Ukrainos sostinėje Kijeve įvyko projekto C3EU partnerių renginiai.
Krizė, konfliktas ir kritinė diplomatija. ES suvokimas Ukrainoje, Izraelyje/Palestinoje bei Ukrainos supratimas Vokietijoje ir Lietuvoje
Ukrainos sostinėje Kijeve įvyko projekto C3EU partnerių renginiai. Vytauto Didžiojo universitetas yra partnerinė institucija. Renginyje universitetą atstovavo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, kuris yra ir projekto vyresnysis partneris.
Projekto rezultatai ir rekomendacijos pristatyti Ukrainos akademinei bendruomenei, valstybės tarnautojams, Ukrainoje reziduojančiam diplomatiniam korpusui ir NVO atstovams. Pristatymai įvyko 2018 m. birželio 6-8 d. įvairiose Kijevo auditorijose: Lietuvos Respublikos ambasadoje, Kijevo nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete ir Ukrainos Diplomatinėje akademijoje prie Ukrainos URM.
C3EU projekto tikslas: ištirti ES suvokimą Ukrainoje ir pateikti viešosios politikos rekomendacijas ES įvaizdžio formavimo politikai Ukrainoje ir Izraelyje/Palestinoje ekonomikos, užsienio politikos, energetikos, aplinkos apsaugos, kultūros ir švietimo srityse. C3EU projektą remia Europos Komisija.
ES komisija siekia efektyviau bendradarbiauti su trečiųjų šalių pilietinėmis visuomenėmis ir sprendimų priėmėjais. Projektu imtasi padėti ES institucijoms įvertinti suvokimą apie ES ir galimybes tarpininkauti bei derėtis konfliktų zonose.
Šis C3EU projektas palaiko ES viešosios diplomatijos instrumentus, kurie tampa ypatingai aktualūs karinių konfliktų sąlygomis. Projekto teikiama empirinė informacija padeda derinti ir konceptualizuoti ES politiką ir pritaikyti ją prie kaimyninių šalių suvokimo.
C3EU projekte jėgas sutelkė 12 partnerių iš N. Zelandijos, Ukrainos, Vokietijos, Britanijos ir Belgijos. Projekto rezultatų pristatymai taip pat vyks Izraelyje Tel Avive ir Haifa bei Briuselyje, Belgijoje.
Plėtojamas bendradariavimas su Frankofonijos mokslo įstaigomis
PMDF mokslo darbuotojas doktorantas Saulius Mykoliūnas dalyvavo pusmetiniame Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų Centro (CNRS) politinės komunikacijos mokslinio referentinio žurnalo Hermes redkolegijos, kurios nariu jis yra nuo 2017m., susirinkime Paryžiuje, kuriame pristatė Lietuvos politinės komunikacijos aktualijas ir, po to sekusiame Hermes žurnalo Biuro susirinkime, diskutavo planuojamų leidinio temų – “Komunikacija ir diplomatija”, “Nekomunikavimas politinėje komunikacijoje”, “Stereotipai ir jų atstovavimas komunikacijoje”, “Muzika, sportas ir globalizacija”, “Arabų pasaulio geopolitiniai konfliktai”, numatomų išleisti 2018-2019metais – rengimo spaudai klausimais.
Prancūzų kalba leidžiamas prestižinis Frankofonijos šalių politinės komunikacijos referentinis žurnalas, kurio leidėjas nuo pat jo įkūrimo 1988 metais yra Prancūzijos mokslinių tyrimų Centro mokslinių tyrimų direktorius dr. Dominique Wolton, 2018m. kovo mėn. VDU PMDF L. Donskio bibliotekoje įkūrė savo leidinių lentyną, kur mokslininkai ir studentai gali studijuoti visus šio žurnalo leidinius, išleistus per tris Hermes žurnalo egzistavimo dešimtmečius. Ši žurnalo leidinių lentyna, CNRS identifikuojama kaip NordBalt (Baltijos ir Šiaurės šalims), yra viena iš tarptautinių Hermes žurnalo leidinių sankaupų universitetinėse bibliotekose. Kiti du tokie Hermes leidinių Centrai yra Bukarešte, Frankofonijos universitetų agentūros (AUF) Centrinės ir Rytų Europos atstovybėje, bei Librevilyje Gabone, prie Ministro pirmininko tarnybos, atstovaujančiame Centrinei Afrikai.
Redkolegijos posėdžiai, kuriose dalyvauja 60 mokslininkų iš viso pasaulio ir kurie vyksta prancūzų kalba, yra mokslinių diskusijų platforma, kur nuomonėmis politinės komunikacijos temomis keičiasi žymiausi prancūzakalbių universitetų atstovai. Darbinėse grupėse tvirtinami mokslinių straipsnių temos ir jų autorių moksliniai darbai.
Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslo darbuotojų rengiami du straipsniai Hermes žurnalui (apie politinę nekomunikaciją ir apie diplomatijos ypatumus UNESCO) turėtų atverti naują puslapį VDU mokslinių cituojamų straipsnių prancūzų kalba politinės komunikacijos tema tradiciją.
https://en.wikipedia.org/wiki/Centre_national_de_la_recherche_scientifique
Revue Hermès (Hermes žurnalas):
https://hermes.hypotheses.org/
Dominique Wolton:
https://fr.wikipedia.org/wiki/Dominique_Wolton
L‘Agence Universitaire de la Francophonie (AUF) (Frankofonijos šalių universitetinė agentūra)
Foto copy right: Revue HERMES
A. Pukšto kalba gegužės 3-osios Konstitucijos minėjime
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Politologijos katedros vedėjo doc. dr. Andžej Pukšto gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjime LR Seime, sakytos kalbos pranešimas:
Gerbiamas Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, gerbiamas Prezidente Valdai Adamkau, gerbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiamas Ukrainos Aukščiausios Rados Pirmininke, gerbiama Lenkijos Respublikos Seimo Vicepirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, ambasadoriai, kalbėti apie 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos reikšmę tuo metu, kai visos mūsų šalys – Lietuva, Lenkija ir Ukraina – švenčia valstybingumo atkūrimo šimtmečius – ypatinga proga ir atsakomybė. Ir nėra turbūt geresnės formulės, sujungiančios 1791-uosius, 1918-uosius ir 2018-uosius metus – kaip teisės, laisvės ir demokratijos sąsajų formulės. Būtent šie kelrodžiai ir buvo pagrindiniai Gegužės 3 d. Konstitucijos kūrėjams. Didelis paradoksas, kad Konstitucija buvo priimta tuo metu, kai didžiulė, unikali kelių tautų jungtinė valstybė jau buvo ties žlugimo riba.
Stiprinti vidinę santvarką, vidaus reformas, demokratizuoti valstybę – tokią išeitį matė tų metų šviesuomenė. Tai buvo iš tiesų drąsus žingsnis, nes pirmas mūsų Europos kontinente ir antras pasaulyje, turint omenyje Jungtinių Amerikos Valstijų atvejį.
Atsigręžiant į 1791 m. gegužės 3 d., pagristai kyla klausimų dėl Konstitucijos kūrėjų intencijų ir vizijų bei tuometinės socialinės-kultūrinės situacijos. Apie kokią valstybę svajojo ta drąsioji dalis tuometinio politinio elito, kaip jie suprato teisinės kultūros sampratą, kaip tai turėjo, pagal jų įsivaizdavimą, padėti išsaugoti valstybę nuo agresyvios Rusijos imperijos ir jos sąjungininkų – Austrijos imperijos ir Prūsijos?
Nėra čia lengvų atsakymų mums, XXI amžiaus, elektroninių medijų, greitos aviacijos ir skubių sprendimų amžiaus piliečiams. Nors teisės ir laisvės koreliacijos problema buvo ir išlieka kaip niekada aktuali. Gal ir nenori dalis dabartinių politikų šios užduoties matyti, bet demokratijos kokybės klausimas nėra išbrauktas iš XXI amžiaus Europos Sąjungos ir atskirų šalių darbotvarkių.
Apie tai žinojo, be kita ko, XIX amžiaus pradžios Lietuvos diduomenė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės palikuoniai. Dar prieš Lietuvos istoriografijos tėvą Simoną Daukantą ir tautinio Sąjūdžio patriarchą Joną Basanavičių buvo bandyta atsakyti į klausimą: „kas yra lietuvis?“
Atsakymas buvo paprastesnis, negu kas nors čia tikisi – „Lietuvis yra tas, kuris myli laisvę ir gerbia Lietuvos Statutą“. XIX amžiaus pradžioje nebuvo Lietuvos ir Lenkijos valstybės, bet dar galiojo 1588 metų unikalus teisės aktų rinkinys, visiškai nesuprantamas Rusijos imperijos valdovui, sukurtas remiantis geriausių Europos politinės minties tradicijos, pradedant nuo senovės Romos, dvasia – Lietuvos Statutas. O lietuvybė – tai pasirodo ne etninis kriterijus, o kažkas tokio, kas yra visiškai neatsiejama nuo laisvės dvasios ir laisvo apsisprendimo.
Už teisę būti laisviems, už demokratijos pradžią ne tik bajorijos, bet ir miestiečių, ir valstiečių savo galvas paguldė 1863 metų sukilimo vadovai: iš Volynės kilęs Zigmas Sierakauskas ir Kostas Kalinauskas, lietuvių-lenkų-baltarusių pasienio sūnūs. Čia, Vilniuje, visiškai netoli, šalia esančioje Lukiškių aikštėje, caro valdžia pakorė šviesuolius, kurie parodė tuometinei Europai, kad laisvės ir teisės arealas, net aprėptas Rusijos caro, vis dar gyvuoja tarp Dniepro ir Nemuno, tarp Vyslos ir Dauguvos. Kaip žinome, jų palaikų suradimas ir identifikavimas užtruko pusantro amžiaus ir dar šiuo metu prie jų ir kitų sukilėlių kapų dirba Lietuvos archeologai…
Z. Sierakausko ir K. Kalinausko patriotinės iniciatyvos nuskriejo labai toli, už buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ribų. Paskatino kai kuriuos Rusijos veikėjus judėti demokratijos permainų keliu. Drįstu teigti, kad Vilnius ir dabar atlieka Rusijos demokratijos kūrimo centro vaidmenį. Čia turiu omenyje Gario Kasparovo ir kitų žymių Rusijos opozicionierių Vilniuje rengiamus kasmetinius laisvos Rusijos forumus.
1918 metais Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos valstybių kūrėjai ne tik jautė pareigą pratęsti XVIII amžiaus valstybingumo tradicijas ir kurti naujus valstybinius darinius ant demokratijos, šiuolaikinio parlamentarizmo ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų pamatų. Tie bandymai, kaip žinome, ne visada buvo sėkmingi. Todėl minint šiuolaikinių valstybių šimtmečio jubiliejus svarbu ne tik švęsti, bet ir permąstyti tarpukario laisvės ir teisės kontekste padarytas klaidas.
Baigdamas savo trumpą refleksiją, norėčiau stabtelti ties Stasio Lozoraičio vyresniojo, kuris vadovavo Lietuvos Respublikos egzilinei diplomatijai Šaltojo karo metais, ir jo pusbrolio, vilniečio, garsaus rašytojo Juzefo Mackevičiaus (Józef Mackiewicz) asmenybėmis.
J. Mackevičius – vienas iš didžiausių pokario plunksnos meistrų, ypatingai apdainavo laisvės ir teisės paradigmas mūsų lotyniškos civilizacijos kontekste. Jis, gyvendamas pokariu Miunchene, nuolat bandė priminti Vakarų pasauliui ir visai žmonijai Katynės ir Panerių tragedijas, kaip dviejų totalitarizmų įsiviešpatavimo pasekmę, bandė taip pat pristatyti ir teisinę kritinę situaciją už geležinės uždangos.
Jo giminaitis – S. Lozoraitis tą patį darė už Atlanto vandenyno. „Kokiai Lietuvai atstovaujate?“, – bandė jo ironiškai klausti kai kurie Vašingtone dirbantys diplomatai, nors puikiai žinojo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos niekada nepripažino Baltijos valstybių sovietinės okupacijos.
„Atstovauju Lietuvai, kuri buvo, yra ir bus“, – tokį atsakymą turėjo jiems Lietuvos diplomatijos vadas.
Taigi, minėdami 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos jubiliejų, rūpinkimės savo valstybių teisinėmis sistemomis, globokime laisvės principus ir kartu kurkime Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą – kurios buvo, yra ir bus. O jeigu gerai pasistengsime, gal po kelių metų prie šio proceso prisijungs ir su mumis švęs demokratinės Baltarusijos atstovai. Ačiū jums už dėmesį.
Diskusija su Pasaulio banko atstovu
Balandžio 23 d. Valstybės pažinimo centre VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentams paskaitą skaitė Pasaulio banko ekspertas, buvęs Lietuvos Ūkio viceministras ir LR Prezidentės patarėjas ekonomikai Giedrius Kadziauskas. Su studentais aptarti Pasaulio banko prioritetai, projektų vykdymo efektyvumo klausimai, diskutuota apie veikimo Afrikos ir Azijos kontinentuose iššūkius. Paskaita-diskusija vyko Vilniuje dėstomos magistro Diplomatijos kurso programos Ekonominės diplomatijos dalyko rėmuose.
Konferencija „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“
2018 04 20 VDU Mažojoje salėje vyko Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto organizuojama kasmetinė mokslinė konferencija „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės,“ kuri skirta įvertinti politinius procesus Lietuvoje ir pasaulyje bei į juos pažvelgti jaunųjų mokslininkų akimis.
Šiemet buvo organizuota jau 4-oji konferencija, kuri skirta aptarti Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius politinius ir saugumo procesus, jų poveikį visuomenėms. Kintantis saugumas pasaulyje ir šiuolaikiniai kariniai konfliktai, kintanti komunikacija: žiniasklaida, socialiniai tinklai ir informaciniai konfliktai verčia skirtingas šalis ir regionus skirtingai reaguoti į naujausius įvykius. Šie ir panašūs klausimai buvo svarstomi konferencijoje.
2018 metų konferencijoje be VDU, kitų Lietuvos universitetų atstovų, pranešimus skaitė ir užsienio svečiai iš Ukrainos, Lenkijos, Slovakijos, Bosnijos ir Hercegovinos ir kt. Renginį atidarė VDU Mokslo prorektorė prof. Julija Kiršienė.
Foto: Jonas Petronis.
Filmo „Ieškoti Greimo“ peržiūra su R. Zemkausku
PMDF dienų metu 2018 04 19 buvo rodomas žurnalisto, VDU Viešosios komunikacijos katedros docento Ryčio Zemkausko dokumentinis filmas „Ieškoti Greimo“ (pranc. „Cherchez Greimas“).
„Greimas pilnas prieštaravimų – filme yra labai daug detalių, kurios tą parodo. Pavyzdžiui, jam, visą gyvenimą besistengusiam vakarietinti ir „miestinti“ Lietuvą, staiga pasisuka gyventi kaime – ir ne šiaip troboje, o… pamatysite patys. Mėgstu, kai žiūrovas pats iššifruoja, kodėl viena ar kita yra rodoma ar sakoma. Tai juk irgi semiotika“, – pasakoja R. Zemkauskas.
A. J. Greimas, didesnę gyvenimo dalį praleidęs Prancūzijoje, yra laikomas vienu moderniosios semiotikos pradininkų – kalbotyros srities, tyrinėjančios ženklų struktūras įvairiose sistemose. Garsusis kalbotyrininkas, mitologas, eseistas mokėsi Kupiškyje, Šiauliuose, Marijampolėje, vėliau studijavo teisę Vytauto Didžiojo universitete.
Filmo kūrybinė grupė: Rytis Zemkauskas (režisierius), Sigita Trainauskienė (scenarijaus autorė), Gvidas Kovėra (operatorius) ir Tomas Rugys (montuotojas). Filmo sukūrimą inicijavo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Projektą „Algirdas Julius Greimas: sugrįžimai“ iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.
Foto Jonas Petronis
Diskusija ir trumpametražių filmų peržiūra PMDF
2018 04 18, PMDF dienose vyko JAV ambasados diskusija ir trumpametražių filmų peržiūra seksualinio priekabiavimo tema „#ThatsHarassment: pakalbėkime atvirai”. Diskusijoje su studentais ir filmo peržiūroje dalyvavo Margarita Jankauskaitė (Lygių galimybių centras), Vilana Pilinkienė (Lygių galimybių centras), Birutė Sabatauskaitė (Žmogaus teisių centras), Laima Vengalė – Dits (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba), prof. Milda Ališauskienė (VDU).
Renginį atidarė JAV ambasadorė Lietuvoje Anne Hall.
Diskusiją moderavo PMDF Viešosios komunikacijos katedros vedėja prof. Kristina Juraitė.
Foto Jonas Petronis
prof. Daliaus Jonkaus vieša paskaita „Filosofinė Europos idėja”
Socialinių mokslų atstovai dažnai Europą kaltina rasizmu ir siekiu užvaldyti pasaulį. Europa yra tapatinama su tam tikra geografine vietove, etninėmis tradicijomis, rase ar religija. Tačiau ar tikrai Europos tapatybė gali būti siejama su etniškumu? Profesoriaus Daliaus Jonkaus nuomone, Europos tapatybė yra filosofinė. Filosofijos atsiradimas sutampa su viešos politinės erdvės atsiradimu. Kiekvienas bendruomenės narys gali viešai pasisakyti ir argumentuotai ginti savo nuomonę neapeliuodamas į religinę ar etninę tradiciją. Europa – tai naujas civilizacinis darinys, kuris atsiranda kaip kritiškai mąstančių žmonių bendruomenė. Paskaitoje aptarė Europos žmonijos krizę, Europos santykį su Kitybe ir Europos idėją kaip pliuralaus kolektyvumo galimybę.
Seminaras „Trijų jūrų iniciatyva – naujos Europos idėjos beieškant“
VDU PMDF daugiafunkciame mokslo ir studijų centre vyko seminaras „Trijų jūrų iniciatyva – naujos Europos idėjos beieškant“. Renginį organizavo Lenkijos institutas Vilniuje, bendradarbiaudamas su Rumunijos ir Lenkijos ambasadomis bei VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu.
Trijų jūrų iniciatyva yra bendradarbiavimo platforma, kurią inicijavo Lenkija ir Kroatija kartu su dvylika valstybių, esančių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų. Bendradarbiavimo formato tikslas – stiprinti Europos Sąjungos sanglaudą stiprinant Centrinės Europos šalių infrastruktūrą, energetinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Trijų jūrų iniciatyva gali būti regiono šalių galimybė įveikti infrastruktūrines kliūtis ir suprasti abipusį rinkų patrauklumą. Trijų jūrų iniciatyvos nariai yra: Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija.
Seminare dalyvavo dr. Paweł Ukielski (Lenkijos mokslų akademijos Politikos mokslų institutas, Lenkija), Olivia Toderean (Politinės analizės ir planavimo departamentas, Užsienio reikalų ministerija, Rumunija), Dainius Baublys (LR Užsienio reikalų ministerija, Lietuva), prof. Alpo Rusi (Suomija). Seminarą vedė politologas, VDU lektorius Mindaugas Norkevičius.
Foto Jonas Petronis
Konferencija Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui paminėti
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas bendradarbiaudamas su Varšuvos universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutu Vilniuje, LR Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutu birželio 20 – 21 d., Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilniuje) organizuoja tarptautinę konferenciją „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ skirtą Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui.
Konferencija siekiama aptarti Lietuvos ir Lenkijos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybių atkūrimą. Taip norima pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinių sąjūdžių raidos tyrimus bei požiūrius į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų, konferencijos pranešėjai gvildens šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartinių Lietuvos ir Lenkijos, kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių užsienio politikos paradigmas, vietą kontinento ir pasaulio raidoje.
Tarptautiniame renginyje kviečiami dalyvauti istorikai, politologai, sociologai, kultūrologai, filologai ir kitų sričių mokslininkai, norintys pasidalinti savo tyrimais apie Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorines, politines ir kultūrines dimensijas, Valstybingumo šimtmečio atkūrimo kontekste.
Dalyvių paraiškos laukiamos iki gegužės 10 d. Prašome atsiųsti pranešimo santrauką (iki 1500 spaudos ženklų) ir trumpą gyvenimo aprašymą (iki 1000 spaudos ženklų). Paraiškas siųsti el. paštu: andzej.puksto@vdu.lt
1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos
