• Titulinis
• Visos naujienos

Kvietimas dalyvauti viešosios politikos konferencijoje

Kviečiame dalyvauti konferencijoje „Viešosios politikos ir paslaugų vertinimas: COVID-19 kontekstas“

Lapkričio 26 d., ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) vyks VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros organizuojama aštuntoji nacionalinė konferencija „Viešosios politikos ir paslaugų vertinimas: COVID-19 kontekstas“. Kviečiame dalyvauti studentus, jaunus tyrinėtojus, mokslininkus ir praktikus.

Viešosios politikos ir viešųjų paslaugų vertinimas Lietuvoje tampa vis aktualesnis. Ar viešosios politikos priemonės efektyviai ir veiksmingai taikomos? Ar artimieji biurokratai įgyvendindami politikos priemones turi galimybes jas veiksmingai taikyti? Gal viešosios politikos priemonės brangiai kainuoja ir duoda daug šalutinės, nenumatytos žalos? Ar reformos kūrėjai aiškiai susiejo tikslus ir jiems realizuoti reikalingas priemones? O gal reforma buvo tik nulinės sumos žaidimas, kai nesukurta jokia pridėtinė vertė? Kokių strateginių sprendimų pareikalavo COVID-19? Kaip jie paveikė biudžetines ir nevyriausybines organizacijas? Galbūt kai kurie sprendimai turėjo nenumatytų šalutinių padarinių? Kokie tie padariniai? Šiuos ir kitus klausimus kviečiame kelti, ieškoti į juos atsakymų ir pristatyti konferencijoje.

Konferencijos organizatoriai kviečia skaityti pranešimus šiomis kryptimis:

· Viešosios politikos ir paslaugų teorinės prieigos ir modeliai

· Įrodymais pagrįstos sveikatos ir socialinės apsaugos politikos

· Pasitenkinimo municipalinėmis paslaugomis vertinimai ir jų panaudojimas Lietuvoje

· Socialinių paslaugų savivaldybėse vertinimas

· Viešųjų paslaugų organizavimo modelių tinkamumo vertinimo iššūkiai

· Vaiko teisių apsaugos reformos vertinimas

· Vaikų dienos centrų veiklos vertinimas

· Iššūkiai valdžios ir nevyriausybiniam sektoriui užgriuvus COVID-19 pandemijai

· Kita konferencijos dalyvių pasiūlyta kryptis

Konferencijos pranešimai gali būti tiek teorinio, tiek empirinio pobūdžio. Prašome pranešimų santraukas atsiųsti iki 2020 m. lapkričio 3 d. Konferencijos pranešimai bus įvertinti konferencijos organizacinio komiteto iki lapkričio 5 d., o apie galimybę skaityti pranešimą būsite informuoti individualiai.

Reikalavimai santraukai:

· iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus, 3–5 raktinius žodžius;

· formatas .doc arba .docx;

· papildomai nurodyti pranešėjo/ų pavardę/es, vardą/us, pareigas, instituciją, kontaktinę informaciją (el. pašto adresą);

· pageidaujamą pranešimo formą (žodinis pranešimas / stendinis pranešimas);

· prašome santraukas siųsti ir dėl informacijos kreiptis šiuo el. paštu: irmina.beneseviciute@vdu.lt

· pranešimų trukmė neturėtų viršyti 15 min.

Konferencija bus transliuojama internetu. Registracija į konferenciją be pranešimo vyksta el.paštu: irmina.beneseviciute@vdu.lt

SVARBU: planuojama mišri konferencija (kai VDU vykstanti konferencija transliuojama daliai konferencijos dalyvių per nuotolį, įtraukiant ir nuotolinius pranešimus), tačiau esant apribojimams dėl COVID-19 pandemijos konferencija vyks tik nuotoliniu būdu.

PMDF paskaitų tvarkaraščiai

PAPILDYTA 2020 10 23: Visi, žemiau tvarkaraščiuose pateikti PMDF studijų dalykai, nuo spalio 26 d dėstomi nuotoliniu būdu.

Kviečiame susipažinti su atnaujintais 2020/2021 rudens semestro nuolatinių bakalauro ir magistrantūros studijų tvarkaraščiais. Tvarkaraščiai atnaujinti remiantis VDU paskelbtomis saugią aplinką pandemijos kontekste užtikrinančiomis taisyklėmis.

2020/2021 m.m. rudens semestro PMDF bakalauro tvarkaraštis

2020/2021 m.m. rudens semestro PMDF magistro tvarkaraštis

2020/2021 m.m. akademinis kalendorius

Svarbi informacija pirmo kurso studentams: https://ivadas.vdu.lt Studentai gali registruotis savarankiškai iš namų, instrukcija kaip tai padaryti:  https://ivadas.vdu.lt/pasiruosimas/registracija-i-dalykus/

PMDF bakalauro programos – tarp populiariausių universitete!

Šiais metais Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete sulauksime dar daugiau pirmakursių! VDU stojantiesiems išsiųsta 1516 kvietimų studijuoti ir tai antras geriausias rezultatas tarp Lietuvos universitetų.

Šiemet kviečiamųjų yra ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais: 2019 m. po pirmojo bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti buvo išsiųsti 1187 stojančiųjų. Visų šių būsimų studentų minimalus konkursinis balas yra 5,4 ir didesnis, maksimalus – 10,76. Tai yra vienas aukščiausių rodiklių tarp šalies universitetų.

Prof. M. Jurkyno – profesinis laimėjimas

VDU PMDF profesoriaus Mindaugo Jurkyno paraiška “EU, Internal Europeanisation and Small States“ tarp 1447 Europos Sąjungoje pateiktų Jean Monnet veiklų paraiškų laimėjo 2020 m. Europos Komisijos „Call for Proposals 2020 – EAC-A02-2019-JMO“ Jean Monnet Chair pareigas 2020-2022 metams. Prof Jurkyno projektas apims tyrimus ir pedagoginę veiklą susijusią su Europos Sąjunga ir jos poveikiu bei mažų valstybių reikšme ES. Projekto veiklos nukreiptos į studentus, jaunus profesionalus, NVO atstovus, ekspertus ir politikus. Jean Monnet Chair yra pedagoginės pareigos universiteto profesoriams ir profesorėms, besispecializuojantiems su ES susijusiose studijose.

VDU studentų apklausoje išrinkti geriausi 2019-2020 m. m. dėstytojai

Dėstymo kokybė yra viena iš esminių studijų kokybės dedamųjų, todėl šiai veiklai skiriamas ypatingas dėmesys. Kiekvieną semestrą vykdoma VDU studentų apklausa „Dėstymo ir studijavimo įvertinimas“ padeda identifikuoti stiprybes ir laiku reaguoti į tobulintus aspektus, priimti atitinkamus sprendimus siekiant išlaikyti aukštą dėstymo kokybės lygį.

Nominuojant dėstytojus buvo apibendrinti 2019-2020 m. m. rudens ir pavasario semestruose studentų pateikti įvertinimai apie dėstymo kokybę, atsižvelgiant į aukščiausio įverčio vidurkio ir didžiausios studentų dalyvavimo apklausoje procentinės dalies santykį.

Remiantis dėstymo įvertinimo vidurkiais ir studentų dalyvavimo aktyvumu, buvo įvardinti geriausiai įvertinti 2020 m. pavasario semestro bei 2019 – 2020 mokslo metų dėstytojai Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.

2020 m. pavasario semestro geriausiai studentų įvertinti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai: Ligita Šarkutė, Justinas Juozaitis, Saulius Pivoras ir Johannes Baks

2019 – 2020 mokslo metų geriausiai įvertinta dėstytoja – Gintarė Žukaitė

Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

• Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau.
• Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, 10 studentų ir daugiau.

Nesaikingas alkoholio vartojimas – nesuderinamas su vaikystės aplinka

Šiandien daugelis skirtingų mokslų disciplinų prieina tą pačią išvadą: aplinka vaiko vystymuisi ir jo gyvenimo keliui yra esminė. Turint tai omenyje, nerimą kelia mūsų šalies statistika – moksliniai tyrimai rodo, jog daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų gyvena šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis. Problemų netrūksta visoje Europoje – žemynas „pirmauja“ ir pagal alkoholį vartojančių nėščiųjų skaičių.

Pirmą kartą istorijoje – didžiulis viešosios politikos dėmesys vaikystei

Mokslininkai pripažįsta, kad aplinkoje glūdi tiek vaiko raidai reikalingas turtas, tiek jo vystymąsi žalojanti rizika. Epigenetikai pabrėžia aplinkos vaidmenį genų raiškoje. Netinkama aplinka gali „įjungti“ žmogaus gyvenimui žalingus genus ir juos perduoti ateinančioms kartoms. Psichologai pripažįsta, kad nestabili aplinka, smurtas pažeidžia vaiko prieraišumą, emocinę raidą. Visuomenės sveikatos mokslai pabrėžia žalojančios vaikystės aplinkos neigiamą poveikį vaikui ir jo sveikatai visam būsimam gyvenimui.

Pastaruoju metu tarpdisciplininiai mokslai lemia ir mokslu grįstą tarptautinę politiką, kuri vaikystę laiko prioritetu. Ypač svarbi ankstyvoji vaikystė. Ji laikoma svarbiausiu žmogaus gyvenimo tarpsniu, nuo kurio priklausys žmogaus, šalies ir globali gerovė. Daugėja mokslinių įrodymų, kad ankstyvojoje vaikystėje vaiko ir jį supančios aplinkos sąveikoje sveikai fiziškai, emociškai bei socialiai  besivystantis vaikas įgyja gebėjimus, kurie ne tik nulemia  būsimą žmogaus gyvenimą, bet ir daro didžiulę įtaką ateities kartoms, o kartu ir valstybių ekonominiams pajėgumams.

Tarpdisciplininių mokslų sankirtoje buvo sukurta nauja puoselėjančios vaikystės koncepcija, kurioje išdėstyta vaiko aplinkos svarba jo ir šalies raidai bei ateities gerovei. Vaikystė pirmą kartą žmonijos istorijoje sulaukė tokio didelio globalaus politinio dėmesio. Jungtinių Tautų paskelbta „Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030“ ir Pasaulinės sveikatos organizacijos „Visuotinė moterų, vaikų ir paauglių sveikatos strategija 2026-2030 m.“ tiesiogiai susiejo puoselėjančios aplinkos vaikams kūrimą su skurdo ir prievartos panaikinimu, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis užkardymu.

Pasaulinės institucijos UNICEF, Pasaulio bankas, UNESCO, PSO prioretizavo ankstyvąją  vaikystę savo programose. 2018 m. gegužę buvo sukurtas Puoselėjančios globos tinklas (angl. Nurturing Care Framework), kuris vysto politikos gaires, siekiančias užtikrinti, kad palaikoma gera vaikų sveikata ir mityba, kad jie yra apsaugoti nuo grėsmių ir turi tinkamas galimybes mokymuisi.

G20 – tarptautinis forumas, kuriam priklauso 19 ekonomiškai stipriausių arba sparčiai ekonomiškai besivystančių valstybių bei Europos Sąjunga – 2018 m. paskelbė Ankstyvosios vaikystės vystymo, ugdymo ir priežiūros iniciatyvos deklaraciją (ECD/ECEC). Deklaracijoje pripažįstama, kad investicijos į ankstyvąją vaikystę ir ją puoselėjančią aplinką kuria žmogiškąjį kapitalą, siekiant nutraukti skurdo ir nelygybės ciklą. Ieškoma mokslu grįstų veiksmingų intervencijos priemonių į vaikystės puoselėjimą. Jeilio, Harvardo universitetuose įsteigti tarpdisciplininiai vaiko tyrimų centrai aktyviai dirba mokslinių tyrimų ir jų rezultatų sklaidos linkme.

Nesaikingas alkoholio vartojimas nesuderinamas su puoselėjančia aplinka vaikams augti

Šiandien tiek moksliniai tyrimai, tiek politinės diskusijos apie alkoholį krypsta nuo geriančiojo laisvo apsisprendimo link atsakingo vartojimo. Ši slinktis vyksta visų pirma dėl alkoholio žalos kitiems, o ypač vaikams. Kuo artimesnėje vaikui aplinkoje yra nesaikingai vartojamas alkoholis, tuo didesnė jam daroma žala. Dėl nėščiosios alkoholio vartojimo vaikui sumažėja galimybė gimti sveikai išsivysčiusiam. Viena akivaizdžiausių pasekmių – vaisiaus alkoholinis sindromas.

Greta šios kraštutinai neigiamos pasekmės yra daug kitų blogų padarinių, nes alkoholis gali negrįžtamai paveikti normalią smegenų raidą. Kai kurios vaiko sveikatos problemos – intelektinė negalia, elgesio, emocijų sutrikimai, mokymosi sunkumai – gali išryškėti tik vėliau, vaikui augant. Tokių vaikų sveikatos ir gyvenimo kokybės pagerinimas gali pareikalauti didelių investicijų. Reikia pabrėžti, kad jokiomis intervencijomis neįmanoma visiškai pašalinti vystymosi deficito ir su juo susijusios neigiamų pasekmių naštos.

Mokslo žurnale „Lancet Global Health“ 2017 m. publikuotų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad 9,8 proc. besilaukiančių motinų nėštumo metu vartoja alkoholinius gėrimus. Nėščiųjų alkoholio vartojimas labai skiriasi pagal regionus. Prasčiausi rodikliai yra Europoje (25,2%), geriausi – nuo 0,2 proc. Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Centrinės Azijos šalyse. Mokslininkai nustatė, kad pasaulyje kasmet gimsta 119 tūkst. vaikų su alkoholiniu vaisiaus sindromu. Šių žmonių gyvenimo kokybė sužalota negrįžtamai, ir apmaudžiausia, kad šie sužalojimai 100 proc. išvengiami, jei nėštumo metu nevartojamas alkoholis.

Dėl motinos girtavimo vaiko raidos sutrikimai nėra vienintelė žala vaikams, kurią jie patiria. Dėl už jį atsakingų asmenų girtavimo vaikas gali būti paliekamas nesaugioje aplinkoje, būti neprižiūrimas, tiesiogiai patirti smurtą ar būti smurto artimoje aplinkoje liudininkas. Žalingas alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių faktorių, dėl kurio vaikai patenka į vaikų apsaugos sistemą.

Anne-Marie Laslett tyrimas atskleidė, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir blogos vaikų priežiūros vaikų įtraukimas į apsaugos sistemą tarptautiniu mastu svyruoja nuo 13 proc. iki 70 proc. Panašaus pobūdžio tyrimas Lietuvoje (I. Tamutienė, 2018) šią ribą išplėtė iki 85,6 proc. Kitose šalyse, kurios pasižymi dar didesniu alkoholio vartojimu nei Lietuva, tokių tyrimų nėra atlikta.

Greta vaikų patiriamos žalos tyrimai akcentuoja stiprų ryšį tarp tėvų girtavimo ir jaunimo nusikalstamumo bei paauglių ir jaunimo alkoholio vartojimo juos lyginat su vaikais, kurių tėvai neturėjo alkoholio problemų. Tai prisideda prie trauminių išgyvenimų, prieraišumo ir sveikatos sutrikimų bei bendrai pilnavertiško vystymosi apribojimo. 1998 ir 2019 metais Roberto Andos ir Vincento Feličio su kolegomis atlikti žalojančios vaikystės patirčių tyrimai pripažįsta, kad žalingas alkoholio vartojimas stipriai siejasi su vaiko trauminiais išgyvenimais ir prasta fizine, emocine ir socialine sveikata visam jo gyvenimo keliui.

Alkoholio žalos vaikams paplitimas

Alkoholio žala geriančiojo aplinkiniams yra argumentuota tyrimais, atliktais visuose pasaulio kontinentuose. Ši žala apima įvairias rūšis, įskaitant sužalojimus, užpuolimus bei žmogžudystes, avarijas, nelaimingus atsitikimus, nepriežiūrą bei išnaudojimą (vaikų, partnerių, kitų asmenų), turtinę žalą, toksinį poveikį kitiems (vaisiaus alkoholinis sindromas), psichologinį, seksualinį, fizinį ir finansinį smurtą. Akcentuojama, kad dėl to patiriami milžiniški ekonominiai, politiniai, socialiniai nuostoliai.

Tarptautinių apklausų duomenis 2017 m. susistemino Australijos alkoholio tyrinėtojai Anne-Marie Laslett, Robinas Roomas su kolegomis – jie nustatė, kad alkoholio žalos vaikams paplitimas svyruoja nuo 4% iki 54%.   Žala vaikams apibrėžiama kaip jų palikimas be priežiūros, bloga priežiūra arba prievarta prieš juos. Alkoholio žala vaikams aukščiausia ten, kur žalingo alkoholio vartojimas yra plačiausiai paplitęs.

Sparčiai augantys alkoholio kitiems nei geriantysis tyrimai argumentavo, kad šeimose, kuriose yra piktnaudžiaujantis ar nuo alkoholio priklausomas asmuo, šeimos nariai patiria didelę žalą, visų rūšių smurtą, stigmą, savo gyvenimo kokybę vertina žymiai prasčiau nei pats alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Tai rimta socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Kadangi Europa yra vienas daugiausiai alkoholio suvartojančių pasaulio regionų, kyla klausimas, kiek vaikų gyvena kartu su žalingai alkoholį vartojančiais asmenimis? Tokie tyrimai Europoje tik prasideda.

Kiek vaikų gyvena aplinkoje, kurioje nesaikingai vartojamas alkoholis?

Atskirose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, gyvenančių šeimose, kur bent vienas asmuo turi alkoholio vartojimo sutrikimų (ne tik nesaikingai vartoja, bet turi ir socialinių problemų) yra gana daug. Pavyzdžiui, nuo 4,6 proc. Švedijoje (2016 m.) iki 22 proc. Jungtinėje Karalystėje (2004 m.). JAV tokiose šeimose gyvena 12,3 proc. vaikų (2017 metais).

D. Britanijoje 2004 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad apie 30 proc. vaikų gyvena namų ūkiuose, kuriuose bent vienas narys nesaikingai vartoja alkoholį, 22% vaikų gyvena su probleminiais alkoholio vartotojais, o 6% – su priklausomybę alkoholiui turinčiais asmenimis. Švedijoje atliktas ir 2013 m. publikuotas paauglių tyrimas atskleidė, kad net 44 proc. paauglių manė, jog kažkas iš jų artimųjų gėrė per daug alkoholio, o 9,6 proc. nurodė, kad jie dėl to tiesiogiai patyrė žalą.

Remiantis 2015 m. Europos šalyse atlikto RARHA SEAS tyrimo rezultatais ir Eurostato duomenimis apie namų ūkius su vaikais, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai Daumantas Stumbrys ir Ilona Tamutienė apskaičiavo, kiek vaikų gyveno namų ūkiuose, kuriuose bent vienas asmuo nesaikingai (problemiškai) vartojo alkoholį.

Duomenys apima 19 Europos šalių, kurios dalyvavo RARHA SEAS tyrime. Bendras visų tyrime dalyvavusių šalių vaikų, augančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, procentas – 16,81%. Lyginant šalis tarpusavyje, galima įžvelgti labai didelius atotrūkius. Pavyzdžiui, Italijoje tik 5,59 proc. vaikų auga šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis, tuo tarpu Lietuvoje – net 35,23 proc.

Vaikystės aplinka labai priklauso nuo šalies alkoholio vartojimo kultūros, vykusių socialinių, politinių procesų. Remiantis RARHA SEAS duomenimis, galima įvertinti, kiek respondentų augo su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis savo vaikystėje, ir kiek tokių vaikų yra dabartinėje kartoje. Dažniausiai su piktnaudžiaujančiu alkoholiu asmeniu vaikystėje teko augti Baltijos šalims ir Prancūzijai: Estijoje – 38,1 proc., Lietuvoje – 37,3 ir Prancūzijoje – 29,2 % (1 pav.). Mažiausiai vaikystėje su nesaikingu šeimos nario alkoholio vartojimu susidūrė Italijos (7,5%) gyventojai.

Lyginant skirtingas kartas, galima pastebėti, kad Italija ir šiandieninėje kartoje rodo pozityviausius rodiklius. Lietuvoje tiek respondentų vaikystės, tiek dabartinės kartos vaikų, augančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, rodikliai yra labai artimi.  Tik bėda ta, kad jie ir  sovietmečiu, ir dabar yra vieni iš aukščiausių. Prancūzijoje ir Estijoje šis rodiklis ženkliai pagerėjo dabartinės kartos naudai – čia vaikams sukuriamos palankesnės sąlygos.  Kita vertus,  Norvegijoje, Islandijoje ir Švedijoje 2015 m. buvo priešingai – užfiksuotas didesnis procentas vaikų, gyvenančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, nei  buvo respondentų vaikystėje.

Pav. 1. Suaugusieji, vaikystėje gyvenę su nesaikingai alkoholį vartojančiu asmeniu, ir vaikai, gyvenantys su nesaikingai alkoholį vartojančiu asmeniu, 2015 m.

Šaltinis: Apskaičiuota remiantis RARHA SEAS ir Eurostato duomenimis

Vaikams vystytis palanki aplinka yra nesuderinama su nesaikingu suaugusiųjų alkoholio vartojimu. Europos šalyse vaikų, augančių aplinkoje, kurioje nesaikingai vartojamas alkoholis, skaičius yra itin didelis. Į tai turėtų būti atsižvelgta priimant viešosios politikos sprendimus ir siekiant užtikrinti vaikų gerovę bei tvarią visuomenės raidą.

Komentaras yra viena iš numatytų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo Mokslininkų grupių projekto Nr. S-MIP-20-2 „Įrodymais grįstos alkoholio politikos vystymas remiantis standartizuotu Europos alkoholio tyrimu: Lietuvos atvejis“  (DAP SEAS LT) veiklų.

Prof. dr. Ilona Tamutienė ir dr. Daumantas Stumbrys

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto baigiamųjų darbų gynimų kalendorius

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vykdomų studijų programų studentų baigiamųjų darbų gynimai vyks PMDF video konferencijų platformoje.

Data ir laikas	Studijų programa	Registracija, pageidaujantiems stebėti viešus gynimus, vykdoma el. paštu
2020 06 09, nuo 9 val	Valstybės institucijų administravimas Europos Sąjungos viešoji politika ir administravimas	Ruta.Bulote@vdu.lt
2020 06 10, nuo 9 val	Diplomatija ir tarptautiniai santykiai Šiuolaikinė Europos politika	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2020 06 12, nuo 10 val	Žurnalistika ir medijų industrijos	Ruta.Vainauskaite@vdu.lt
2020 06 16, nuo 9 val	Politikos mokslai	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2020 06 16, nuo 12 val	Tarptautinės politikos ir vystymo studijos	Milena.Antanaviciene@vdu.lt
2020 06 17-18, nuo 9 val	Viešoji komunikacija	Ruta.Vainauskaite@vdu.lt
2020 06 22, nuo 15 val	Pasaulio politika ir ekonomika	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2020 06 22, nuo 9 val	Viešasis administravimas	Ruta.Bulote@vdu.lt

Priėmimas į VDU PMDF bakalauro studijas

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 18 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu  LAMA BPO  informacinėje sistemoje. 

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kviečia studijuoti šiose studijų programose:

Pasaulio politika ir ekonomika (anglų k.)
Politikos mokslai
Tarptautinės politikos ir vystymo studijos (anglų k.)
Viešasis administravimas
Viešoji komunikacija

 

Interviu su I. Unikaite Jakuntavičiene apie studentų pasirinkimą ir magistro studijas

Birželio 1 d. startavo VDU priėmimas į magistro studijų programas. Ne vienas bebaigiantis bakalauro studijas studentas, besiruošiantis tęsti studijas, susimąsto, kokiu keliu jam toliau eiti – rinktis vieną iš savo esamos studijų krypties programą ar keisti studijų kryptį. Jei tęsti, tai kurią iš visos grupės magistro studijų programų pasirinkti? Šiame kontekste nutarėme pakalbinti Politologijos katedros docentę, Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijų programos komiteto vadovę, docentę Ingridą Unikaitę-Jakuntavičienę.

Kas galėtų padėti bebaigiantiems studijas bakalaurantams apsispręsti, kurią politikos mokslų magistro studijų programą pasirinkti?

Nelengvas tai klausimas ir vieno konkretaus atsakymo į jį nėra. Pasirinkimą palengvina, jei studentas žino, kas jį domina ir kokioje srityje nori darbuotis. Tokiu atveju rinktis turėtų pagal savo interesų lauką. Pavyzdžiui, jei studentas žavisi diplomato darbu ar tarptautinių organizacijų veikla ir nori geriau išmanyti jų subtilybes, turėtų rinktis diplomatijos ar tarptautinių santykių studijas. Jei labiau domina Europos valstybėse bei Europos Sąjungoje vykstantys procesai, priimami sprendimai ar vidaus politikos, susijusios su partijų, parlamentų ar vyriausybių, rinkimais, klausimai, tuomet geriausias pasirinkimas būtų rinktis Šiuolaikinės Europos politikos studijas. Be to, svarbu ir kiek laiko studentas planuoja skirti studijoms. Jei nori ir gali ilgiau studijuoti, renkasi 2 metų programą, o jei svarbu kuo greičiau įgyti magistro diplomą, tai renkasi 1,5 metų trunkančią programą. Daugelis buvusių mano studentų po 4 metų studijų norėjo greičiau įgyti magistro laipsnį ir ieškojo trumpesnės trukmės programos. Apsisprendimą gali įtakoti ir siūlomi studijų programos dalykai, dėstytojų kolektyvas, absolventų atsiliepimai. Taigi siūlau skirti šiek tiek laiko ir pasidomėti visais šiais dalykais. Kartais viena išgirsta mintis ar kažkieno duotas patarimas gali nulemti pasirinkimą.

Kaip, Jūs manote, kodėl šiuo metu verta gilintis į Europos valstybių politiką?

Šiuo metu Europos politikoje vyksta daug įvairių įdomių procesų, kuriuos suprasti svarbu ne tik kaip piliečiui, bet ir kaip politikos mokslų ekspertui. Mūsų valstybė yra Europos regiono valstybė, tad pažinti ir gebėti analizuoti šiuolaikinę Europos valstybių politiką bei jos sąsajas su pasaulyje vykstančiais procesais, mums itin aktualu tiek dirbant analitinį, tiek administracinį, tiek politiko ar sprendimų priėmėjo darbą. Šiuolaikinės Europos politikos programa pasiūlo lyginamąją perspektyvą apie atskiras Europos valstybes bei teorinius ir metodologinius įrankius, kaip suprasti jų vidaus politiką kaip dalį Europos valdysenos sistemos.

Kodėl verta rinktis Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijų programą?

Visų pirma, ši programa padeda įgyti ekspertinių žinių apie įvairius politikos ir socialinius procesus, vykstančius Europos regione ir ES valstybėse – tiek vidaus politikoje, tiek užsienio politikoje, nes studijuojamų programos dalykų sąraše skiriamas dėmesys ne tik pačių Europos valstybių politikai, bet ir jų santykiams su kitų regionų valstybėmis. Šiuo metu itin paklausūs ekspertinių žinių apie Europos reikalus bei analitinių ir komunikacinių įgūdžių turintys specialistai. Kokybiškos studijos, kai skiriamas laikas studijavimui, žinių kaupimui ir svarbių kompetencijų įgijimui, išvykstama į mainų studijas užsienio universitetuose arba pagal Erasmus+, arba dvišales sutartis, atliekama praktika laisvu nuo studijų metu pasirinktose ES institucijose, Europos tyrimų centruose ar įvairių valstybės institucijų skyriuose, susijusiuose su ES ar Europos reikalais, tikrai atveria ne vienam programos absolventui duris į Užsienio reikalų ministeriją, darbą Seime, Savivaldos ar ES institucijose. Ne vienas absolventas siekia politiko karjeros ir studijų patirtį naudoja šiame kelyje. Taigi, programa pasiūlo meškerę, o laimikis priklauso nuo kiekvieno galimybių ja pasinaudoti. Antra, programa tiktų tiems, kas nori trumpesnio studijų laiko, nes studijos trunka 3 semestrus, kai pirmus metus studijuojami programos dalykai, o trečią semestrą jau rengiamas magistro darbas. Trečia, ši politikos mokslų programa vykdoma lietuvių kalba, bet yra galimybė norintiems pabendrauti ir su kitų programų studentais klausyti pasirenkamų dalykų anglų kalba arba šia kalba studijuoti semestrą išvykus į užsienio universitetą. Galimybių išvykti visiems yra labai daug. Reikia tik noro.

Kviečiu išsamiau susipažinti su Šiuolaikinės Europos politikos studijų programa ir tapti jos studentais jau nuo šio rudens.

Atliktas tyrimas apie – Europos Parlamento svarbą lietuviams

Doc. dr. Sima Rakutienė, Regionistikos katedros docentė, Vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universitetas
Doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, Politologijos katedros docentė, Vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universitetas

Ar mes pakankamai domimės, kaip funkcionuoja konkrečios Europos Sąjungos institucijos? Kaip jose priimami sprendimai paveikia mūsų socialinį ir ekonominį gyvenimą?

Kaip rodo „Spinter tyrimai” apklausa, atlikta Vytauto Didžiojo universiteto užsakymu, įgyvendinant mokslinį projektą „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ (finansuoja LMT, Nr. S-LIP-19-65), balandžio 20-30 d. – dauguma respondentų (65 proc.) Europos Parlamentą laiko svarbia institucija, kurios sprendimai įtakoja jų gyvenimą.

Dažniau labai svarbia institucija Europos Parlamentą laiko vyrai, aukštąjį išsilavinimą ir didžiausias pajamas turintys, didmiesčių gyventojai. Svarbia institucija laiko moterys, 36 m. ir vyresni respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą bei gyvenantys didesniuose miestuose. Šie tyrimo duomenys parodė, jog Europos Parlamento svarbą labiausiai pripažįsta išsilavinę Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai.

Kaip jūs manote, ar Europos Parlamentas yra svarbi Europos Sąjungos institucija, kurios sprendimai įtakoja ir jūsų gyvenimą? (N=1011)

Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d.

Kuo Europos Parlamentas išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos institucijų?

Pirmaisiais Europos integracijos dešimtmečiais jis tebuvo konsultacine debatų vieta. Vis tik palaipsniui ši institucija savo vaidmenį sugebėjo gana dramatiškai transformuoti ir dažniausiai jos palaipsniui kylančios galios koreliuodavo su Europos integracijos proceso, viršvalstybiškumo stiprinimu ir gilinimu. Ypač įgyvendinus šiuolaikinę Lisabonos sutartį, kuri dar labiau sutvirtino šios ES institucijos teisėkūros galias. Neabejotinai, Europos Parlamentas išaugo į vieną svarbiausių Europos Sąjungos instituciją. Mokslininkai Nathalie Brack ir Olivier Costa savo moksliniame tyrime pabrėžė, jog būtent ši institucija tapo didžiausia Lisabonos sutartimi (2009 m.) įvestų politinių pokyčių ES laimėtoja.

Dažniausiai jaunimas mano, kad dar labiau sustiprintos EP galios padidintų piliečių balsą Europos Sąjungoje

Ar europiečiai ir toliau turėtų stiprinti šios institucijos galias? Kaip tyrimas rodo, 50 procentų apklaustų Lietuvos respondentų mano, jog tai nieko nepakeistų ES valdymo sistemoje. Tuo tarpu 27 proc. respondentų sutinka, jog Europos Parlamento galių sustiprinimas sustiprintų ir europiečių balsą Europos Sąjungoje. Nuomonės, kad Europos Parlamento politinės galios turėtų būti padidintos, dažniau laikosi vyrai ir jaunesni 18-35 m. respondentai.

Jūsų nuomone, ar Europos Parlamento politinės galios turėtų būti padidintos?

Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d.

Žmonės tikisi, kad europarlamentarai atstovaus nacionalinius interesus

Dauguma europiečių žino šios institucijos išskirtinumą – tai, kad Europos Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai piliečių renkama Europos Sąjungos institucija. Vis tik šios institucijos vieta Europos Sąjungos politinėje sistemoje europiečiams nėra pakankamai aiški, nes dažnai įsivaizduojama, kad atskirose valstybėse narėse rinkti Europos Parlamento nariai atstovauja savo valstybių interesus. Tą pripažįsta ir Lietuvoje rinkti Europos Parlamento nariai. Briuselyje interviu metu Lietuvos europarlamentarė krikščionių demokratų Europos Liaudies frakcijos narė akcentavo: „Žmonės, ypač, pas mus, Lietuvoje, visiškai ne taip įsivaizduoja Europos Parlamentą. <…> Žmonėms Lietuvoje atrodo, kad mes esame Lietuvos deleguoti, Lietuvos interesus atstovaujantys Europos Parlamente ir jie dažnai klausia, tai kaip jūs ten visi 11 kartu dirbate? Ir tada jau reikia daug aiškinti, kad suprastų, jog tai yra darbas politinėse grupėse, kad toks yra pagrindinis darbo principas – ne nacionalinis, o tas europinis, kad tu atstovautum tą europinį interesą“ (2019 gruodis, Briuselis, EP, interviu Nr. 1). EP narės mintis patvirtino ir atlikta apklausa.

„Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog 44 proc. respondentų tikisi, kad Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai atstovaus nacionalinius interesus Europos Parlamente. Tuo tarpu tik apie trečdalis (27 proc.) respondentų pripažįsta, jog visi interesai – europiniai ir nacionaliniai – yra vienodai svarbūs. Kad išrinktieji europarlamentarai atstovaus vien tik bendrus europinius interesus, tikisi tik 16 proc. respondentų. Tai, kad europarlamentarai turėtų atstovauti nacionalinius Lietuvos interesus, dažniau įvardijo vyresni 46-55 m. respondentai ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Bendrus Europos Sąjungos / europinius interesus dažniau paminėjo vyrai, 36-45 m. tyrimo dalyviai, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai.

Kaip jūs manote, kurie interesai turėtų būti svarbiausi Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams vykdant savo veiklą, balsuojant Europos Parlamente?

Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d.

Kuriuos interesus atstovauti dažniausiai ir yra dilema daugeliui europarlamentarų, kai iškyla tam tikri interesų susidūrimai Europos Parlamento erdvėse. Tai vyksta tuomet, kai kyla kolizija dažniausiai tarp to, kokią poziciją konkretaus ES teisės akto atveju renkasi nacionalinė vyriausybė ir kokią politinės grupės, kuriai priklauso EP narys, vadovybė. Europos Parlamento nepriklausomumo mandatas turėtų užtikrinti, jog jiems labiau rūpės bendri europiniai interesai, tačiau tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, jog, siekiant perrinkimo, EP nariams yra svarbūs tiek jų rinkėjų, tiek ir nacionalinės politinės partijos, kuri reguliuoja rinkimų sąrašą, pozicija. Profesorius Daniel Finke, moksliniame tyrime nagrinėjęs Vokietijos bei Čekijos atvejus, šiuo klausimu, padarė išvadą, jog su tokia skirtingų prioritetų kolizijos problematika dažniau susiduria valdančiųjų nacionalinių partijų atstovai Europos Parlamente, nei priklausantys opozicinėms partijoms. Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių interviu taip pat patvirtino šią tendenciją, nes valdančiosios daugumos partijos atstovas dažniau kalbėjo apie Lietuvos pozicijos atstovavimą Eurpos Parlamente, kai opozicijoje esančių partijų atstovai dažnai minėjo, jog jų vertybinės nuostatos ne visuomet sutampa su Lietuvos Vyriausybės pozicija ir jie tuomet balsuodami labiau linkę remtis savo ideologinėmis ir vertybinėmis nuostatomis: „Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos, kuri yra tarptautinis dokumentas, skirtas kovai su smurtu prieš vaikus ir moteris, ir savo namų aplinkoje ir t.t. O dabartinė valdanti dauguma sako – ne mums nereikia ratifikuoti tos konvencijos, sako pas mus viskas tvarkoj. Tai ką pas mus nėra smurto prieš moteris? Ar mes turim kitus instrumentus? Tai aš su tuo niekada nesutiksiu.“ (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 2).

Informacijos apie Europos Parlamentą ir jame priimamus sprendimus nepakanka

Nors Europos Parlamento svarbos suvokimo lygis yra gana aukštas, tik mažiau nei pusė respondentų (41 proc.) nurodo, jog informacijos apie Europos Parlamentą pakanka. Informacijos dažniau pakanka 26-55 m. respondentams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas.

Ar jums pakanka informacijos apie Europos Parlamentą? (N=1011)

Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d.

Tokie rezultatai tikėtina yra dėl to, kad jauniausio amžiaus respondentai galimai dar nėra labai susidomėję ne tik Europos Parlamentu, bet ir apskritai politika, o vyriausio amžiaus respondentų galimai nepasiekia informacija dėl šio amžiaus gyventojų dažniau naudojamų tradicinių informacijos gavimo šaltinių, kuriuose stokojama informacijos apie Europos Parlamento veiklą. Šiuo metu dauguma institucijų bei politikų didžiausią dėmesį skiria komunikacijai įvairiuose interneto kanaluose, o vyresni žmonės vis dar nėra aktyvūs socialinių medijų dalyviai ir vartotojai. Taigi, jei kai kurie Europos Parlamento nariai mano, kad jie itin išsamiai pateikia ataskaitas apie savo veiklą Lietuvos gyventojams socialiniuose tinkluose ir to pakanka, tai labai klysta. Kaip matyti iš respondentų atsakymų, reikėtų pagalvoti ir apie kitus alternatyvius informacijos sklaidos kanalus, pritaikytus įvairioms gyventojų grupėms.

Europos Parlamentas, nors ir svarbi institucija, bet retas kuris gyventojas specialiai domisi šios institucijos narių veikla

Nenuostabu, kad respondentams informacijos apie Europos Parlamentą ir jo priimamus sprendimus nepakanka, nes iš apklausos matyti, kad dauguma jų specialiai neieško informacijos apie Europos Parlamento narių veiklą ir tenkinasi atsitiktinai išgirsta ar perskaityta informacija naujienų sraute. Nuolatos sekančių Europos Parlamento narių veiklą respondentų tarpe yra labai mažai – apie 4 proc. Retkarčiais specialiai besidominčių tėra 18 proc. Jų tarpe yra daugiau vyrų bei respondentų, kurių amžius yra 26-45 m. Visi kiti arba specialiai nesidomi ir atsitiktinai randa informaciją – 49 proc., arba nesidomi visiškai – 29 proc. Apie šią nesidomėjimo problemą užsimena ir vienas iš Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių: „..dar patys žmonės domisi tuo, kas arčiau jo pačio kūno, kas įvyko jo darbovietėje, jo aplinkoje ir kaimynystėje, negu iš tikrųjų tais bendrais europiniais reikalais“ (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 3). Jis taip pat pastebi, kad informavimui apie Europos Parlamento ir jo narių veiklą yra svarbi žiniasklaida, kuri Lietuvoje ne itin linkusi skatinti gyventojų domėjimąsi Europos Parlamento veikla ir neskiria daug dėmesio europinims reikalams: „kol kas Lietuvos žiniasklaida nėra taip susidomėjusi europine darbotvarke ir pateikianti. Nors daro, deda informaciją, bet galbūt ne tiek daug atspindi, kaip atspindi Seimo veiklą, ar Vyriausybės veiklą.“ (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 3).

Kaip matyti iš aptartų apklausos rezultatų, nuo praėjusių 2019 m. Europos Parlamento rinkimų prabėgus metams, Europos Parlamento institucija išlieka svarbi respondentų tarpe, bet akivaizdžių signalų, kad pakito rinkėjų įpročiai ir padidėjo domėjimasis jų rinktu parlamentu, nėra. Respondentai kalba apie informacijos stoką, bet tuo pačiu ir nurodo, kad dauguma jų specialiai informacijos neieško. Matyti, kad dauguma kliaujasi atsitiktinai randama informacija. Kadangi informacija gaunama specialiai neieškant ir daugelis nurodo, jog trūksta informacijos, tai galimai prie tokių rezultatų prisideda vangus žiniasklaidos dėmesys europinei tematikai bei išlieka nepakankamai efektyvi pačių Europos Parlamento narių informacijos sklaida apie Europos Parlamentą bei savo pačių veiklą jame. Kol kas nepavyksta suaktyvinti Lietuvos gyventojų susidomėjimo Europos Parlamento veikla ir sprendimais.

Mokslinį tyrimą finansuoja Lietuvos Mokslo Taryba, projekto Nr. S-LIP-19-65 .

• Katedros
• Konferencija „Lights and Shadows in the Baltic Sea Region: 15 Years after EU Enlargement”
• Kontaktai
• Pradžia
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Apie fakultetą
• Mokslas
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai