Komunikacijos ekspertas D. Wolton – lankėsi VDU Frankofonijos mėnesio renginiuose

Frankofonijos mėnesiui skirtuose Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) renginiuose dalyvavo vienas žinomiausių komunikacijos specialistų pasaulyje, Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktorius, mokslo žurnalo „Hermes“ steigėjas, profesorius Dominique Wolton.

Konferencijoje – D. Wolton pranešimas apie politinę komunikaciją

„Frankofonija geriausiai atspindi savo laikmetį“, – savo knygoje „Monde francophone“ (2006) rašo D. Wolton. Profesorius dalyvavo viename aktualiausių kovo renginių – kovo 6 d., 10-17 val. VDU vyko tarptautinė konferencija „Tyla politinėje komunikacijoje“, kurioje buvo diskutuojama, kodėl šiandieniniame pasaulyje itin aktuali tylioji politinė komunikacija ir santūresnė retorika bei kuo svarbus nutylėjimas dabartiniame konfliktų kupiname pasaulyje.

Konferencijos metu komunikacijos ekspertas prof. D. Wolton skaitė pranešimą „Triukšmas ir tyla politinėje komunikacijoje“ (pranc. „Bruits et silences dans la communication politique“).

„Prof. D. Wolton man pažįstamas jau seniai, esu stažavęsis jo laboratorijoje. Sakyčiau, kad šiandien jis atstovauja senąjai komunikacijos tyrėjų kartai. Jo tekstai, pranešimai yra vertingi netikėtais žvilgsniais, naujais rakursais vertinant besiformuojančius komunikacinius reiškinius. Manau, kad ir šis jo pranešimas bus kaip visada įspūdingas. Esu tikras, kad D. Wolton dalyvavimas Kaune taps vienu iš ryškiausių Frankofonijos mėnesiui skirtos programos momentų“, – pristato VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas, politologas prof. L. Bielinis.

Konferencijoje „Tyla politinėje komunikacijoje“ taip pat dalyvavo Prancūzijos ambasadorius J. E. Philippe Jeantaud, o pranešimus skaitė VDU mokslininkai: filosofas prof. Gintautas Mažeikis, komunikacijos profesorė Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė, politologas, prof. Lauras Bielinis ir kt. Konferencija atvira visiems susidomėjusiems – pranešimai bus verčiami į lietuvių kalbą.

„Šiandien komunikacinių srautų gausoje, informacijos pertekliaus situacijoje mes daugelį komunikacinių signalų sugebame ne tiek išgirsti ir suprasti, kiek paprasčiausiai reaguojame į juos kaip į triukšmą, foną kažko, kas turėtų būti svarbu, tačiau ne visada aišku, dažnai nėra konkretizuota ir todėl ištinka mus kaip tyla – nemokėjimas dešifruoti tai, kas yra siunčiama. Tokia šiuolaikinės komunikacinės situacijos diagnozė“, – analizuoja politologas L. Bielinis.

Po konferencijos, kovo 6 d., 13 val. Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23) prof. D. Wolton inauguravo „Hermes“ leidinių bei D. Wolton ir kitų Prancūzijos politologų knygų skyrių. Taip universitete pradedama formuoti prancūzų kalba paskelbtų politikos mokslų leidinių biblioteka.

„Leidinys „Hermes“ yra vienas iš įdomiausių mokslinių žurnalų, skirtų komunikacijos fenomenui pasaulyje. Manau, kad ir dėstytojai, ir tyrėjai bei studentai tikrai gaus šansą pažinti puikią leidinio tekstų kokybę, autorių minties gylį, originalumą – tai leis ir mums patiems praplėsti savo akiratį, pažvelgti į tiriamas problemas nauju žvilgsniu“, – leidinių skyriaus VDU atidarymą aptaria politologas prof. L. Bielinis.

Konferenciją koordinuoja VDU Frankofonijos šalių universitetinis centras. Konferencijos programa

Įteikta PMDF absolventų stipendija

2014 metais grupė bendraminčių Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventų įsteigė kasmetinę VDU PMDF absolventų stipendiją.

Stipendijos tikslai:

– Skatinti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentus domėtis Lietuvos vaidmeniu tarptautinėje politikoje ir aktualiais šalies užsienio politikos reikalais;

– Vystyti studentų, absolventų ir universiteto ryšius bei bendradarbiavimą;

– Diegti bendruomeniškumo, paramos ir mecenatystės kultūrą;

– Prisidėti prie akademinio ir visuomeninio studentų aktyvumo skatinimo;

– Padėti studentams ugdyti asmeninius bei profesinius gebėjimus.

Stipendijos teikėjai tiki, jog skirtas stipendijas ir stažuotes studentai išnaudos kaip tramplynus į savo sėkmę, ir savo pavyzdžiu paskatins sekti kitus.

Džiugu, kad 2018 metais stipendiją teikiančių politikos mokslų absolventų ratas išaugo nuo penkiolikos iki dvidešimt vieno asmens. Tuo pačiu sėkmingai auga stipendijos fondas. Išnaudodami savo asmeninius ryšius, absolventai siekia surasti ir pasiūlyti kuo įvairesnių bei įdomesnių praktikos vietų VDU PMDF studentams. Už suteiktas stažuotės galimybes ir parodytą geranoriškumą priimti studentus absolventai dėkoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, NATO strateginės komunikacijos kompetencijų centrui bei tyrimų centrui Atlantic Council.

2018 m. VDU politikos mokslų absolventų stipendija yra skirta VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantei Monikai Valentukonytei. 2100 Eur. stipendija yra skirta finansuoti studentės stažuotę Lietuvos Respublikos ambasadoje Vienoje, Austrijai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungos Taryboje. Šiais metais stipendijos konkurse taip pat buvo pasiūlyta atlikti praktikas NATO strateginės komunikacijos kompetencijų centre Rygoje ir tyrimų centre Atlantic Council Vašingtone.

Monika Valentukonytė vertina suteiktą galimybę bei nekantrauja pradėti stažuotę: „Bakalauro studijose domėjausi įvairiomis mainų programomis, tačiau taip ir neišdrįsau jose sudalyvauti. Vis dėlto, magistro studijose pagaliau nugalėjau būgštavimus ir dabar džiaugiuosi VDU Absolventų man suteikta galimybe šią vasarą atlikti praktiką Lietuvos Ambasadoje Vienoje. Tai man ne tik proga iš arčiau pažvelgti į politikos virtuvę, bet ir pritaikyti universitete įgytas žinias, tiek specialybės, tiek vokiečių kalbos, kurią čia mokiausi dvejus metus. Baigus studijas dažnam iškyla klausimas, „o kas dabar?“, į kurį, mano manymu, tokios iniciatyvos kaip ši yra puikus atsakymas, leidžiantis „pasimatuoti“ savo profesiją, užmegzti naudingas pažintis ir pasisemti motyvacijos tolimesniam keliui. Į savo laimėjimą šiais metais žiūriu ir kaip į atsakomybę, man suteiktą stipendijos rėmėjų, tad esu pasiruošusi iš šios patirties pasiimti viską, ką galiu ir nekantriai laukiu praktikos pradžios“.

Ankstesniais metais stipendijos laureatais tapo 3 fakulteto studentai: 2015 m. stipendija buvo skirta Gintarei Vasiliauskaitei (magistro programa Šiuolaikinė Europos politika) atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Italijos Respublikoje; 2016 m. – Neringai Lukošiūtei (bakalauro programa Viešoji komunikacija) stažuotis Lietuvos Respublikos ambasadoje Nyderlandų karalystėje, o 2017 m. – Manvydui Džiaugiui (bakalauro programa Politikos mokslai) atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Taline.

Tikimasi, kad kitais metais stipendiją teikiančių VDU politikos mokslų absolventų ratas toliau plėsis, todėl kviečiame šiuos mokslus baigusius VDU absolventus prisidėti prie iniciatyvos.

(foto J. Petronio)

Fakulteto dėstytojai Vilniaus knygų mugėje 2018

Vasario 22 -25 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyksta tradicinė Vilniaus knygų mugė, kurios renginiuose dalyvaus, diskusijose ir knygų pristatymuose savo mintimis dalinsis fakulteto bendruomenės nariai, akademikai, profesoriai. Išsami visų mugės renginių programa – mugės tinklalapyje.

Kviečiame apsilankyti Vilniaus knygų mugėje 2018 ir susitikti su Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojais:

Vasario 22 d, ketvirtadienis

11:00	5.D21	Su skaitytojais bendrauja ir autografus dalija. Alfredas Bumblauskas, Alfonsas Eidintas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras)
11:00	konf. salė 5.2	Jerzy Giedroyco ir Czesławo Miłoszo knygos „Laiškai“ trijų tomų pristatymas. Dalyvauja Andžej Pukšto, Kazys Uscila, Marek Kornat, Alvydas Nikžentaitis (Mintis)

Vasario 23 d, penktadienis

12:00	konf. salė 3.2	Baruchas Spinoza ir ekstremizmas. Dalyvauja Laurynas Peluritis, Ignas Kalpokas, Simas Čelutka (Jonas ir Jokūbas)
15:00	forumas-lrt studija	Diskusija „Europos kultūros paveldas: išsaugoti, aktualizuoti ir perduoti ateities kartoms“. Renginys skirtas Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) paskelbimui Lietuvoje. Dalyvauja Renaldas Augustinavičius, Arūnas Gelūnas, Arnoldas Pranckevičius, Elena Archipovaitė, Vaidas Petrulis. Moderuoja Rytis Zemkauskas ( Lietuvos Respublikos kultūros ministerija).
15:00	konf. salė 5.1	Witoldo Gombrowicziaus knygos „Lenkiški prisiminimai“pristatymas. Dalyvauja Darius Kuolys, Irena Aleksaitė, Rimvydas Valatka, Valdas Papievis (Odilė)
16:00	konf. salė 5.1	Diskusija „Apie mus prieš 100 metų ir dabar“. Dalyvauja Juozas Augutis, Liudas Mažylis (Vytauto Didžiojo universitetas)
18:00	konf. salė 3.2	Ko mus moko Platono „Gorgijas“? Dalyvauja Rasius Makselis, Tatjana Aleknienė, Algirdas Davidavičius, Laurynas Peluritis (Žara)
18:00	konf. salė 5.5	Vlado Sirutavičiaus knygos „Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988–1994 metais“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimantas Miknys, Česlovas Laurinavičius, Andžej Pukšto (Lietuvos istorijos institutas)
20:00	konf. salė 5.3	Diskusija „Bendruomenė – palaikau, bet neturiu laiko“. Dalyvauja Tomas Ramanauskas, Milda Ivanauskienė, Rytis Zemkauskas, Leila Džeiran Šukiur (MO muziejus)
20:00	forumas-lrt studija	Krzysztofo Zanussio autobiografijos „Gyvenimo strategijos“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimvydas Valatka (Vaga).

Vasario 24 d, šeštadienis

11:00	konf. salė 3.1	Bronė Gudaitytė (labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“).
12:00	konf. salė 3.1	Vyliaus Leonavičiaus ir Dainiaus Genio knygos „Energetinio saugumo sociologija. Teorija ir praktika“ pristatymas. Dalyvauja Juozas Augutis, Zenonas Norkus, Antanas Kulakauskas, Giedrius Česnakas (Vytauto Didžiojo universitetas)
13:00	konf. salė 5.1	Algirdo Toliato knygos „Gerumo liūnas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimvydas Valatka, Raimundas Milašiūnas (Tyto alba)
14:00	konf. salė 5.1	Rekonstruojant išnykusius pasaulius: mokslas ir menas istoriniame romane. Dalyvauja Kristina Sabaliauskaitė, Gintautas Mažeikis (Baltos lankos)
16:00	konf. salė 1.2	Agnės Matulaitės knygos „Žali sausainiai. Knyga sveikiems neurotikams“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Lolita Varanavičienė, Rimvydas Valatka, Timas Petraitis (Tyto alba)
17:00	forumas-lrt studija	Andrejaus Kurkovo knygos „Šengeno istorija“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimvydas Valatka (Alma littera). Filmuoja lrt.
18:00	konf. salė 1.3	Diskusija „Politinio radikalizmo ištakos“. Dalyvauja Lauras Bielinis, Algirdas Davidavičius, Gintautas Mažeikis, Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas)

Vasario 25 d, sekmadienis

10:00	5.C19	Su skaitytojais bendrauja ir autografus dalija. Liudas Mažylis (Šviesa).
11:00	konf. salė 5.5	Emmanuelis Levinas ir šiandieninis moralės poreikis. Dalyvauja Viktoras Bachmetjevas, Aušra Maldeikienė, Algirdas Davidavičius (Jonas ir Jokūbas)
12:00	konf. salė 5.1	Adolfo Šapokos knygos „Lietuvos istorija“ pristatymas. Dalyvauja Liudas Mažylis, Artūras Slapšys, Valdas Rakutis, Inga ir Tomas Baranauskai, Donatas Mazurkevičius (Obuolys)
13:00	forumas-lrt studija	Diskusijų klubas: „Politika kaip menas?“ Dalyvauja Gintautas Mažeikis, Vytautas Ališauskas, Deimantas Narkevičius. Moderuoja Kristupas Sabolius. Filmuoja lrt. Su vertimu į anglų k

Studentės įspūdžiai pasinaudojus Lozoraičių fondo suteiktomis galimybėmis

PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantė Emilija Giedraitytė dalinasi savo įspūdžiais:

„Esu labai dėkinga Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetui ir visiems, kurių dėka man teko garbė atstovauti Vytauto Didžiojo universitetą Italijoje, LR ambasadoje. Antrą savaitę esu ambasados kolektyvo dalimi, atlieku man pavestas įvairias tiek administracines, tiek analitines, politines užduotis. Artėjant svarbiausiai 2018-ųjų metų sukakčiai Lietuvoje – Valstybės atkūrimo šimtmečiui – turėjau galimybę prisidėti prie kultūrinių renginių viešinimo, organizavimo Italijoje. Man didelė garbė, kad ambasadorius ir kiti diplomatai pasitiki manimi ir leidžia padėti. Ambasada yra puiki vieta praktiškai pritaikyti tiek paskaitose, tiek kitų stažuočių metu įgytas žinias ir įgūdžius. Mokytis iš savo srities profesionalų taip pat yra geriausias būdas pažinti darbo specifiką, diplomatinio bendravimo niuansus.

Nuo vaikystės, Lozoraičių vardas man siejosi su garbingu valstybės atstovavimu, diplomatija aukščiausiame lygmenyje, nepriklausomybės dvasia, elitu, kilnumu. Nuo šiol ir aš esu nedidelė šios sąsajos dalis. Man tai reiškia ne tik garbę, bet ir atsakomybę toliau oriai reprezentuoti valstybę ir universitetą, kad ir kur bebūčiau, skleisti „vilties prezidento“ keltas idėjas ir viešinti šią pavardę Lietuvoje ir užsienio šalyse”.

Kvietimas teikti santraukas PMDF tarptautinei konferencijai

KVIETIMAS TEIKTI PRANEŠIMŲ SANTRAUKAS

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto organizuojama kasmetinė mokslinė konferencija „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“ yra skirta įvertinti politinius procesus Lietuvoje ir pasaulyje bei į juos pažvelgti jaunųjų mokslininkų akimis.

Į konferenciją kviečiami mokslo daktarai, kurie apgynė disertaciją ne anksčiau nei prieš dešimt metų, doktorantai ir magistrantai. Konferencija vyks VDU centrinių rūmų Mažojoje salėje (Daukanto g. 28, Kaunas).

Konferencijoje numatoma aptarti šiuos teminius laukus:
– Lietuva globalioje erdvėje: vidaus ir užsienio politika;
– Kintantis saugumas pasaulyje ir šiuolaikiniai kariniai konfliktai;
– Regionų studijos;
– Valstybės valdymas ir administravimas;
– Kintanti komunikacija: žiniasklaida, socialiniai tinklai ir informaciniai konfliktai;
– Ideologijos svarba valstybės vidaus ir tarptautinėje politikoje;
– Politinio dalyvavimo problematika;
– #Metoo ir judėjimų studijos;
– Kitos temos.

Konferencija vyks anglų ir lietuvių kalbomis, 2018 m. balandžio 20 d.

Pranešimų santraukas (anglų arba lietuvių kalbomis) kviečiame teikti el. paštu gerda.jakstaite@vdu.lt iki 2018 m. kovo 28 d. Pranešimo santraukos apimtis apie 200 žodžių. Geriausi pranešimai bus išspausdinti periodiniame SCOPUS duomenų bazėje referuojamame žurnale „Lithuanian Foreign Policy Review“.

Konferencijos organizacinis komitetas:

Dr. Gerda Jakštaitė
Dr. Giedrius Česnakas
Dokt. Justinas Juozaitis
Dokt. Aistė Žemaitytė

Kontaktinis asmuo: dr. Gerda Jakštaitė (el. paštas: gerda.jakstaite@vdu.lt)

Praktikos pasiūlymai studentams

Praktika LR ambasadoje Madride

Iš kandidato tikimasi:

· sekti Ispanijos vidaus ir užsienio politikos aktualijas;

· rengti analitines pažymas;

· sekti Ispanijos vidaus ekonominės ir finansinės politikos aktualijas;

· rengti analitines pažymas;

· prisidėti prie projektų, skatinančių Lietuvos ir Ispanijos santykių plėtrą, įgyvendinimo;

· prisidėti organizuojant ambasados renginius ir susitikimus;

· darbas kartu su konsuliniu pareigūnu Lietuvos Respublikos piliečių priėmimo konsuliniais klausimais metu;

· padėti konsuliniams pareigūnams tvarkyti konsulinės veiklos dokumentus ir informaciją konsuliniais klausimais;

Trukmė: 4-6 mėn.

Pradžia: 2018 gegužės mėn.

Reikalavimas – ispanų kalba B2/C1.

Lauksime CV ir motyvacinio laiško (ispanų kalba) el. adresu simona.vaiciunaite@lpk.lt

Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose kviečia atlikti praktiką/stažuotę

Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose kviečia Lietuvos Respublikos piliečius, baigusius ne mažiau kaip 2 studijų kursus, arba absolventus, baigusius aukštąsias mokyklas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki stažuotės pradžios, atlikti praktiką/stažuotę. Praktikos metu susipažinsite su LR ambasados Nyderlanduose bei Hagoje esančių Tarptautinių organizacijų veikla, dvišaliais santykiais bei prisidėsite prie ambasados konsulinio skyriaus darbo ir įvairių renginių organizavimo.

Reikalavimai kandidatams:

· Lietuvos Respublikos pilietis/ė;

· geros anglų kalbos žinios, olandų kalba privalumas;

· pareigingumas, punktualumas.

Už praktikos atlikimą darbo užmokestis nėra mokamas. Ambasada neturi galimybių pasirūpinti apgyvendinimu ir kitomis su praktika ar stažuote ambasadoje susijusiomis išlaidomis.

Pageidautina praktikos trukmė 4-6 mėn.

Susidomėjusius kviečiame siųsti savo gyvenimo aprašymą ir trumpą motyvacinį laišką (lietuvių kalba) elektroniniu paštu amb.nl@urm.lt. Apie pageidavimą atlikti praktiką prašome pranešti likus mažiausiai 3 mėnesiams iki planuojamos praktikos ar stažuotės pradžios.

Prieš kreipiantis rekomenduojame susipažinti su „Praktikos ir stažuočių atlikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų tvarkos aprašu“.

Ambasada Estijoje kviečia studentą(-ę) atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasada Estijos Respublikoje siūlo atlikti praktiką aukštosios mokyklos studentui (-ei). Studentas (-ė) turi būti Lietuvos Respublikos pilietis (-ė) arba ES ir NATO šalių pilietis (-ė), mokantis (-i) lietuvių kalbą, baigęs (-usi) ne mažiau kaip antrąjį studijų kursą, magistrantūros ar doktorantūros studentas (-ė), taip pat aukštųjų mokyklų absolventai (-ės), baigę (-usios) aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki praktikos atstovybėje pradžios.
Pagrindinės užduotys:
rinkti ir apibendrinti informaciją apie Estijos vidaus politikos ir ekonomikos įvykius bei tendencijas,
prisidėti prie ambasados rengiamų renginių organizavimo,
prireikus dalyvauti Estijos institucijų organizuojamuose renginiuose ir rengti ataskaitas,
padėti atliekant nesudėtingas konsulines ir administracines funkcijas.
Reikalavimai kandidatams:
geras lietuvių ir anglų kalbos mokėjimas,
gebėjimas sklandžiai reikšti mintis raštu ir žodžiu,
domėjimasis politinėmis ir ekonominėmis aktualijomis,
disciplina ir punktualumas.
Privalumai:
studijos politikos ir socialinių mokslų srityje,
estų ir rusų kalbos žinios.
Už praktikos atlikimą darbo užmokestis nėra mokamas, ambasada neturi galimybių pasirūpinti apgyvendinimu.
Praktikos trukmė 4-5 mėn. laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Susidomėjusius (-ias) iki 2018 m. balandžio 16 d. kviečiame siųsti savo gyvenimo aprašymą ir trumpą motyvacinį laišką (lietuvių kalba) elektroninio pašto adresu amb.ee@urm.lt.
Daugiau informacijos apie praktikos atlikimo tvarką rasite:
http://ee.mfa.lt/ee/lt/naujienos/ambasada-estijoje-kviecia-studenta-e-atlikti-praktika–1

„Transparency International” Lietuvos skyrius šiuo metu plečia savanorių bei praktikantų komandą.

Ką mes veikiame?

Savo veikla siekiame skaidresnės ir sąžiningesnės Lietuvos.

Kokių savanorių mes ieškome?

Jeigu Tu esi aktyvi, kūrybinga, atkakli asmenybė, norinti:
• geriau suvokti valstybėje vykstančius procesus bei priimamus sprendimus,
• įgyti patirties tarptautinėje organizacijoje,
• susipažinti ne tik su šios srities profesionalais, bet ir kitais bendraminčiais,
• tapti TILS bendruomenės dalimi,

Tuomet nedvejok – prisijunk prie mūsų!

Įdomu? Atsiųsk mums savo CV bei motyvacinį laišką adresu info@transparency.lt

Daugiau informacijos: www.transparency.lt
Susisiek su mumis: +370 5 212 69 51 |

L. Mažyliui bus suteikiamos VDU Garbės profesoriaus regalijos

Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vyks iškilmingas Senato posėdis, kurio metu profesoriui Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos. Įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą. Šventiniame renginyje VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) dalyvaus bei šventinę kalbą sakys VDU Tarybos pirmininkas prezidentas Valdas Adamkus.

Pasak profesoriaus Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atsiradimas žmonėms siejasi su džiaugsmingumu, tuo tarpu regalijų suteikimas kelia labiau rimties, pagarbos kupinas emocijas. „Taip, išties tai yra labai svarbus momentas – Liudo Mažylio asmuo atsiduria šalia kitų universiteto Garbės profesorių, kurių nuopelnai Lietuvai ir pasauliui yra be galo svarbūs. Tas lyginamasis kontekstas, kuomet net baugu įvardinti šiuos iškilius žmones, jų nuopelnus bei tyrinėjamas sritis, nuteikia labai įpareigojančiai ir pagarbiai, sukelia pačias rimčiausias emocijas“, – mintimis dalijasi profesorius. Nutarimas suteikti L. Mažyliui VDU Garbės profesoriaus vardą buvo priimtas dar praėjusių metų birželio mėnesį VDU Senato posėdžio metu.

Lietuvos šimtmečio ir VDU istorijos sąšaukos

Vytauto Didžiojo universiteto tradicijos pradžia sutapo su Lietuvos valstybingumo gimimu. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą. 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas.

Profesoriaus L. Mažylio teigimu, 1922 m. vasario 16 dieną įkurtas Lietuvos universitetas tuometinėje šalyje atliko itin svarbų vaidmenį, nes rengti specialistus įvairioms visuomenės gyvenimo sritims Lietuvoje buvo tikrai nemažas iššūkis. „Vasario 16-oji – tai diena, kuomet minime valstybingumo ir intelektualumo sinergiją, nes universitetas neįmanomas be valstybės, o valstybės raida neįmanoma be universiteto. Vasario 16-osios sąsaja tarp Lietuvos valstybės ir Vytauto Didžiojo universiteto yra ir labai simboliška, ir užpildyta realiu turiniu. Juos sieja ir data, ir suvokimas: valstybės raida neįmanoma be akademinės minties proveržių. Tai turime suvokti, tikiu, kad visi ir suvokiame: akademinė bendruomenė, valstybės institucijos ir visa Lietuva“, – pasakoja profesorius L. Mažylis.

Visa šiandieninio demokratiško ir laisvo Vytauto Didžiojo universiteto istorija siejasi su Lietuvos valstybės šimtmečio istorija – Vasario 16-oji, tarpukaris, sovietinės okupacijos įtaka ir universiteto reorganizavimas. Nepaisant visų įvykių, VDU akademinė tradicija ne tik išliko, bet ir toliau ilgus dešimtmečius iki valstybingumo atkūrimo vystėsi išeivijoje. Nenuostabu, kad Lietuvai vaduojantis ir papūtus laisvesniems Sąjūdžio vėjams, 1989 m. būtent išeivijos atstovai ženkliai prisidėjo prie VDU atsikūrimo. Išeivijos idėjos yra tai, kas jungia dabar VDU garsinantį artes liberales (liet. laisvųjų menų) principą ir tarpukario patriotiškumą. Prezidentas V. Adamkus kaip pavyzdį pateikia VDU atkūrimą 1989 m., kai dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir universiteto atgaivinimas atrodė daugiau utopinė idėja, negu realybė, tačiau aktyviai bendraudami Lietuvos ir išeivijos mokslininkai susitarė bendromis pastangomis to siekti.

„Prisimenu atkūrimo laikotarpį, kada lietuvių išeivijos mokslo elitas, jausdamas tarptautinės politikos pulsą ir kad Lietuva yra ant išsivadavimo slenksčio, pirmiausiai atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo sistemą ir ėmėsi humanitarinės misijos atkurti vienintelį tarpukario Lietuvoje veikusį Vytauto Didžiojo universitetą. Didžiuojuosi tuo, kad turėjau galimybę aktyviai dalyvauti šiame atkūrimo darbe, kuris buvo unikalus atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – pasakoja VDU Atkuriamojo Senato narys V. Adamkus.

Šimtmečio proga – palinkėjimas ieškoti bendrų raidos taškų

Pasak prof. Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atradimas, tarsi Lietuvos valstybingumo, tapatybės susigrąžinimas, suteikė daug gerų emocijų šalies piliečiams. „Esminis momentas čia yra pats akto dingimas: lietuvių tauta dėl to tarsi išgyveno, patyrė vos ne nepilnavertiškumą be savo valstybės paso. Tarsi tas praradimas vertė jaustis kaltais, abejoti, jog galbūt istorijos „bangose“ padarėme ką ne taip, nors ir žinojome, kad tai yra susieta su XX amžiaus įvykiais. Visas šis nusivylimas užsipildo džiugesiu, kuomet aktas atsiranda, ir tuomet kyla kiekybės ir kokybės klausimas – kiek visgi daug teigiamų emocijų patyrėme per šį trumpą laiką nuo praeitų metų kovo 29 dienos“, – pasakoja prof. L. Mažylis.

Paklaustas, ko palinkėtų Lietuvai ir jos piliečiams, pradedant naują Nepriklausomybės šimtmetį, profesorius akcentuoja dinamiškumą ir atsakomybę kasdieniniame ir valstybiniame lygmenyje. „Mėgstu pabrėžti, kad pagarbus bei taikus požiūris į istoriją gali vesti į itin šviesią ateitį. To ir palinkėčiau kiekvienam piliečiui – suvokiant, kad istorija yra rekonstruojama, ieškoti vienijančių, prie bendro tikslo vedančių valstybės ir jos raidos taškų, – teigia profesorius. – Gal aš ir linkęs būti optimistu, bet po Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto atsiradimo aš regiu išmanios pilietiškos visuomenės, atsparios dviprasmybėms, daigus. Išminties, kaip tautai, šaliai ir pasaulio piliečiams aš linkiu ir artimesnei, ir tolimesnei ateičiai“.

Šiuo metu profesorius iki vasario pradžios lanko lietuvių bendruomenes Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kalbėdamas apie Lietuvos šimtmetį, L. Mažylis akcentuoja šalies piliečių tinklą visame pasaulyje. „Amerikos lietuvių bendruomenė fiziškai, finansiškai, diplomatiniais ir kitais būdais prisidėjo prie politinių procesų pagreitinimo Lietuvoje, kad šalies nepriklausomybę skelbiantis Vasario 16-osios aktas būtų ne tik priimtas, bet ir 1918 metų pabaigoje jau pradėtas įgyvendinti, – teigia VDU profesorius. – Man teko ir tenka susidurti su įvairaus amžiaus pasaulio lietuviais, kuriems bandoma klijuoti „emigrantų“ etiketė – nesutikčiau su tuo, nes jie yra mūsų tautos dalis, apie Lietuvą ir jos istoriją, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, mąstanti tokiomis pat kategorijomis, todėl reikia branginti šią mūsų visuomenės dalį, tol, kol jo bent dalis širdies yra gimtojoje šalyje“.

Renginio svečiams – lietuvių kompozitorių muzika ir žemėlapių paroda

Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas renginys, kur savo šventines kalbas sakys VDU garbės daktaras, prezidentas V. Adamkus ir prof. L. Mažylis, yra atviras visai visuomenei. Po iškilmingo regalijų įteikimo, 14 val., didžiojoje salėje prasidės VDU Kamerinio orkestro ir VDU Akademinio choro „Vivere Cantus“ šventinis koncertas, kurio metu bus atliekami G. Kuprevičiaus, M. K. Čiurlionio, Z .Bružaitės, T. Makačino, V. Kudirkos, J. Naujalio ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Solistai – VDU Muzikos akademijos absolventai, Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvo nariai: sopranas Ingrida Kažemėkaitė ir baritonas Andrius Apšega. Diriguos VDU Kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius.

Renginio metu VDU didžiosios salės 2 a. fojė veiks „Senųjų Lietuvos žemėlapių“ paroda. 2004 m. vasarą 50-osios Europos lietuviškųjų studijų savaitės Hiutenfelde (Vokietija) metu dr. Jonas Norkaitis Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo savo sukauptą didelę apie 300 metų senumo žemėlapių kolekciją. Senieji žemėlapiai atspindi istorinius įvykius, tautų ir valstybių raidą; pasak parodos organizatorių, praskleidus istorinės užmaršties skraistę čia galima rasti fizinės geografinės ir prasmingos visuomeninio pobūdžio informacijos. Tai svarbus šaltinis ne tik istorikui profesionalui, bet ir įdomi, praeitį liudijanti medžiaga kiekvienam visuomenės piliečiui, besidominčiam savo valstybės praeitimi. Po iškilmingo Senato posėdžio paroda bus perkelta į VDU istorijos menę S. ir S. Lozoraičių muziejuje (K. Donelaičio g. 58) ir kovo 1-15 d. bus atvira lankytojams.

M. Norkevičius: politikos mokslai, aš ir veiklumas artes liberales aplinkoje

Savo mintimis apie Politikos mokslų bakalauro studijas dalinasi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius, Politikos mokslų doktorantas Mindaugas Norkevičius.

Kiekvieno būsimo studento galvos skausmu tampa ne tik specialybės, bet ir mokymosi institucijos pasirinkimas. Kokius Vytauto Didžiojo Universiteto pranašumus politikos mokslų studijų programoje išskirtumėte lyginant su kitų universitetų siūlomomis panašiomis ar tokiomis pačiomis studijų programomis?

Politikos mokslai artes liberales aplinkoje – čia veikiausiai yra šių studijų Vytauto Didžiojo universitete esmė ir formulė. Suprasti išskirtinumą ir suvokti jo reikšmę sau – reikia pirmiausia tai patirti. Tuomet pirmiau bus keliamas teiginys – artes liberales ir aš. Konkretaus recepto čia nėra. Tą reikia patirti ir atrasti. Jei neatrasti, tai pažinti. Jei nepažinti, tai suprasti. Aš supratau, bet tik po dešimties metų Vytauto Didžiojo universitete, ir supratau tai, kad studijų aplinka ir galimybės turi daug įtakos pačioms politikos mokslų studijoms ir jų išskirtinumui.

Vytauto Didžiojo universitetas suteikia galimybę pasirinkti gretutines studijas ir dažnas studentas šia galimybe susigundo. Kokios gretutinių studijų kryptys padėtų politikos mokslų studentui ir suteiktų jam pranašumą?

Viskas priklauso tik nuo interesų ir noro pažinti. Tai atsiremia ir į kitą sritį – veiklumą. Veiklumas XXI amžiaus hyper modernume – globalios visuomenės bruožas ar sėkmės receptas? Sėkmė neateina iš niekur, sėkmė priklauso nuo to, ką pats padarai dėl savęs. Atsakant į klausimą kokios sritys gali būti aktualios studijuojant politikos mokslus – atsakau – visos, kokios tik gali būti, nes tai ir lems kiekvieno veiklumo galimybės. Politika ir užsienio kalbos, politika ir pedagogika, politika ir menai, politika ir religija ir t. t. Juk politika yra gyvenimas, o gyvenime yra visos sritys ir visos jos suderinamos.

Kiekvienai specialybei ar profesijai reikalingos tam tikros asmens savybės. Kokios asmens savybės reikalingos ar gal net būtinos politikos mokslų studentui, kurios padės jam ne tik studijų metu, bet ir siekiant karjeros šioje srityje?

Komunikacinė kompetencija šiuo metu yra visa ko pagrindas visų profesijų atstovams. Ko reikės dabartiniams politikos mokslus studijuojantiems asmenims ateityje? Reikės gebėti komunikuoti, diskutuoti, būtinas užsienio kalbų mokėjimas. Tiek verbalinė, tiek neverbalinė komunikacija tampa vienu iš pagrindinių gebėjimų, kuris yra ir bus pastebėtas. Ar būsimas politologas gali bendrauti aiškiai ir logiškai? Ar gali bendrauti keliomis užsienio kalbomis? Tokie klausimai bus keliami kiekvienam absolventui darbo rinkoje, neišskiriant studijų krypties. Taip pat reikėtų išskirti lyderystės ir komandinio darbo svarbą bei jų reikšmę. Tai VDU politikos mokslų studijose yra pagrindas ir šie gebėjimai ugdomi ypač tikslingai ir sistemingai.

Politikos mokslus besirenkantis ar jau studijuojantis studentas, dažnai išgirsta kritiką, kad neva politikos mokslus baigęs studentas neįgys jokios profesijos, o karjeros galimybės yra tarsi „sėkmės reikalas“. Kokias konkrečias karjeros galimybes išskirtumėte? Gal galėtumėte patarti kokių visuomeninių veiklų ar kitų veiksmų patariama imtis dar studijų metais, kurios turėtų tiesioginės įtakos karjeros galimybėms?

Dažnai tenka išgirsti: kaip pasiekti to, ko norime? Ar veiklumas turi ribas? Saugumas ir laisvė – ar tai suderinama su kiekvienu iš mūsų? Veiklumas lemia tikslo siekimą, o kad tai pasiekti gyvenime gali tekti paragauti ne itin malonių dalykų, įrodyti, kad visos idėjos gali sužibėti auksu ir niekada nenustoti tikėti svajone. Tas pats yra ir su studijomis, kad suprasti jų vertę, reikia jas išgyventi ir jas patirti. Galiausiai supranti, kad gyvenimą sukuri pats ir viską lems paties noras ir siekiai.

Kodėl, Jūsų nuomone politikos mokslų studijos yra aktualios ir naudingos šiandieninėje visuomenėje? Ką patartumėte būsimiems politikos mokslų studentams?

Aktualumą paskatina tik domėjimasis. Vieniems bus aktualios Lietuvos vidaus politikos problemos, kitiems bus įdomu kokie globalūs procesai vyksta Pietryčių Azijoje ar Lotynų Amerikoje. Politikos mokslai yra plataus akiračio studijos. Jose kiekvienas gali atrasti save, suprasti ko siekia ir galiausiai įgyvendinti savo troškimus.

M. Norkevičių kalbino PMDF Politikos mokslų 4 kurso studentė Gabrielė Laurušonytė.

Šiaurės ir Baltijos šalių kasmetinė konferencija

2018 m. sausio 19 d. įvyko bendra VDU PMDF, Švedijos, Norvegijos, Suomijos ambasadų ir Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Lietuvoje tradicinė ketvirtoji konferencija, skirta Baltoskandijos regiono politiniams, ekonominiams ir vertybiniams klausimams aptarti. Renginys, laikantis Chatham House taisyklių, vyko Švedijos ambasadoje, Vilniuje. Sveikinimo žodžius tarė Švedijos ambasadorė Maria Christina Lundqvist ir VDU rektorius profesorius Juozas Augutis.

Pranešimus skaitė ir diskutavo, Lietuvos URM ministras Linas Linkevičius, KAM viceministras Vytautas Umbrasas, Šiaurės Tarybos prezidentas Michael Tetzschner, Europos parlamento narys Petras Auštrevičius, Lietuvos parlamento nariai Mindaugas Puidokas, Gabrielius Landsbergis, Juozas Olekas, VDU PMDF dekanas prof. Šarūnas Liekis, Karo akademijos profesorė Jūratė Novagrockienė, Šiaurės šalių ekspertai Michael Malm, Mikael Tofvesson, Hannu Himanen ir Håkon Lunde Saxi. Konferenciją organizavo VDU PMDF profesorius Mindaugas Jurkynas.

Foto: Tomas Razmus

I. Unikaitė Jakuntavičienė :svarbu iš studijų pasiimti viską, ką galima

Savo mintimis apie Politikos mokslų bakalauro studijas dalinasi Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė doc. dr. Ingrida Unikaitė – Jakuntavičienė

Kiekvieno būsimo studento galvos skausmu tampa ne tik specialybės, bet ir mokymosi institucijos pasirinkimas. Kokius Vytauto Didžiojo Universiteto pranašumus Politikos mokslų studijų programoje išskirtumėte, lyginant su kitų universitetų siūlomomis panašiomis ar tokiomis pačiomis studijų programomis?

VDU Politikos mokslų programa daugiausiai panašumo turi su Vilniaus universiteto siūloma politikos mokslų programa. Abu universitetai ir yra politikos mokslų kompetencijos centrai, kuriuose dirba daug šios srities profesionalų. Vytauto Didžiojo universitetas siūlo klasikinę politikos mokslų programą, kurioje dera tiek vidaus politikos, lyginamosios politikos studijos, tiek tarptautinių santykių, užsienio politikos studijos. Studentai turi puikias galimybes bendrai susipažinti su įvairiomis politikos mokslų sritimis ir gali patys pasirinkdami dalykus 3 ir 4 kurse formuoti tam tikrą specializaciją. Kadangi mūsų universitetas yra liberaliųjų menų universitetas, tai būsimieji politologai turi itin geras sąlygas ugdyti savo asmenybes ir stiprinti bendruosius gebėjimus, kurių prireikia bet kuriame šiuolaikiniame darbe, t.y. mokytis daugiau įvairių užsienio kalbų, kalbėjimo ir diskusijų meno, analitinio rašymo, informacinių technologijų ir pan. Kiek tenka girdėti iš buvusių absolventų atsiliepimų patirčių, perėjusių studijuoti magistro programų į kitus universitetus, tai vienas iš pagrindinių pranašumų pas mus yra dėmesys studentui ir nuoširdus bei kolegiškas dėstytojų ir studentų bendravimas, pasirinkimų laisvė, galimybė pačiam rinktis ir formuoti savo studijas pagal poreikius ir pomėgius. VDU siūlo galimybę gretinti studijų programas su kitomis studijomis pasirenkant gretutinę studijų kryptį. Taigi politologai gali įgyti kitos specialybės, pavyzdžiui, viešosios komunikacijos, teisės, marketingo ar viešojo administravimo, pagrindus ir vėliau sėkmingai studijuoti kitos krypties magistrantūroje ar pritaikyti darbo praktikoje įgytas gretutines žinias

Kartu su gretutinėmis studijomis studentas turi galimybę susikurti labai patrauklų diplomą. Politikos mokslai glaudžiai dera su teisės, viešosios komunikacijos, viešojo administravimo, ekonomikos kryptimis, tad šių krypčių studijos labai praturtina studento žinių bagažą. Politikos mokslų specialybė yra labai plati ir turinti sąsajų su kitomis sritimis, tad papildomai giliau susipažinti su kitais mokslais iš tikrųjų naudinga tiek planuojant dirbti politologo darbą, tiek siekiant karjeros viešajame ar privačiame, nevyriausybiniame sektoriuje.

Kalbant apie asmens savybes, tai labai svarbu nuolat vystyti retorikos, kalbėjimo meno įgūdžius, nuo pat pradžių stengtis išdrįsti kalbėti viešai. Jei pritrūksta drąsos, reikėtų stengtis nugalėti viešojo kalbėjimo baimes, išmokti efektingai, argumentuotai pristatyti savo nuomonę ar įžvalgas ir nuolatos dalyvauti diskusijose. Taip pat svarbu analitiškumas ir kritiškas požiūris, kuomet stengiamasi ne tik perpasakoti tai, ką jau išgirdome, bet vertinti informaciją įvairiuose kontekstuose, mokėti palyginti, sugretinti, ieškoti kitokių paaiškinimų, tikrinti šaltinius ir informaciją ir mokėti išskirti esmę, apibendrinti.

Svarbu ir smalsumas, žingeidumas, nuolatinis domėjimasis, todėl, kad politika yra toks reiškinys, kuris nuolat kinta. Tai, ką tu žinojai pieš 10 metų, nebūtinai bus aktualu dabar, net jeigu ir prieš dieną gauta informacija, šiandien jau gali būti pakitusi. Politikos mokslai yra kartu ir plati disciplina, kurioje siejasi tokios sferos kaip politika ir sportas, politika ir ekonomika, politika ir komunikacija, politika ir literatūra, todėl labai svarbu domėtis ne tik viena konkrečia sritimi, o visa visuma. Politika šiuo metu siejasi su beveik visomis mūsų gyvenimo sritimis.

Gebėjimas dėstyti mintis raštu taip pat labai svarbu, tai įgūdis, kurį reikia nuolatos lavinti. Politologas yra ne tik tas žmogus, kuris kalba ir komentuoja, bet ir tas, kuris rašo. Jis turi gebėti atlikti įvairias analizes, teikti pasiūlymus, rekomendacijas, apžvalgas raštu, tad geri rašymo įgūdžiai itin svarbūs. Žmonės, kurie yra stipresni šioje srityje ir geba susikurti savo rašymo stilių, gerai geba raštu dėstyti mintis, gali tapti apžvalgininkais, dirbti analizės centruose.

Politikos mokslus besirenkantis ar jau studijuojantis studentas, dažnai išgirsta kritiką, kad neva politikos mokslus baigęs studentas neįgis jokios profesijos, o karjeros galimybės yra tarsi „sėkmės reikalas“. Kokias konkrečias karjeros galimybes išskirtumėte? Gal galėtumėte patarti kokių visuomeninių veiklų ar kitų veiksmų patarina imtis dar studijų metais, kurios turėtų tiesioginės įtakos karjeros galimybėms?

Daug kalbama dabar apie tai, ar universitetai ruošia asmenybes ar specialistus, ar šių dviejų aspektų mišinį. Svarbu išskirti, kad mūsų universiteto paskirtis ugdyti kūrybišką asmenybę su tam tikrais pagrindais tam tikroje srityje, tačiau tai negali būti kažkokių išmoktų funkcijų atlikėjas. Tokius atlikėjus ruošia profesinės mokyklos. Jie moko kaip konkrečiai atlikti tam tikras užduotis. Politologo specialybė reikalauja kūrybiškos asmenybės, nes politologas visada privalo matyti platesnius kontekstus. Politologo negalima paruošti konkrečiam darbui, jis turi mokytis, kaip ir kur pritaikyti savo žinias ir įgūdžius. Pasiruošti karjerai (tiek viešajame sektoriuje, tiek politinėse institucijose, partijose, tiek tarptautinėse organizacijose ir įmonėse, nevyriausybiniame sektoriuje) yra puikios galimybės, bet reikia jas išnaudoti studijų metu.

Pirmaisiais studijų metais siūlyčiau išsigryninti tai, kas tikrai studentui įdomu, o vėliau pradėti gilintis į tam tikrą sritį. Pavyzdžiui, jeigu žmogus linksta į darbą, susijusį su tartautine veikla, galbūt verta labiau gilintis į tarptautinius santykius ir apsvarstyti diplomato karjerą, o tada pasidaro aiškiau, kokių veiksmų imtis norint dirbti tokioje srityje. Jeigu žmogui patinka rašyti, analizuoti, tuomet reikėtų ir galvoti apie analitiko darbą, mokslinį tiriamąjį darbą, darbą medijose ir siekti įgyti reikiamų žinių ir įgūdžių bei lavinti save šiose srityse.

Politologai dažnai nueina ir į verslo sferą. Universitete įgyjami bendrieji gebėjimai, užsienio kalbos, įvairių sričių žinios, kurios pasitarnauja visose sferose. Studijų metu susipažįstama su įvairiomis valstybės institucijomis, su kuriomis susiduriama versle, todėl dirbantiems versle daug lengviau suprasti jų veikimo principus, funkcijas.

Kalbų mokymąsis itin reikalingas. Kalbos reikalingos visur, todėl privalu mokytis užsienio kalbų, nesvarbu kuriose srityse žmogus save mato.

Norint pasiekti rezultatą, karjerą, neužtenka įsirašyti į programą ir „gauti diplomą“, svarbu nuolatos domėtis, būti aktyviam ir paskaitose, ir įvairių organizacijų ar klubų veikloje. Reikia suvokti tai, kad norint kokybiškų studijų ir pasirengimo darbui, tarp studento ir universiteto turi būti abipusė sinergija. Studentas privalo imtis iniciatyvos ir aktyviai dalyvauti studijų procese, perimti žinias ir patirtis, kuriomis dalinasi dėstytojai. Tuomet ir dėstytojai bus aktyvesni siūlydami įvairesnių užduočių. Juk dėstytojui didžiausia paskata – tai studentų susidomėjimas ir įsitraukimas į jo siūlomas veiklas.

Kokius patarimus duotumėte būsimiems Politikos mokslų programos studentams?

Nuolat sakau pirmo kurso studentams, kad pirmus metus neskubėtų įsidarbinti nuolatiniam darbui. Nieko blogo dirbti kelias valandas per dieną, tačiau svarbu, kad bakalauro studijų metu mokslai būtų prioritetas. Dirbti suspėsite vėlesniuose kursuose.

Svarbu iš studijų pasiimti viską, ką galima, nes net ir geriausiam studentui visada yra kur tobulėti. Prašykite dėstytojų rekomendacijų, ką skaityti, kuo domėtis- taip praturtinsite savo žinių bagažą ir įgysite pranašumą.

Domėkitės viskuo, kas vyksta aplinkui, ne vienu šaltiniu, ne viena sritimi, stenkitės analitiškai ir kritiškai vertinti gautą informaciją.

Stenkitės įsitraukti įvairias veiklas, organizacijas, klubus, savanorystę. Nebijokite išbandyti kelių organizacijų ar sferų. Taip pat naudokitės puikia galimybe išvažiuoti pagal „Erasmus+“ programas ir pabandykite įvertinti, kuo skiriasi gaunamos žinios svetur ir Lietuvoje, bandykite atlikti praktikas įvairiose institucijose, ambasadose.

Bakalauro studijos yra bandymas atrasti, kas tau įdomiausia ir nuolatinis bandymas ir mėginimas surasti savo sferą, todėl svarbu nebijoti išeiti iš savo komforto zonos, bandyti daugelį dalykų ir atrasti sau tinkamus kelius. Tada puikiai pasirengsite savo būsimai karjerai.

Prodekanę Ingridą Unikaitę Jakuntavičienę kalbino PMDF Politikos mokslų 4 kurso studentė Gabrielė Laurušonytė.