Dekanas prof. Š. Liekis – Nord- Baltic 8 ambasadų Dubline susitikime

Spalio 25 d. Dubline įvyko pirmasis seminaras “Ireland and the Nordic-Baltic 8”, skirtas bendradarbiavimo Šiaurės ir Baltijos valstybių su Airija stiprinimui.

Seminarą atidaręs Airijos palamento narys, ministras Richard Bruton pažymėjo, kad pastaruoju metu susiduriame su vis daugiau iššūkių, kuriuos sukelia naujos technologijos, klimato kaita ir politinė dinamika, įskaitant Brexit, todėl yra labai svarbu vystyti diskusijas, kaip mes matome bendradarbiavimą ateityje.

Airijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Simon Coveney sveikinime seminaro dalyviams pasidžiaugė tuo, kad bičiuliai iš Šiaurės ir Baltijos šalių susirinko pasidalinti idėjomis, ir pažymėjo, kad Europos šiaurė yra Airijai artimas regionas ir kad, dirbdami kartu, tapsime stipresniais turėsime apipusės naudos.

Devynių valstybių atstovai trijose sesijose diskutavo, kaip Airija galėtų glaudžiau bendradarbiauti su Baltijos ir Šiaurės šalimis saugumo politikos, skaitmeninės ir tvarios ekonomikos srityse.

Daugiausiai dėmesio sulaukusioje ir diskusijų sukėlusioje sesijoje „ Naujoji realybė: nekonvenciniai saugumo iššūkiai kibernetinis saugumas ir asimetrinės grėsmės“, Lietuvai atstovavo ir pranešimą „Baltijos šalys, kaip pilkoji zona ES ir Rusijos sisteminiame naratyve“ skaitė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis pristatė Rusijos keliamas grėsmes.

Pastaraisiais metais Airija pabrėžia, kad Europoje bendradarbiavimas su NB8 ir ypač su Baltijos valstybėmis yra vienas Airijos prioritetų. Seminaras surengtas Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos ambasados Dubline iniciatyva, jį rengė Airijos užsienio reikalų ir prekybos departamentu (ministerija) kartu su Tarptautinių ir Europos reikalų institutu bei aštuoniomis Šiaurės ir Baltijos šalių ambasadomis.

Nicholas Kralev vieša paskaita „The Changing Media Landscape in a Post-Truth World“

Spalio 23 d., VDU mokslo ir studijų centre  viešą paskaitą apie dezinformaciją skaitė JAV rašytojas, verslininkas, tarptautinės diplomatijos specialistas Nicholas Kralev. Svečias universitete viešėjo JAV ambasados Lietuvoje kvietimu.

N. Kralev paskaitos tema – „The Changing Media Landscape in a Post-Truth World“ („Besikeičianti žiniasklaidos erdvė posttiesos pasaulyje“). Posttiesa vadinamas reiškinys, kai išnyksta objektyvūs standartai, kas turėtų būti laikoma tiesa, ir atsiranda atotrūkiai tarp faktų, žinių, nuomonių, įsitikinimų ir tiesos. Šis žodis itin išpopuliarėjo 2016 metais artėjant JAV Prezidento rinkimams.

Foto: Indrė Baltakytė

A. Vaščėgaitė: Džiaugiausi, kai dėstytojai kviesdavo diskutuoti ar net ginčytis

Interviu su PMDF Viešosios komunikacijos absolvente Aušrine Vaščėgaite parengė Integruotos komunikacijos magistrantė Dovilė Bendikaitė.

A. Vaščėgaitė. Manto Zinkevičiaus nuotrauka

Kaip prieš 4 metus priėmėte sprendimą įgyti bakalauro laipsnį Vytauto Didžiojo universitete būtent viešosios komunikacijos srityje? O gal pasirinkimų sąraše buvo ir visiškai priešingų variantų?

Beveik porą paskutiniųjų metų mokykloje žinojau, kad noriu studijuoti kažką, susijusio su žurnalistika. Sprendimas nebuvo toks sunkus – nereikėjo ilgai svarstyti, kokią sritį pasirinkti. Liko išsirinkti studijų programą bei universitetą. Kadangi visada galvojau, kad jau kur kur, bet Kaune niekada negyvensiu, buvau beveik garantuota, kad žurnalistiką studijuosiu Vilniuje. Net stojamuosius egzaminus buvau išlaikiusi. Bet dėl iki šiandien man pačiai neįmenamų priežasčių atsidūriau Kaune. Dabar tuo labai džiaugiuosi ir Kauną matau visiškai kitomis akimis. O žurnalistikos studijas į viešosios komunikacijos programą iškeičiau todėl, kad norėjau kiek platesnio išsilavinimo, kuris apimtų ne tik žurnalistiką, bet ir viešuosius ryšius. Tiesa, dar vienas pliusas dėliojant argumentus buvo universiteto suteikiama galimybė pasirinkti gretutines studijas, nes lygiai taip, kaip žurnalistika, traukė ir politikos mokslai.

Ar iki studijų užsiėmėte su komunikacija susijusia veikla?

Pirmieji prisilietimai prie žurnalistikos dar būnant mokykloje ir parodė, ką noriu veikti. Buvo laikas, kai visiškai neįsivaizdavau, kuo būsiu „užaugusi“ ir tas klausimas nedavė ramybės. Kažkurį savaitgalį tiesiog sėdėjau namie, slinkau „Facebook“ siena ir pamačiau, kad portalas „Panelė“ ieško turinio kūrėjų. Kažkas mano akį tame skelbime patraukė (galbūt net tai, kad žadėjo nemokamų bilietų į renginius ar knygų) ir nusprendžiau parašyti jiems laišką. Tikau. O tada prasidėjo pirmi tekstai, didelis džiaugsmas juos pamačius išleistus į gyvenimą, padrąsinimai. Tiek užteko, kad „užsikabliuočiau“. O vėliau jau bandžiau rašyti visur, kur tik buvo įmanoma. Toks savotiškas azartas.

Papasakokite, kaip sekėsi studijuoti. Studijų programa ir kokybė atitiko lūkesčius?

Iš tiesų, pirmomis dienomis buvo labai liūdna. Viskas atrodė labai pilka, nuobodu, graužiau save ir dėl sprendimo palikti žurnalistiką Vilniuje. Bet po truputį įsivažiavau, pradėjau suprasti, kad universitetas reikalingas ne tik dėl praktinių ar profesinių žinių, bet ir dėl išsilavinimo. Pradėjau norėti pasiimti viską ne tik iš paskaitų, dėstytojų, bet ir apskritai akademinės aplinkos, todėl universiteto sienose susiradau veiklos, kur galėčiau tiek išbandyti išmoktus dalykus praktiškai, tiek apskritai praplėsti savo matymą. O universiteto modelis tam puikiai tiko. Tiesa, ne ką mažesnį susižavėjimą jau pirmaisiais metais paliko bendra atmosfera fakultete ir diskusijų kultūra. Labai džiaugiausi, kai dėstytojai kviesdavo ne atsakinėti į klausimus, bet diskutuoti ar net ginčytis. Kartais iš tokių, atrodo, nematomų dalykų galima labai daug išmokti.

Prisiminkite įsimintiniausia istoriją iš studijų universitete.

Vienas vertingiausių dalykų, gautų universitete, yra tai, kad mačiau dėstytojus-asmenybes. Turbūt iš kiekvieno galėjau pasiimti po vieną ar kitą jų bruožą, gebėjimą, mintį. Vis dėlto labiausiai įsiminė paskutinė Ryčio Zemkausko dėstomo interviu meno paskaita. Kadangi buvo pusmečio pabaiga ir vyko paskutinis seminaras, jame su dėstytoju ir kursiokais, tiesiog, kalbėjomės. Laikui einant į pabaigą, dėstytojas leido mums išeiti anksčiau. Bet niekas neišėjo. Nežinau, kaip nebanaliu žodžiu apibūdinti šią Ryčio Zemkausko dėstytą discipliną, bet viskas buvo tiesiog – skanu.

Studijų metu priklausėte Akademiniam politologų klubui. Kokios pagrindinės buvo Jūsų užduotys, veiklos?

Dar mokykloj man buvo baisiai įdomu viskas, kas susiję su politika, todėl renkantis, ką dar gero galėčiau nuveikti po paskaitų ir sužinojus apie Akademinį politologų klubą (APK), daugiau klausimų nekilo. Nuo pat pirmo kurso įsitraukiau į visas organizacijos veiklas, o vėliau tapau klubo pirmininke. Su APK organizuodavom skirtingus politinės tematikos renginius, diskusijas, prie bendro diskusijų stalo sukviesdavome tiek politikus, tiek politologus, vykdavom į įvairias konferencijas, vizitus į valstybines institucijas (Seimą, ministerijas, ambasadas). Su APK atėjo ir pirmos rimtesnės atsakomybės, ir pirmosios praktikos viešųjų ryšių srityje.

Papasakokite, kur atlikote privalomas žurnalistikos ir viešųjų ryšių praktikas. Kaip sekėsi jų metu?

Su abiem praktikomis ilgai svarstyti neteko. Jau buvau įpratusi vasaras leisti savo gimtojo miesto Vilkaviškio laikraščio „Santaka“ redakcijoje, tad žurnalistinei praktikai taip pat pasirinkau ją. Buvo įdomu ne tik pamatyti, kaip veikia laikraštis, bet ir sužinot naujų dalykų apie miestą, kuriame pragyvenau beveik 20 metų. Kai reikėjo atlikti viešųjų ryšių praktiką, jau dirbau būtent toje srityje, tad praktiką atlikau, tiesiog, darbe. Žinoma, stengiausi prisidėti prie kuo įvairesnių darbų, susipažinti su kolegų užduotimis ir taip vis tiek kažką naujo išmokti net ir būnant ten pat, kur ir kasdien.

Kada pradėjote darbą Kauno savivaldybėje? Ar darbą reikėjo derinti su studijomis?

Dirbti pradėjau prieš gerus metus, o kadangi šie metai susidubliavo su ketvirtaisiais studijų metais, žinoma, teko derinti darbą ir studijas. Jei atvirai, galvojau, kad tai padaryti bus žymiai sunkiau, bet jokių didesnių kliūčių nebuvo. Teko atsisakyti, kai kurių paskaitų lankymo, bet viską kompensuodavau kažką papildomai paskaitydama ar pažiūrėdama paskaitų temomis. Iš tiesų, prasidėjus vasarai ir pasibaigus paskaitoms, grįžus po darbo kažko net trūksta.

Kokios tikslios Jūsų pareigos Kauno savivaldybėje?

Jei biurokratiškai – Ryšių su visuomene skyriaus specialistė, o jei kalbant žmonių kalba – dirbu su komunikaciniais miesto projektais.

Kaip atrodo įprasta diena darbe?

Dieną pradedu peržiūrėdama tai, kas naujo nutiko pasauly per naktį, permetu akimis naujienų portalus, tuomet sėdu prie laiškų ir žinučių. O po to – labai skirtingai. Priklausomai nuo to, prie kokio projekto tuo metu dirbu, kokioje stadijoje jis yra. Kartais prasikuičiu internete ieškodama informacijos ar kažkokių minčių, kartais sėdžiu prie komunikacijos plano dėliojimo, pranešimų rašymo, interneto puslapių struktūros ar turinio kūrimo, įvairių vizualų ar detalių derinimo, kartais, kaip juokaujam su kolegomis, tenka vykti „į objektą“, kad būtų galima susidaryti kuo tikslesnę nuomonę apie vieną ar kitą situaciją, o kartais viskas vienu metu.

Prie Jūsų įgyto viešosios komunikacijos diplomo taip pat pridėtas ir politikos mokslų bakalauro priedas, nes turėjote ir gretutines studijas. Nuo rudens studijuosite magistrantūrą. Pasirinkote marketingo ir tarptautinę komerciją. Kodėl būtent ši kryptis?

Norėjosi žinių iš ne per labiausiai nutolusios, bet kartu ir kiek kitokios srities, nei studijavau iki šiol. Būtent toks man ir pasirodė marketingas. Manau, kad turint šių trijų sričių – žurnalistikos, viešųjų ryšių ir marketingo – žinių, galima priimti tiksliausius ir taikliausius sprendimus bet kurioje iš jų.

Ko palinkėtumėte sau ir studentams jau pradėjusiems naujus mokslo metus?

Drįsti, bandyti ir gaudyti kiekvieną praktikos galimybę. Studijos turbūt yra pats tinkamiausias laikas bandymams, praktikai ir klaidoms. O po jų juk visi baigę gauna vienodą diplomą. Ką darbdaviui galėsi pasiūlyti daugiau nei kursiokas? Apie tai ir linkėčiau pagalvoti.

­

Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Lietuvoje patarėjo paskaita

2019 m. rugsėjo 24 d., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete viešą paskaitą skaitė Kinijos Liaudies Respublikos patarėjas ekonomikos ir komercijos klausimams p. Chen Lin.

Paskaitos tema – „Innovation, Entrepreneurship and Sino-Lithuanian Cooperation“.

Foto: Indrė Baltakytė

 

Konkursas S. Lozoraičių stipendijai

Stasio Lozoraičio fondas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra jau devintą kartą skelbia konkursą stipendijai, kuri skirta atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Italijos Respublikoje, Romoje. Šia iniciatyva fondas siekia įamžinti Lozoraičių šeimos nuopelnus steigiant diplomatijos studijas VDU ir prisidėti prie jaunų specialistų ugdymo.

Stipendija yra skirta Lietuvos Respublikos piliečiams.

Praktikos terminas: nuo 2020 m. sausio 6 d. iki vasario 14 d.

CV ir motyvacinį laišką prašome siųsti iki rugsėjo 30 d., el. paštu: pk@vdu.lt

Konkurse gali dalyvauti 1 ir 2 kursų magistro programos „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai“ magistrantai. Italų kalbos mokėjimas – būtų privalumas.

Dėl papildomos informacijos prašome kreiptis į Politologijos katedros vedėją doc. Andžej Pukšto elektroniniu paštu: andzej.puksto@vdu.lt

Vizituojančio prof. A. Rusi paskaitos

VDU vizituojantis profesorius, anksčiau ėjęs ambasadoriaus, Suomijos prezidento M.Ahtisaari patarėjo pareigas, Alpo Rusi 2019 m. spalio 1 – 2 dienomis lankysis VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete ir skaitys viešas paskaitas:

Spalio 1 d., 16.00 , Gedimino g. 44, auditorija 302. Paskaita : „The Changing World Order: China versus The Rest or New Multipolar System?“

Spalio 2 d., 9.30, V.Putvinskio g. 23, auditorija 412. Paskaita: „Main Priorities of Finland’s Presidency in the European Union“.

Suomijos Užsienio reikalų ministerija suteikė vienkartinę 20 tūkst. eurų paramą Rudolfo Holsti vardinei profesūrai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.

Holsti vardinės profesūros parama buvo skirta prof. Alpo Rusi, ambasadoriui emeritui, profesoriui adjunktui Helsinkio universitete. Nuo 2016 m. kovo prof. A. Rusi yra vizituojantis profesorius Vytauto Didžiojo universitete.

PMDF studentės praktika – LR ambasadoje Varšuvoje

Vasaros metu daugelis Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentų ir absolventų atlieka praktikas.  „Diplomatijos ir tarptautinių santykių“ magistro programos absolventė Samanta Fominova trijų mėnesių stažuotei išvyko į Lietuvos Respublikos ambasadą Varšuvoje.

Kaip teigia politikos mokslų magistrė, praktika suteikia galimybę tobulinti žinias ir įgūdžius įvairiose srityse. Stažuotojai ne tik rengia spaudos apžvalgas ir analizuoja vidaus bei užsienio politikos aktualijas, bet ir dalyvauja įvairaus rango diplomatiniuose susitikimuose, gali stebėti diplomatinio protokolo subtilybes, taip pat išbando save organizuojant renginius su įvairių politinių institucijų atstovais.

„Džiaugiuosi galėdama dalyvauti kai kuriuose susitikimuose tarp Lietuvos ambasadoriaus ir Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovų. Dalyvaujant mažuose ir uždaruose susirinkimuose, galiu iš arti mokytis politinių derybų meno. Be to, stažuotės metu turiu galimybę susipažinti su diplomatinių notų rengimo tvarka bei padedu atsakyti LR įmonėms ir piliečiams įvairiais su Lenkija susijusiai klausimais“, – pabrėžia Samanta.

Svarbiausiu stažuotės įvykisu S. Fominova įvardina Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vizitą ambasadoje. „Užtikrintai galiu teigti, kad stažuotę Lenkijoje pasirinkau geriausiu momentu. Prezidento vizito rengimas, įvairiausių organizacinių dalykų planavimas ir diplomatinio protokolo studijavimas yra neįkainojama patirtis“, – džiaugiasi Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrė.

Stažuotės išlaidos buvo finansuojamos, laimėjus Erasmus Plius praktikos absolventų stipendijos konkursą.

Išleista nauja dr. S. Rakutienės monografija

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros vedėja dr. Sima Rakutienė išleido knygą-monografiją „KUR SLYPI EUROPOS GALIA? Normatyviniai, instituciniai ir ekonominiai šaltiniai ES užsienio politikoje“.

Šioje knygoje, remiantis autorės akademine ir profesine patirtimi nagrinėjama Europos Sąjungos užsienio politikos koherentiškumo ir legitimumo problema. Tiek teoriniame, tiek ir politikos formavimo ir įgyvendinimo praktiniame lygmenyje iškyla klausimas, kaip mes suvokiame ir interpretuojame ES, kaip tarptautinio veikėjo, galimybes. Kokius šaltinius, resursus europiečiai naudoja siekdami paveikti kitus tarptautinius veikėjus bei tarptautinę erdvę? Kuo yra grindžiama ES užsienio politika?

S. Rakutienė monografijoje siekia ištirti ir analizuoti Europos Sąjungos kuriamos kompleksinės užsienio politikos instrumentus ir institucijas, plėtojant santykius su trečiosiomis šalimis. „Monografija parašyta laiku ir ženkliai prisideda prie ES studijų akademinio ir diskursinio puoselėjimo“– PMDF dekanas prof. Šarūnas Liekis.

Priėmimas į PMDF bakalauro studijas

Nuo birželio 1 d. iki liepos 22 d. 15 val. vyksta prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo 1 etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) šiais metais stojantiesiems siūlo rinktis pirmosios pakopos ir vientisąsias (teisės), dvigubą ar pedagogo kvalifikaciją suteikiančias, ištęstines bei nuotolines studijų programas.

Studijų programų sąrašą, į kurias vykdomas priėmimas 2019 m., taisykles, konkursinio balo sandarą, kainą, suteikiamus papildomus balus, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir kt. galima rasti universiteto priėmimo taisyklėse. Išsamesni studijų programų aprašai pateikti bakalauro studijų programų skiltyje.

Kviečiame studijuoti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto vykdomose bakalauro studijų programose:

Detaliau apie priėmimo į bakalauro studijas sąlygas ir taisykles

Daugiau informacijos apie studijas

  • VDU Studijų informacijos centras
  • Adresas K. Donelaičio g. 52-116, 44248, Kaunas
  • Telefonas (8 37) 323 206
  • El. paštas vdu@vdu.lt

Svarbiausia bei aktualiausia informacija apie studijas VDU skelbiama ir nuolat atnaujinama universiteto internetinėje svetainėje ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

 

prof. Z. Rekašiaus stipendija sugrįžo į VDU

Birželio 21 d. Vytauto Didžiojo universitete iškilmingai įteikta penktoji prof. Zenono Rekašiaus stipendija. Šiais metais ji paskirta VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos bakalauro programos ketvirto kurso studentei Rasitai Kunikauskaitei už diplominį darbą „Socialinių tinklų kuriamo pasaulio pavojai ir pagundos: ką apie tai kalba žurnalistai?”

Zenono Rekašiaus (1928-2011) atminimui įsteigtas vardinis fondas, kurį atstovauja p. Aldona Rekašienė ir Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiantis Lietuvių fondas, skiria stipendijas gabiems, gerai besimokantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems žurnalistiką. Nuo 2015 m. 1000 JAV dolerių dydžio stipendija kasmet teikiama Vilniaus universiteto arba Vytauto Didžiojo universiteto studentams už studijų pasiekimus.

Zenonas Rekašius buvo garsus JAV lietuvių išeivijos žurnalistas, liberalios minties mėnraščio „Akiračiai“ įkūrėjas ir redaktorius, aktyvus „Santaros-Šviesos“ veikėjas, Lietuvos puoselėtojas ir patriotas.

,,Publicistas savo straipsniuose įrodinėjo, kad tarp išeivijos ir sovietų okupuotos Lietuvos reikia statyti tiltus, kad Vakarus nuo Rytų skiriančią geležinę uždangą reikia ne stiprinti, o griauti. Rekašius teigė, jog visada reikia skelbti tai, kas šviesiam protui atrodo tiesa, ir ne aklai neigti, o greičiau pripažinti savo klaidas. Ypač svarbu kritikuoti ne vien svetimus, bet pirmiausia save ir savo draugus, nes klaidų gali daryti visi. Rekašius buvo vienas iš nedaugelio išeivijos žurnalistų, raginusių rašyti sąžiningai: jis buvo garbingos žiniasklaidos atstovas,“ atsiminimais apie Zenoną Rekašių dalinasi VDU garbės daktaras, Viešosios komunikacijos katedros profesorius ir žurnalistas Mykolas Drunga.

Šių metų Rekašiaus stipendijos laimėtoja Rasita Kunikauskaitė džiaugiasi Viešosios komunikacijos studijomis, nes jos davė platesnį pasaulio suvokimą, svarbu, kad buvo mokomasi ne tik specialybinių, bet ir įvairių kitų dalykų, pavyzdžiui, architektūros ar astronomijos. ,,Žvelgiant į darbo rinkos pasaulį, universitetas davė pagrindus tapti ne tik žurnaliste, kuria jau beveik metus dirbu portale „Kas vyksta Kaune”, bet ir galimybę tapti viešųjų ryšių ar marketingo specialiste. Esu dėkinga universitetui už visų progų suteikimą studijuoti norimas kalbas, taip mano galva pasipildė ne tik anglų kalbos žiniomis, bet ir išmokau vienos gražiausių pasaulyje – prancūzų kalbos. Suprantu, kad žurnalistika yra didelė galia, kurią reikia naudoti itin atsakingai. Ne paslaptis, kad dėl žurnalistų aktyvumo uždaromi verslai, atleidžiami darbuotojai, išaiškinami netikslumai ir nusikaltimai. Tai, kas nepraslysta pro žurnalisto akį, tampa galingu ginklu, tad jį reikia naudoti itin teisingai. Ši specialybė aštrina žmogaus liežuvį, skatina niekada nesustoti tobulėti ir kurti,“ – savo įspūdžiais pasidalino Rasita.

„Esame dėkingi Zenono Rekačiaus šeimai ir Lietuvių fondui už jaunosios žurnalistų  kartos skatinimą ir profesionalios žurnalistikos kultūros Lietuvoje stiprinimą. Pasaulyje, kuriame tiek daug melo ir netiesos, žurnalistika tampa demokratinės visuomenės išlikimo garantu. Būtent žurnalistams tenka didelė atsakomybė, ieškant tiesos, ginant demokratinės ir pliuralistinės visuomenės vertybes.  Svarbu, kad geros žurnalistikos tradicijos puoselėjamos ir ateityje.” Z. Rekašiaus stipendijos įteikimo metu pabrėžė VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja prof. Kristina Juraitė.

Pirmoji Zenono Rekašiaus stipendija buvo įteikta VDU Žurnalistikos ir medijų analizės magistrantui Augustinui Šemeliui 2015 metais, 2017 metais ja apdovanota Viešosios komunikacijos bakalauro studentė Vytautė Merkytė. 2016 ir 2018 metais stipendija suteikta VU žurnalistikos studentams.

Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiantis Lietuvių Fondas (LF) per visą Fondo gyvavimo laikotarpį lietuviškai veiklai užsienyje ir Lietuvoje paskyrė 20 mln. JAV dolerių. Ši organizacija daug įdėjo į lietuviškos kultūros ir lietuvybės išlaikymą ir jos puoselėjimą ir yra svarbus lietuviškos veiklos variklis, be kurio sunku būtų įsivaizduoti lietuvybės klestėjimą išeivijoje. Jau daugiau nei penkiasdešimt metų LF remia lituanistinį švietimą, kultūrą, lietuvišką spaudą ir archyvus, visuomeninę veiklą, vasaros stovyklas ir aukštosiose mokyklose studijuojantį lietuvių jaunimą. Visa tai pasiekta dėl LF narių ir aukotojų dosnumo.