• Titulinis
• Visos naujienos

PMDF baigiamųjų darbų gynimų kalendorius

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vykdomų studijų programų studentų baigiamųjų darbų gynimai vyks PMDF video konferencijų platformoje.

Data ir laikas	Programa	Video kambarys	Informacija teikiama
2021 m sausio 12-13 d. nuo 9:55	Integruota komunikacija	https://ac.vdu.lt/pmdf2/	Ruta.Vainauskaite@vdu.lt
2021 m sausio 11 d. nuo 10:00 val	Šiuolaikinė Europos politika	https://ac.vdu.lt/pmdf1/	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2021 m. sausio 12 d. nuo 10:00 val	Diplomatija, Diplomatija ir tarptautiniai santykiai, Pasaulio politika ir ekonomika, Tarptautinės politikos ir vystymo studijos	https://ac.vdu.lt/pmdf1/	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt

 

Absolventų dieną – PMDF Alumni prof. dr. Giedriaus Česnako nuotolinė paskaita

Vytauto Didžiojo universitetas tęsia tradicijas ir lapkričio 13 d., penktadienį, kviečia absolventus prisiminti savo Alma Mater. Šiais metais VDU Absolventų dieną minėsime kiek neįprastai – vietoje susitikimų fakultetuose, siūlome su senai matytais kurso draugais, dėstytojais ar kolegomis iš universiteto susiburti pasitelkiant išmaniąsias nuotolinio bendravimo platformas ar laikantis visų saugumo reikalavimų.

Lapkričio 13 d., 16 val. kviečiame VDU absolventus bei bendruomenės narius dalyvauti VDU Absolventų dienos progai skirtoje diskusijoje „University in Transition: Raising Questions – Sharing Visions“ (diskusija vyks anglų kalba).

Diskusijoje dalyvaus VDU komunikacijos prorektorė doc. Vilmai Bijeikienė, Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centro vadovas, prof. Robertas Van Vorenas, VDU absolventų tarptautinio tinklo koordinatorė Camille Le Blanc Liederman.

Visus, diskusijoje norinčius dalyvauti, VDU absolventus bei bendruomenės narius kviečiame registruotis. Registracijoje nurodytais dalyvių paštais bus išsiųsta prisijungimo prie susirinkimo nuoroda.

Džiaugiamės fakulteto absolventų pasiekimais ir  vertiname užsimezgusius fakulteto ir absolventų ryšius. Kasmet prie  PMDF  absolventų iniciatyvos prisijungia vis daugiau narių ir solidi Absolventų stipendija motyvuoja fakulteto studentus.

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventai profesinius pasiekimus plėtoja įvairiose srityse. PMDF absolventai – skirtingų sričių profesionalai, aukštas pareigas užimantys politikai, valstybės tarnautojai (Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus, Kauno miesto mero patarėjas Simonas Kairys, URM ministro patarėjas Domas Petrulis, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos investicijų departamento vadovė dr. Ernesta Buckienė, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius), žurnalistai (TV3 žinių vedėja Donata Račaitė, LNK žurnalistė Ieva Dyraitė, nepriklausomas žurnalistas Augustinas Šemelis), ambasadų darbuotojai (Šarūnė Kubiliūtė – Gruzijoje, dr. Donatas Vainalavičius – Latvijoje, Andrius Sankauskas – Kinijoje), pripažinti menininkai (kompozitorius Titas Petrikis, šiuolaikinio šokio šokėjas, choreografas Marius Pinigis), privataus verslo ar startuolių kūrėjai (reklamos agentūros „Go Bold“ savininkė ir vadovė Marta Vasilė, startuolio „CityBee“ vadovas Lukas Yla), mokytojai  (Sergejus Kozlov, dr. Mindaugas Norkevičius, Gabrielė Želvienė ), akademikai, mokslininkai, karjerą tęsiantys mokslo ir studijų institucijose (dr. Vytautas Isoda, dr. Ieva Gajauskaitė, dr. Giedrius Česnakas, dr. Danguolė Bardauskaitė). Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventai – ambasadoriai  universiteto ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio erdvėse.

Šiandien, fakulteto absolventų dienos proga, kviečiame į PMDF Politikos mokslų bakalauro, Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro ir Politikos mokslų doktorantūros absolvento, Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos prof. dr. Giedriaus Česnako nuotolinę paskaitą „COVID19 kaip lakmuso popierius tarptautinei ir vidaus politikai“:

Dr. Giedrius Česnakas. COVID-19 kaip lakmuso popierius tarptautinei ir vidaus politikai

Iki pasimatymo VDU Absolventų dienoje!

Ispanijos ambasados apdovanojimas PMDF doktorantei Vigilijai Žiūraitei

Ispanijos Karalystės Ambasadorius Lietuvoje José Maria Robles Fraga apdovanojo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantę Vigiliją Žiūraitę  oficialiu Izabelės ordino kryžiumi (ispanų k. Orden de Isabel la Católica), įvertinant jos indėlį į Ispanijos ir Lietuvos santykius bei ispanų kalbos ir kultūros propagavimą.

 

Kvietimas dalyvauti viešosios politikos konferencijoje

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Viešosios politikos ir paslaugų vertinimas: COVID-19 kontekstas“

Lapkričio 26 d., ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyks VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros organizuojama aštuntoji nacionalinė konferencija „Viešosios politikos ir paslaugų vertinimas: COVID-19 kontekstas“. Kviečiame dalyvauti studentus, jaunus tyrinėtojus, mokslininkus ir praktikus.

Viešosios politikos ir viešųjų paslaugų vertinimas Lietuvoje tampa vis aktualesnis. Ar viešosios politikos priemonės efektyviai ir veiksmingai taikomos? Ar artimieji biurokratai įgyvendindami politikos priemones turi galimybes jas veiksmingai taikyti? Gal viešosios politikos priemonės brangiai kainuoja ir duoda daug šalutinės, nenumatytos žalos? Ar reformos kūrėjai aiškiai susiejo tikslus ir jiems realizuoti reikalingas priemones? O gal reforma buvo tik nulinės sumos žaidimas, kai nesukurta jokia pridėtinė vertė? Kokių strateginių sprendimų pareikalavo COVID-19? Kaip jie paveikė biudžetines ir nevyriausybines organizacijas? Galbūt kai kurie sprendimai turėjo nenumatytų šalutinių padarinių? Kokie tie padariniai? Šiuos ir kitus klausimus kviečiame kelti, ieškoti į juos atsakymų ir pristatyti konferencijoje.

Konferencijos organizatoriai kviečia skaityti pranešimus šiomis kryptimis:

· Viešosios politikos ir paslaugų teorinės prieigos ir modeliai

· Įrodymais pagrįstos sveikatos ir socialinės apsaugos politikos

· Pasitenkinimo municipalinėmis paslaugomis vertinimai ir jų panaudojimas Lietuvoje

· Socialinių paslaugų savivaldybėse vertinimas

· Viešųjų paslaugų organizavimo modelių tinkamumo vertinimo iššūkiai

· Vaiko teisių apsaugos reformos vertinimas

· Vaikų dienos centrų veiklos vertinimas

· Iššūkiai valdžios ir nevyriausybiniam sektoriui užgriuvus COVID-19 pandemijai

· Kita konferencijos dalyvių pasiūlyta kryptis

Konferencijos pranešimai gali būti tiek teorinio, tiek empirinio pobūdžio. Prašome pranešimų santraukas atsiųsti iki 2020 m. lapkričio 3 d. Konferencijos pranešimai bus įvertinti konferencijos organizacinio komiteto iki lapkričio 5 d., o apie galimybę skaityti pranešimą būsite informuoti individualiai.

Reikalavimai santraukai:

· iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus, 3–5 raktinius žodžius;

· formatas .doc arba .docx;

· papildomai nurodyti pranešėjo/ų pavardę/es, vardą/us, pareigas, instituciją, kontaktinę informaciją (el. pašto adresą);

· pageidaujamą pranešimo formą (žodinis pranešimas / stendinis pranešimas);

· prašome santraukas siųsti ir dėl informacijos kreiptis šiuo el. paštu: irmina.beneseviciute@vdu.lt

· pranešimų trukmė neturėtų viršyti 15 min.

Konferencija bus transliuojama internetu. Registracija į konferenciją be pranešimo vyksta el.paštu: irmina.beneseviciute@vdu.lt

SVARBU: planuojama mišri konferencija (kai VDU vykstanti konferencija transliuojama daliai konferencijos dalyvių per nuotolį, įtraukiant ir nuotolinius pranešimus), tačiau esant apribojimams dėl COVID-19 pandemijos konferencija vyks tik nuotoliniu būdu.

PMDF paskaitų tvarkaraščiai

PAPILDYTA 2020 10 23: Visi, žemiau tvarkaraščiuose pateikti PMDF studijų dalykai, nuo spalio 26 d dėstomi nuotoliniu būdu.

Kviečiame susipažinti su atnaujintais 2020/2021 rudens semestro nuolatinių bakalauro ir magistrantūros studijų tvarkaraščiais. Tvarkaraščiai atnaujinti remiantis VDU paskelbtomis saugią aplinką pandemijos kontekste užtikrinančiomis taisyklėmis.

2020/2021 m.m. rudens semestro PMDF bakalauro tvarkaraštis

2020/2021 m.m. rudens semestro PMDF magistro tvarkaraštis

2020/2021 m.m. akademinis kalendorius

Svarbi informacija pirmo kurso studentams: https://ivadas.vdu.lt Studentai gali registruotis savarankiškai iš namų, instrukcija kaip tai padaryti:  https://ivadas.vdu.lt/pasiruosimas/registracija-i-dalykus/

PMDF bakalauro programos – tarp populiariausių universitete!

Šiais metais Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete sulauksime dar daugiau pirmakursių! VDU stojantiesiems išsiųsta 1516 kvietimų studijuoti ir tai antras geriausias rezultatas tarp Lietuvos universitetų.

Šiemet kviečiamųjų yra ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais: 2019 m. po pirmojo bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti buvo išsiųsti 1187 stojančiųjų. Visų šių būsimų studentų minimalus konkursinis balas yra 5,4 ir didesnis, maksimalus – 10,76. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp šalies universitetų.

Prof. M. Jurkyno – profesinis laimėjimas

VDU PMDF profesoriaus Mindaugo Jurkyno paraiška “EU, Internal Europeanisation and Small States“ tarp 1447 Europos Sąjungoje pateiktų Jean Monnet veiklų paraiškų laimėjo 2020 m. Europos Komisijos „Call for Proposals 2020 – EAC-A02-2019-JMO“ Jean Monnet Chair pareigas 2020-2022 metams. Prof Jurkyno projektas apims tyrimus ir pedagoginę veiklą susijusią su Europos Sąjunga ir jos poveikiu bei mažų valstybių reikšme ES. Projekto veiklos nukreiptos į studentus, jaunus profesionalus, NVO atstovus, ekspertus ir politikus. Jean Monnet Chair yra pedagoginės pareigos universiteto profesoriams ir profesorėms, besispecializuojantiems su ES susijusiose studijose.

VDU studentų apklausoje išrinkti geriausi 2019-2020 m. m. dėstytojai

Dėstymo kokybė yra viena iš esminių studijų kokybės dedamųjų, todėl šiai veiklai skiriamas ypatingas dėmesys. Kiekvieną semestrą vykdoma VDU studentų apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas“ padeda identifikuoti stiprybes ir laiku reaguoti į tobulintus aspektus, priimti atitinkamus sprendimus siekiant išlaikyti aukštą dėstymo kokybės lygį.

Nominuojant dėstytojus buvo apibendrinti 2019-2020 m. m. rudens ir pavasario semestruose studentų pateikti įvertinimai apie dėstymo kokybę, atsižvelgiant į aukščiausio įverčio vidurkio ir didžiausios studentų dalyvavimo apklausoje procentinės dalies santykį.

Remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų dalyvavimo aktyvumu, buvo įvardinti geriausiai įvertinti 2020 m. pavasario semestro bei 2019 – 2020 mokslo metų dėstytojai Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.

2020 m. pavasario semestro geriausiai studentų įvertinti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai: Ligita Šarkutė, Justinas Juozaitis, Saulius Pivoras ir Johannes Baks

2019 – 2020 mokslo metų geriausiai įvertinta dėstytoja – Gintarė Žukaitė

Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

• Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau.
• Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, 10 studentų ir daugiau.

Nesaikingas alkoholio vartojimas – nesuderinamas su vaikystės aplinka

Šiandien daugelis skirtingų mokslų disciplinų prieina tą pačią išvadą: aplinka vaiko vystymuisi ir jo gyvenimo keliui yra esminė. Turint tai omenyje, nerimą kelia mūsų šalies statistika – moksliniai tyrimai rodo, jog daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų gyvena šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis. Problemų netrūksta visoje Europoje – žemynas „pirmauja“ ir pagal alkoholį vartojančių nėščiųjų skaičių.

Pirmą kartą istorijoje – didžiulis viešosios politikos dėmesys vaikystei

Mokslininkai pripažįsta, kad aplinkoje glūdi tiek vaiko raidai reikalingas turtas, tiek jo vystymąsi žalojanti rizika. Epigenetikai pabrėžia aplinkos vaidmenį genų raiškoje. Netinkama aplinka gali „įjungti“ žmogaus gyvenimui žalingus genus ir juos perduoti ateinančioms kartoms. Psichologai pripažįsta, kad nestabili aplinka, smurtas pažeidžia vaiko prieraišumą, emocinę raidą. Visuomenės sveikatos mokslai pabrėžia žalojančios vaikystės aplinkos neigiamą poveikį vaikui ir jo sveikatai visam būsimam gyvenimui.

Pastaruoju metu tarpdisciplininiai mokslai lemia ir mokslu grįstą tarptautinę politiką, kuri vaikystę laiko prioritetu. Ypač svarbi ankstyvoji vaikystė. Ji laikoma svarbiausiu žmogaus gyvenimo tarpsniu, nuo kurio priklausys žmogaus, šalies ir globali gerovė. Daugėja mokslinių įrodymų, kad ankstyvojoje vaikystėje vaiko ir jį supančios aplinkos sąveikoje sveikai fiziškai, emociškai bei socialiai  besivystantis vaikas įgyja gebėjimus, kurie ne tik nulemia  būsimą žmogaus gyvenimą, bet ir daro didžiulę įtaką ateities kartoms, o kartu ir valstybių ekonominiams pajėgumams.

Tarpdisciplininių mokslų sankirtoje buvo sukurta nauja puoselėjančios vaikystės koncepcija, kurioje išdėstyta vaiko aplinkos svarba jo ir šalies raidai bei ateities gerovei. Vaikystė pirmą kartą žmonijos istorijoje sulaukė tokio didelio globalaus politinio dėmesio. Jungtinių Tautų paskelbta „Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030“ ir Pasaulinės sveikatos organizacijos „Visuotinė moterų, vaikų ir paauglių sveikatos strategija 2026-2030 m.“ tiesiogiai susiejo puoselėjančios aplinkos vaikams kūrimą su skurdo ir prievartos panaikinimu, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis užkardymu.

Pasaulinės institucijos UNICEF, Pasaulio bankas, UNESCO, PSO prioretizavo ankstyvąją  vaikystę savo programose. 2018 m. gegužę buvo sukurtas Puoselėjančios globos tinklas (angl. Nurturing Care Framework), kuris vysto politikos gaires, siekiančias užtikrinti, kad palaikoma gera vaikų sveikata ir mityba, kad jie yra apsaugoti nuo grėsmių ir turi tinkamas galimybes mokymuisi.

G20 – tarptautinis forumas, kuriam priklauso 19 ekonomiškai stipriausių arba sparčiai ekonomiškai besivystančių valstybių bei Europos Sąjunga – 2018 m. paskelbė Ankstyvosios vaikystės vystymo, ugdymo ir priežiūros iniciatyvos deklaraciją (ECD/ECEC). Deklaracijoje pripažįstama, kad investicijos į ankstyvąją vaikystę ir ją puoselėjančią aplinką kuria žmogiškąjį kapitalą, siekiant nutraukti skurdo ir nelygybės ciklą. Ieškoma mokslu grįstų veiksmingų intervencijos priemonių į vaikystės puoselėjimą. Jeilio, Harvardo universitetuose įsteigti tarpdisciplininiai vaiko tyrimų centrai aktyviai dirba mokslinių tyrimų ir jų rezultatų sklaidos linkme.

Nesaikingas alkoholio vartojimas nesuderinamas su puoselėjančia aplinka vaikams augti

Šiandien tiek moksliniai tyrimai, tiek politinės diskusijos apie alkoholį krypsta nuo geriančiojo laisvo apsisprendimo link atsakingo vartojimo. Ši slinktis vyksta visų pirma dėl alkoholio žalos kitiems, o ypač vaikams. Kuo artimesnėje vaikui aplinkoje yra nesaikingai vartojamas alkoholis, tuo didesnė jam daroma žala. Dėl nėščiosios alkoholio vartojimo vaikui sumažėja galimybė gimti sveikai išsivysčiusiam. Viena akivaizdžiausių pasekmių – vaisiaus alkoholinis sindromas.

Greta šios kraštutinai neigiamos pasekmės yra daug kitų blogų padarinių, nes alkoholis gali negrįžtamai paveikti normalią smegenų raidą. Kai kurios vaiko sveikatos problemos – intelektinė negalia, elgesio, emocijų sutrikimai, mokymosi sunkumai – gali išryškėti tik vėliau, vaikui augant. Tokių vaikų sveikatos ir gyvenimo kokybės pagerinimas gali pareikalauti didelių investicijų. Reikia pabrėžti, kad jokiomis intervencijomis neįmanoma visiškai pašalinti vystymosi deficito ir su juo susijusios neigiamų pasekmių naštos.

Mokslo žurnale „Lancet Global Health“ 2017 m. publikuotų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad 9,8 proc. besilaukiančių motinų nėštumo metu vartoja alkoholinius gėrimus. Nėščiųjų alkoholio vartojimas labai skiriasi pagal regionus. Prasčiausi rodikliai yra Europoje (25,2%), geriausi – nuo 0,2 proc. Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Centrinės Azijos šalyse. Mokslininkai nustatė, kad pasaulyje kasmet gimsta 119 tūkst. vaikų su alkoholiniu vaisiaus sindromu. Šių žmonių gyvenimo kokybė sužalota negrįžtamai, ir apmaudžiausia, kad šie sužalojimai 100 proc. išvengiami, jei nėštumo metu nevartojamas alkoholis.

Dėl motinos girtavimo vaiko raidos sutrikimai nėra vienintelė žala vaikams, kurią jie patiria. Dėl už jį atsakingų asmenų girtavimo vaikas gali būti paliekamas nesaugioje aplinkoje, būti neprižiūrimas, tiesiogiai patirti smurtą ar būti smurto artimoje aplinkoje liudininkas. Žalingas alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių faktorių, dėl kurio vaikai patenka į vaikų apsaugos sistemą.

Anne-Marie Laslett tyrimas atskleidė, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir blogos vaikų priežiūros vaikų įtraukimas į apsaugos sistemą tarptautiniu mastu svyruoja nuo 13 proc. iki 70 proc. Panašaus pobūdžio tyrimas Lietuvoje (I. Tamutienė, 2018) šią ribą išplėtė iki 85,6 proc. Kitose šalyse, kurios pasižymi dar didesniu alkoholio vartojimu nei Lietuva, tokių tyrimų nėra atlikta.

Greta vaikų patiriamos žalos tyrimai akcentuoja stiprų ryšį tarp tėvų girtavimo ir jaunimo nusikalstamumo bei paauglių ir jaunimo alkoholio vartojimo juos lyginat su vaikais, kurių tėvai neturėjo alkoholio problemų. Tai prisideda prie trauminių išgyvenimų, prieraišumo ir sveikatos sutrikimų bei bendrai pilnavertiško vystymosi apribojimo. 1998 ir 2019 metais Roberto Andos ir Vincento Feličio su kolegomis atlikti žalojančios vaikystės patirčių tyrimai pripažįsta, kad žalingas alkoholio vartojimas stipriai siejasi su vaiko trauminiais išgyvenimais ir prasta fizine, emocine ir socialine sveikata visam jo gyvenimo keliui.

Alkoholio žalos vaikams paplitimas

Alkoholio žala geriančiojo aplinkiniams yra argumentuota tyrimais, atliktais visuose pasaulio kontinentuose. Ši žala apima įvairias rūšis, įskaitant sužalojimus, užpuolimus bei žmogžudystes, avarijas, nelaimingus atsitikimus, nepriežiūrą bei išnaudojimą (vaikų, partnerių, kitų asmenų), turtinę žalą, toksinį poveikį kitiems (vaisiaus alkoholinis sindromas), psichologinį, seksualinį, fizinį ir finansinį smurtą. Akcentuojama, kad dėl to patiriami milžiniški ekonominiai, politiniai, socialiniai nuostoliai.

Tarptautinių apklausų duomenis 2017 m. susistemino Australijos alkoholio tyrinėtojai Anne-Marie Laslett, Robinas Roomas su kolegomis – jie nustatė, kad alkoholio žalos vaikams paplitimas svyruoja nuo 4% iki 54%.   Žala vaikams apibrėžiama kaip jų palikimas be priežiūros, bloga priežiūra arba prievarta prieš juos. Alkoholio žala vaikams aukščiausia ten, kur žalingo alkoholio vartojimas yra plačiausiai paplitęs.

Sparčiai augantys alkoholio kitiems nei geriantysis tyrimai argumentavo, kad šeimose, kuriose yra piktnaudžiaujantis ar nuo alkoholio priklausomas asmuo, šeimos nariai patiria didelę žalą, visų rūšių smurtą, stigmą, savo gyvenimo kokybę vertina žymiai prasčiau nei pats alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Tai rimta socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Kadangi Europa yra vienas daugiausiai alkoholio suvartojančių pasaulio regionų, kyla klausimas, kiek vaikų gyvena kartu su žalingai alkoholį vartojančiais asmenimis? Tokie tyrimai Europoje tik prasideda.

Kiek vaikų gyvena aplinkoje, kurioje nesaikingai vartojamas alkoholis?

Atskirose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, gyvenančių šeimose, kur bent vienas asmuo turi alkoholio vartojimo sutrikimų (ne tik nesaikingai vartoja, bet turi ir socialinių problemų) yra gana daug. Pavyzdžiui, nuo 4,6 proc. Švedijoje (2016 m.) iki 22 proc. Jungtinėje Karalystėje (2004 m.). JAV tokiose šeimose gyvena 12,3 proc. vaikų (2017 metais).

D. Britanijoje 2004 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad apie 30 proc. vaikų gyvena namų ūkiuose, kuriuose bent vienas narys nesaikingai vartoja alkoholį, 22% vaikų gyvena su probleminiais alkoholio vartotojais, o 6% – su priklausomybę alkoholiui turinčiais asmenimis. Švedijoje atliktas ir 2013 m. publikuotas paauglių tyrimas atskleidė, kad net 44 proc. paauglių manė, jog kažkas iš jų artimųjų gėrė per daug alkoholio, o 9,6 proc. nurodė, kad jie dėl to tiesiogiai patyrė žalą.

Remiantis 2015 m. Europos šalyse atlikto RARHA SEAS tyrimo rezultatais ir Eurostato duomenimis apie namų ūkius su vaikais, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai Daumantas Stumbrys ir Ilona Tamutienė apskaičiavo, kiek vaikų gyveno namų ūkiuose, kuriuose bent vienas asmuo nesaikingai (problemiškai) vartojo alkoholį.

Duomenys apima 19 Europos šalių, kurios dalyvavo RARHA SEAS tyrime. Bendras visų tyrime dalyvavusių šalių vaikų, augančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, procentas – 16,81%. Lyginant šalis tarpusavyje, galima įžvelgti labai didelius atotrūkius. Pavyzdžiui, Italijoje tik 5,59 proc. vaikų auga šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis, tuo tarpu Lietuvoje – net 35,23 proc.

Vaikystės aplinka labai priklauso nuo šalies alkoholio vartojimo kultūros, vykusių socialinių, politinių procesų. Remiantis RARHA SEAS duomenimis, galima įvertinti, kiek respondentų augo su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis savo vaikystėje, ir kiek tokių vaikų yra dabartinėje kartoje. Dažniausiai su piktnaudžiaujančiu alkoholiu asmeniu vaikystėje teko augti Baltijos šalims ir Prancūzijai: Estijoje – 38,1 proc., Lietuvoje – 37,3 ir Prancūzijoje – 29,2 % (1 pav.). Mažiausiai vaikystėje su nesaikingu šeimos nario alkoholio vartojimu susidūrė Italijos (7,5%) gyventojai.

Lyginant skirtingas kartas, galima pastebėti, kad Italija ir šiandieninėje kartoje rodo pozityviausius rodiklius. Lietuvoje tiek respondentų vaikystės, tiek dabartinės kartos vaikų, augančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, rodikliai yra labai artimi.  Tik bėda ta, kad jie ir  sovietmečiu, ir dabar yra vieni iš aukščiausių. Prancūzijoje ir Estijoje šis rodiklis ženkliai pagerėjo dabartinės kartos naudai – čia vaikams sukuriamos palankesnės sąlygos.  Kita vertus,  Norvegijoje, Islandijoje ir Švedijoje 2015 m. buvo priešingai – užfiksuotas didesnis procentas vaikų, gyvenančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, nei  buvo respondentų vaikystėje.

Pav. 1. Suaugusieji, vaikystėje gyvenę su nesaikingai alkoholį vartojančiu asmeniu, ir vaikai, gyvenantys su nesaikingai alkoholį vartojančiu asmeniu, 2015 m.

Šaltinis: Apskaičiuota remiantis RARHA SEAS ir Eurostato duomenimis

Vaikams vystytis palanki aplinka yra nesuderinama su nesaikingu suaugusiųjų alkoholio vartojimu. Europos šalyse vaikų, augančių aplinkoje, kurioje nesaikingai vartojamas alkoholis, skaičius yra itin didelis. Į tai turėtų būti atsižvelgta priimant viešosios politikos sprendimus ir siekiant užtikrinti vaikų gerovę bei tvarią visuomenės raidą.

Komentaras yra viena iš numatytų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo Mokslininkų grupių projekto Nr. S-MIP-20-2 „Įrodymais grįstos alkoholio politikos vystymas remiantis standartizuotu Europos alkoholio tyrimu: Lietuvos atvejis“  (DAP SEAS LT) veiklų.

Prof. dr. Ilona Tamutienė ir dr. Daumantas Stumbrys

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto baigiamųjų darbų gynimų kalendorius

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vykdomų studijų programų studentų baigiamųjų darbų gynimai vyks PMDF video konferencijų platformoje.

Data ir laikas	Studijų programa	Registracija, pageidaujantiems stebėti viešus gynimus, vykdoma el. paštu
2020 06 09, nuo 9 val	Valstybės institucijų administravimas Europos Sąjungos viešoji politika ir administravimas	Ruta.Bulote@vdu.lt
2020 06 10, nuo 9 val	Diplomatija ir tarptautiniai santykiai Šiuolaikinė Europos politika	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2020 06 12, nuo 10 val	Žurnalistika ir medijų industrijos	Ruta.Vainauskaite@vdu.lt
2020 06 16, nuo 9 val	Politikos mokslai	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2020 06 16, nuo 12 val	Tarptautinės politikos ir vystymo studijos	Milena.Antanaviciene@vdu.lt
2020 06 17-18, nuo 9 val	Viešoji komunikacija	Ruta.Vainauskaite@vdu.lt
2020 06 22, nuo 15 val	Pasaulio politika ir ekonomika	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2020 06 22, nuo 9 val	Viešasis administravimas	Ruta.Bulote@vdu.lt

• Katedros
• Konferencija „Lights and Shadows in the Baltic Sea Region: 15 Years after EU Enlargement”
• Kontaktai
• Pradžia
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Apie fakultetą
• Mokslas
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai