurkyno vizitas Lvivo Ivano Franko universitete
2019 m. kovo 14-16 d. VDU PMDF Regionistikos katedros profesorius Dr. Mindaugas Jurkynas dalyvavo Europos Komisijos konkurso projekto „Erasmus + KA2 project 586281-EPP-1-2017-1-EE-EPPKA2-CBHE-JP “Rethinking Regional Studies: The Baltic-Black Sea Connection“ stebėsenos ir dėstymo vizite Nacionaliniame Ivano Franko universitete, Lvive, Ukrainoje. Prof. Jurkynas skaitė paskaitas apie Baltijos šalių politines sistemas, dalyvavo rengiamos regionistikos magistro programos anglų kalba pilotiniuose kursuose, su studentais, programos dėstytojais bei fakulteto administracijos atstovais aptarė programos eigą ir iššūkius prieš projekto įgyvendinimo diskusiją su visais projekto dalyviais 2019 m. balandžio mėnesį Poznanės universitete.
Projektas apima Vytauto Didžiojo, Tartu, Adomo Mickevičiaus Poznanės, Lundo, Nacionalinį Ivano Franko Lvovo, Nacionalinį Taras Ševčenko Kijevo, nacionalinį I. I. Mechnikovo Odesos, ir valstybinį Mariupolio universitetus. Jo tikslas – parengti regionistikos dvejų metų trukmės magistro studijų modulius keturiems Ukrainos universitetams, besispecializuojantiems Baltijos ir Juodosios jūros regionų studijose bei tyrimuose.
Paskirta penktoji VDU politikos mokslų absolventų stipendija
Šių metų VDU politikos mokslų absolventų stipendija paskirta magistro programos Diplomatija ir tarptautiniai santykiai antrakursiui Tadui Legeikai. Jam įteikti 1700 Eur., kuriuos studentas panaudos stažuotei Lietuvos Respublikos ambasadoje Suomijos Respublikoje. Suomija antrą šių metų pusmetį perima pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Kasmet konkursą laimėjusiam PMDF studentui VDU politikos mokslų absolventai teikia nuo 2014 m. Tai privati grupės asmenų iniciatyva, kuria finansuojamos studentų profesinės stažuotės absolventų pasiūlytose vietose.
Stipendija skatina studentus domėtis Lietuvos vaidmeniu tarptautinėje politikoje ir šalies užsienio politikos klausimais, padeda palaikyti ryšius tarp studentų, absolventų ir universiteto, diegia bendruomeniškumo, paramos kultūrą, prisideda prie studentų aktyvumo skatinimo bei ugdo asmeninius ir profesinius gebėjimus.
Šių metų stipendiją teikia: Andrius Bendikas, dr. Giedrius Česnakas, Arminas Danisevičius, Živilė Didžgalvienė, Lukas Jankauskas, Mantas Jonauskis, Andrius Kupčinskas, dr. Vaidas Morkevičius, Paulius Motiejūnas, Aurimas Perednis, Titas Petrikis, Martynas Taujanskas, Kęstutis Vaškelevičius, dr. Donatas Vainalavičius, Danas Vaitkevičius, dr. Antanas Venckus ir Gediminas Vilkas.
Vyksta studentų praktikos konkursas ne ES/EEE šalyse
Tarptautinių ryšių departamentas kviečia visus universiteto studentus dalyvauti konkurse dėl galimybės atlikti praktiką ne ES/EEE šalyse ir gauti „Erasmus+“ programos arba VDU mobilumo stipendiją.
Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Application form for traineeship in non-EU/EEE countries) turi pateikti iki 2019 m. balandžio 5 d.
Studentai praktikos vietą turi susirasti savarankiškai ir konkurso metu pateikti organizacijos patvirtinimą, apie galimybę atlikti joje praktiką.
Atrankos kriterijai:
- praktikos atitikimas studijų programai;
- organizacijos patvirtinimas apie galimybę atlikti praktiką;
- studento motyvacija;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai (VDU mobilumo stipendijai gauti vidurkis turi būti ne žemesnis nei 8,0);
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios.
Praktika turėtų prasidėti ne anksčiau kaip 2019-05-01 ir baigtis ne vėliau kaip 2019-08-31.
Apie atrankos rezultatus studentai bus asmeniškai informuojami el. paštu iki balandžio 12 d.
Atrinktiems studentams skiriama „Erasmus+“ arba VDU mobilumo stipendija. Šalių sąrašas, stipendijų dydis ir skaičius:
„Erasmus+“ stipendija
| Šalis | Praktikos trukmė | Stipendijų skaičius | Stipendijos ir kelionės išmokos dydis |
| Bosnija ir Hercegovina | 2 – 4 mėn. | 3 | 700 Eur/mėn. + 275 Eur |
| Rusija | 2 – 4 mėn. | 2 | 700 Eur/mėn. + 275 Eur |
VDU Mobilumo stipendija
| Šalių grupė | Praktikos trukmė | Stipendijų skaičius | Stipendijos dydis |
| Šalys priklausančios Pietų Azijai, Rytų Azijai, Ramiojo vandenyno regionui, Vidurio rytams, Šiaurės Amerikai, Lotynų Amerikai ir Karibams | 1-3 mėn. | 8 | 650 Eur/mėn. |
| Šalys, priklausančios Europai (išskyrus ES ir EEE šalis, Turkiją, Makedoniją, Serbiją), Centrinei Azijai ir Afrikai. | 1-3 mėn. | 550 Eur/mėn. |
Daugiau informacijos:
Vyksta konkursas studijoms 2019/2020 m.m. pagal „Erasmus+“ programą
Norite įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei VDU ambasadoriumi? Dalyvaukite „Erasmus+“ studijų mainų konkurse 2019/2020 m. m. rudens ir pavasario semestrui, pildykite el. atrankos anketą “Outgoing-Application for Erasmus Study Exchange (EU countries)” interneto svetainėje iki 2019 m. kovo 3 d. (23:59 val.). Muzikos akademijos studentai anketą turi užpildyti iki 2019 m. vasario 19 d. (23:59 val.).
Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiame studentus su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami 2019 m. kovo 13 d. (Muzikos Akademijos studentams – 2019 m. vasario 22 d.) VDU interneto svetainėje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu.
Vyksta studijų mainų konkursas už ES/EEA šalių ribų
Kviečiame visus fakulteto studentus dalyvauti konkurse vieno semestro arba vienerių akademinių metų studijų mainams į ne ES/EEA šalis pagal „Erasmus+“ arba VDU dvišalių mainų programas.
Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą (Outgoing – Application for Bilateral and Erasmus Study Exchange (non-EU countries)) Japonijos universitetams turi pateikti iki 2019 m. vasario 17 d., kitiems universitetams – iki 2019 m. vasario 25 d.
Atrankos kriterijai:
- studijų/ tyrimų plano užsienio Aukštojo mokslo institucijose ir studijų programos VDU suderinamumas;
- studento motyvacija;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai (VDU mobilumo stipendijai gauti vidurkis turi būti ne mažesnis nei 8,0);
- geros užsienio kalbos, kuria bus klausomi dalykai, žinios.
Atrinktiems studentams skiriama „Erasmus+“ arba VDU mobilumo stipendija.
Studentai bus asmeniškai informuojami apie pirmo atrankos etapo rezultatus bei kvietimą atvykti antrajam atrankos etapui – pokalbiui su atrankos komisija.
Konkurso skelbimas, kuriame pateikiama platesnė informacija apie universitetus, sąlygas bei nurodyti kontaktiniai asmenys
Prof. dr. Antanas Kulakauskas. Apie VDU atkūrimą ir tapatybę
Istoriko pamąstymai VDU atkūrimo 30-mečio proga
Dr. Antanas Kulakauskas, VDU profesorius
Šiemet Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) mini savo atkūrimo 30-metį: 1989 m. balandį buvo priimta deklaracija, kurioje įvardyta, jog universitetas turi vadovautis institucinės autonomijos, akademinės laisvės, bendruomeniškumo ir kitais principais, užtikrinančiais profesoriams ir studentams „sąžinės ir pasaulėžiūros laisvę“. Deja, šiandien šiuos principus Lietuvos valdžia yra pamiršusi – stumiamos reformos, kurios konjunktūriškai vadinamos universitetų tinklo optimizavimu, tačiau iš tiesų yra strategiškai neapmąstytos.
Pradėti verta primenant, kad sumanymas atkurti VDU gimė dar iki Lietuvos nepriklausomybės atstatymo – Sąjūdžio, oficialiai vadinto Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiu (LPS), epochoje, antraisiais jo metais. Žiūrint iš šių dienų perspektyvos, tai buvo laikas, kai Sąjūdžio pažadinta tauta dėjo sociopolitinius ir kultūrinius idėjinius pamatus Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės-nacijos atkūrimui. Buvo atkuriamos nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje veikusios draugijos, visuomeninės organizacijos, partijos, atstatomi nepriklausomybės laikotarpio paminklai, kuriuos buvo nugriovusi sovietų valdžia.
Nenuostabu, kad tokiame kontekste gimė ir sumanymas atkurti Kaune sovietų valdžios 1950 m. uždarytą universitetą, sugrąžinant tarpukariu jam duotą Vytauto Didžiojo vardą (1930–1940 m.; 1941–1943 m.). Tai turėjo būti antras universitetas Lietuvoje. Mat tuomet specializuotų aukštųjų mokyklų, nors ir teikiančių universiteto lygmeniui prilyginamą specializuotą profesinį išsilavinimą, universitetais nevadino – vadino institutais arba akademijomis.
VDU Atkūrimo Taryba, kurią pradžioje sudarė 30 žmonių, buvo išrinkta 1989 m. kovo 30 dieną, Kauno miesto aukštųjų mokyklų ir mokslinio tyrimo institutų profesorių bei mokslo daktarų susirinkime. Tarybos pirmininku tapo Kaune veikusio Fizikinių ir techninių energetikos problemų instituto direktorius, akademikas Jurgis Vilemas.
Iš pradžių buvo linkstama VDU atkurti sujungiant Kaune veikusias specializuotas aukštąsias mokyklas ar jų dalį ir papildant šį konglomeratą naujai kuriamais humanitarinių ir socialinių mokslų padaliniais. Tai būtų buvęs savotiškas Kauno universiteto uždarymo kelio pakartojimas atvirkštine tvarka, uždarymo pasekmių likvidavimas ir formalus iki uždarymo (1950 m.) buvusios padėties atkūrimas su papildymais.
Akivaizdu, kad tokio universiteto vadovaujančio centro vaidmuo tektų tuometinio Kauno politechnikos instituto (KPI) technokratiniam akademiniam elitui. Tačiau tokiam variantui nebuvo linkę pritarti Sąjūdyje dominavę Lietuvos kaip tautinės nepriklausomos valstybės atkūrimo ir jos vakarietiškos geopolitinės orientacijos šalininkai, kuriuos rėmė ir iškiliausi lietuvių išeivijos mokslininkai.
Pastarųjų iniciatyva – o pirmiausia Lietuvos kultūros fondo Kauno klubo „Aukuras“, vadovaujamo KPI docento Gedimino Kostkevičiaus – balandžio pabaigoje Kaune buvo surengta didelė tarptautinė mokslinė konferencija „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“, kurioje dalyvavo, galima sakyti, visas Lietuvos ir išeivijos akademinis elitas. Šioje konferencijoje pavyko pasiekti susitarimą Sąjūdžio koncepcijos pagrindu.
Balandžio 28 d. konferencija priėmė Atkūrimo Aktu vadinamą deklaraciją dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo. Joje pažymėta, kad tai turi būti universitetas, besivadovaujantis institucinės autonomijos, akademinės laisvės, mokslo ir studijų vienovės bei bendruomeniškumo puoselėjimo principais ir „užtikrinantis profesoriams ir studentams sąžinės ir pasaulėžiūros laisvę“.
Nors sovietinė ideologija tuo laikotarpiu buvo gilioje krizėje, ir dėl to ją prižiūrėti turinčios institucijos jautėsi paralyžiuotos, bet vakarietiškas sąžinės ir akademinės laisvės principas juridiškai niekur SSRS ir Lietuvoje nebuvo įteisintas – taigi, naudojimosi juo galimybės priklausė nuo konkrečios situacijos konkrečioje institucijoje.
Be to, konferencija priėmė nutarimą dėl Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro įkūrimo, išrinko jo vadovybę (vadovais tapo du iškilūs mokslininkai: Lietuvai atstovavo žymus matematikas Vytautas Statulevičius, išeivijos lietuviams – visame pasaulyje garsus informatikas, Kalifornijos universiteto profesorius Algirdas Antanas Avižienis). Taigi VDU atkūrimas sietas ne tik su Lietuvos, bet ir išeivijos interesais, orientuojantis į vakarietiško tipo universitetą, kokiu tarpukario laikais ir buvo VDU.
Po poros mėnesių, liepos 4 d., Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė įstatymą „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo“, skelbdama, kad VDU yra atkuriamas ir jam suteikiamas savarankiškos aukštosios mokyklos statusas. Tai buvo pirmoji tokio (vakarietiško) tipo aukštoji universitetinė mokykla ne tik Lietuvoje, bet ir visoje SSRS. Laikinai eiti atkurto universiteto rektoriaus pareigas buvo pavesta jau minėtam Jurgiui Vilemui.
1989 m. liepos 10 d. LTSR Ministrų taryba įregistravo VDU atkuriamojo laikotarpio laikinąjį statutą. Jis galiojo iki 1990 m. gruodžio 20-21 d. Atkuriamojo senato suvažiavimo, kuriame priimtas VDU statutas, parengtas orientuojantis į vieno garsiausių pasaulyje – Harvardo universiteto (JAV) statutą.
Jis numatė tripakopę, galbūt tiksliau – trijų laipsnių (bakalauro, magistro, daktaro) studijų sistemą, kurioje specialybės studijos įkomponuojamos į platų klasikinį, bendrauniversitetinį artes liberales (laisvųjų menų) išsilavinimą ir gerą užsienio kalbų (pirmiausia anglų) išmanymą. Taigi, atkurtasis VDU Lietuvoje tapo pionieriumi – pirmuoju šalies universitetu, įvedusiu tripakopę studijų sistemą, kuri buvo įprasta JAV, Jungtinės Karalystės ir Skandinavijos šalių universitetams, o neužilgo Bolonijos susitarimu buvo rekomenduota visai Europai.
Universitetas savo mokomąją veiklą pradėjo tų pačių metų vasaros pabaigoje, po stojamųjų egzaminų į pirmą kursą priimdamas 177 studentus trijuose fakultetuose (Humanitarinių mokslų, Tiksliųjų mokslų ir Ekonomikos), o patalpas veiklos pradžiai gavo iš Fizikinių ir techninių problemų mokslinio tyrimo instituto. Pirmieji mokslo metai prasidėjo Lietuvai priklausant SSRS (neteisėtai), o baigėsi jai jau pasiskelbus vėl nepriklausoma valstybe – nors šalies tarptautinio pripažinimo teko laukti dar daugiau kaip metus. Pirmajai studentų laidai baigiant pirmąjį kursą, 1990-ųjų gegužę buvo išrinktas pirmasis nuolatinis atkurto universiteto rektorius – juo tapo jau minėtasis Algirdas Antanas Avižienis.
Baigiant kalbą apie VDU atkūrimo istoriją, norisi pabrėžti, kad kelio pasirinkimą nulėmė ne tik (ir ne tiek) grynai politiniai sumetimai, tai yra, ne kova dėl valdžios, o labiau idėjiniai motyvai – siekis gaivinti ir toliau puoselėti, modernizuoti ikikarinio VDU idėjinę tradiciją sukuriant tokias sąlygas, kurios trukdytų iš per sovietmetį susiformavusios aukštojo mokslo institucinės kultūros, turėjusios hierarchinę valdymo, bendravimo ir mentaliteto struktūrą, įsitvirtinimui naujai atkuriamoje aukštojoje mokykloje ir kartu atvertų kelią spartesniam vakarietiškos akademinės kultūros formavimuisi.
Dėl sovietinės institucinės kultūros inertiško egzistavimo, tai nebūtų buvę įmanoma, jei atkūrimas būtų vykęs sovietų uždaryto Kauno universiteto bazėje įkurtų, Lietuvos mastu didelių ir galingų, specializuotų aukštųjų mokyklų integracijos pagrindu. Tik „atkūrimo nuo institucinio nulio“ variantas sudarė palankesnes sąlygas, ypač pirmajame atstatytos nepriklausomybės dešimtmetyje, santykinai sėkmingai kurtis į vakarietiškos akademinės kultūros puoselėjimą orientuotam klasikiniam universitetui su pakankamai stipriu humanitarinių ir socialinių mokslų branduoliu.
Tuomet dirbdamas ir Vilniaus universitete, ir VDU, mačiau kaip vyksta akademinės kultūros kaita abiejose aukštosiose mokyklose: nepaisant mokomosios bazės nepakankamumo ir nuolatinių dėstytojų trūkumo, VDU kaitos procesas buvo pastebimai intensyvesnis, entuziazmo akademinėje bendruomenėje, įskaitant studentiją, buvo daugiau.
Jei Lietuva vis dar lieka savo nacionalinius interesus ES turinčia valstybe-nacija, o ne globalios ekonominės erdvės ES regiono periferiniu administraciniu vienetu, tai sumarinė institucinė konkurencija (kai apie mokslo ir studijų lygį universitetuose sprendžiama pagal visų institucinių rodiklių sumą) tarp valstybinių universitetų vienos valstybės rėmuose yra nesusipratimas. Tai, kad dalis ne itin intelektualiai išprususio valdančiojo elito ir sumarinių reitingų skaičiuotojai orientuojasi į tokios (sumarinės) konkurencijos tarp atskirų valstybinių aukštųjų mokyklų skatinimą, rodo, jog jie sąmoningai ar nesąmoningai Lietuvą traktuoja ne kaip valstybę-naciją, o kaip administracinį vienetą, kuris tik formaliai laikomas valstybe.
Bet grįžkime dar prie VDU atkūrimo istorijos ir aptarkime su tuo susijusią aukštosios mokyklos tapatybės puoselėjimo politiką. Nors universitetas buvo atkurtas pasirinkus jau trumpai aptartą „atkūrimo nuo nulio“ variantą, bet pati „atkūrimo“ sąvoka valstybės įstatymuose buvo įtvirtinta nedviprasmiškai. Pati atkuriamo universiteto bendruomenė taip pat niekada neabejojo, kad ji naujomis sąlygomis tęsia ir puoselėja savo pirmtako idėjinę kultūrinę tradiciją, tapatinasi su jo istorija. Berods, tuo neabejojo ir neabejoja ir Lietuvos visuomenė. Bent jau didžioji jos dalis.
Ir vis dėlto šioje sferoje esti nesusipratimų ir nesutarimų.
Antai VU istorijos sintezėse, sekant sovietmečiu sukonstruota istoriografine koncepcija, aprašoma ir Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – VDU) tarpukario istorija, traktuojant ją kaip sudėtinę Vilniaus universiteto istorijos dalį – neva savotišką lietuviško VU istorijos atkarpą tremtyje. Ši koncepcija grindžiama tuo, kad dar 1918 m. pabaigoje besikurianti moderni Lietuvos valstybė buvo priėmusi sprendimą kurti Vilniuje lietuvišką universitetą, bet, Vilniui atsidūrus Lenkijos valdžioje (anot oficialios Lietuvos pozicijos – Vilnių okupavus ir aneksavus Lenkijai), ji buvo priversta universitetą kurti Kaune, laikinojoje Lietuvos sostinėje.
1939–1940 metais, kai Vilnius grįžo Lietuvos valdžion, ir nutarus lenkiškąjį Stepono Batoro universitetą pertvarkyti į lietuvišką Vilniaus universitetą, į Vilnių buvo perkelta dalis VDU, nuo ko ir prasidėjo lietuviška VU istorija. Tačiau toks universiteto dalies perkėlimas nereiškė VDU Kaune uždarymo. Klasikinis universitetas Kaune nenustojo egzistuoti ir po to, kai sovietų valdžia 1940 m. jį pertvarkė pagal sovietinio universiteto modelį ir pavadino Kauno valstybiniu universitetu. 1940–1950 m. nepriklausomybės netekusioje Lietuvoje veikė du universitetai.
Kol nuo 1950 iki 1989 m. klasikinio universiteto Kaune nebuvo, VDU istorijos įtraukimas į VU istoriją buvo tam tikra prasme pateisinamas ir pakenčiamas. Tačiau po 1989-ųjų tokia istoriografinė koncepcija, net jei jos puoselėjimas neturi negeranoriškos politinės potekstės, jau prasilenkia su moksline etika.
Pastaruoju metu, artėjant VDU įkūrimo šimtmečiui, ir Kauno technologijos universitetas (anksčiau – KPI), įkurtas 1950 m. uždaryto Kauno universiteto bazėje, savotiškai (netiesiogiai, bet viešai) ima reikšti pretenzijas į visą VDU istoriją iki 1950 metų. Žinoma, jo pretenzijos į su Technikos fakultetu susijusią VDU istorijos dalį laikytinos pagrįstomis, tačiau į visą istoriją, švelniai tariant, „perteklinėmis“.
Juk tai, kad jam atiteko didžioji dalis 1950 m. uždaryto Kauno universiteto patalpų ir nemaža dalis materialinį pavidalą turinčio kultūrinio palikimo, negali būti laikoma pakankamu argumentu tokioms pretenzijoms.
Matyt, šias pretenzijas „iš vidaus“ kursto du tarpusavyje susiję dalykai. Pirmas motyvas yra du kartus – 1989 m. ir pastaraisiais metais – pralaimėta politinė kova dėl visų ar bent daugumos Kauno aukštųjų mokyklų sujungimo į vieną, kurią būtų buvę galima pavadinti, pavyzdžiui, prieš karą naudotu Lietuvos universiteto vardu, KTU valdžios elitui tikintis užimti joje vadovaujančias pozicijas ar įsivaizduojant, kad šis naujas darinys visuomenės akyse bus identifikuojamas kaip KTU.
Antra priežastis – bandymas KTU paversti klasikinio universiteto parametrus daugmaž atitinkančia aukštąja mokykla. Visa tai, matyt, leidžia save vaizduotis de facto atkurtu iki 1950 m. veikusio klasikinio universiteto Kaune tęsiniu, neva turinčiu ne mažesnes teises ir į tarpukario Kauno Alma Mater kultūrinį-istorinį palikimą, nei 1989 m. oficialiai atkurtasis VDU. Ar tai racionali, solidi ir garbinga laikysena, o, jei taip, kokiu laipsniu, kiekvienas skaitytojas tesprendžia pats. Tiesa, galimas daiktas, kad tai yra ne oficiali dabartinės KTU vadovybės pozicija institucinės tapatybės klausimu, o atskirų KTU „patriotų“ reiškiama ankstesnės vadovybės pozicijos inertiška tąsa.
Kaip ten bebūtų, svarstant šį klausimą, reikėtų neužmiršti, kad aukštosios mokyklos yra ne tik vertybiškai neutralaus mokslo ir studijų institucijos, bet ir neišvengiamai vienokią ar kitokią dvasinę bei moralinę dimensiją turinčios kultūros židiniai. O nuo jose vyraujančio dvasinio ir moralinio klimato pobūdžio priklauso, prie kokių žmogaus galių – konstrukcinių ar destrukcinių, kuriamųjų ar griaunamųjų – ugdymo, ir kokiu laipsniu, jos prisideda. Žinoma, pervertinti aukštosios mokyklos vaidmenį jau suaugusio žmogaus asmenybės ugdyme neverta.
PMDF absolventams – diplomų įteikimo šventė
2019 sausio 25 d., penktadienį, VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyko VDU diplomų įteikimo šventė.
Renginio metu diplomai įteikti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Integruotos komunikacijos, Žurnalisitikos ir medijų industrijų, Šiuolaikinės Europos politikos, Diplomatijos, Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro programų bei Politikos mokslų bakalauro programos absolventams.
Foto: Jonas Petronis
Užsienio reikalų ministro stipendija – PMDF studentei
Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius jau kelinti metai iš eilės skiria vardinę stipendiją Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) studentams. Stipendija skiriama gerai besimokantiems studentams iš daugiavaikių šeimų. 2019 01 25 Ministro vardinė stipendija įteikta PMDF Viešosios komunikacijos 4 kurso studentei Agnei Griciūtei.
A. Griciūtė yra aktyvi Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto bendruomenės narė, dalyvauja studentiškoje veikloje, savanoriauja studentiškame žurnale „Studis” bei studentų atstovybės organizuojamuose protmūšiuose.
Foto: Jonas Petronis
