• Titulinis
• Visos naujienos

Nesaikingas alkoholio vartojimas – nesuderinamas su vaikystės aplinka

Šiandien daugelis skirtingų mokslų disciplinų prieina tą pačią išvadą: aplinka vaiko vystymuisi ir jo gyvenimo keliui yra esminė. Turint tai omenyje, nerimą kelia mūsų šalies statistika – moksliniai tyrimai rodo, jog daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų gyvena šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis. Problemų netrūksta visoje Europoje – žemynas „pirmauja“ ir pagal alkoholį vartojančių nėščiųjų skaičių.

Pirmą kartą istorijoje – didžiulis viešosios politikos dėmesys vaikystei

Mokslininkai pripažįsta, kad aplinkoje glūdi tiek vaiko raidai reikalingas turtas, tiek jo vystymąsi žalojanti rizika. Epigenetikai pabrėžia aplinkos vaidmenį genų raiškoje. Netinkama aplinka gali „įjungti“ žmogaus gyvenimui žalingus genus ir juos perduoti ateinančioms kartoms. Psichologai pripažįsta, kad nestabili aplinka, smurtas pažeidžia vaiko prieraišumą, emocinę raidą. Visuomenės sveikatos mokslai pabrėžia žalojančios vaikystės aplinkos neigiamą poveikį vaikui ir jo sveikatai visam būsimam gyvenimui.

Pastaruoju metu tarpdisciplininiai mokslai lemia ir mokslu grįstą tarptautinę politiką, kuri vaikystę laiko prioritetu. Ypač svarbi ankstyvoji vaikystė. Ji laikoma svarbiausiu žmogaus gyvenimo tarpsniu, nuo kurio priklausys žmogaus, šalies ir globali gerovė. Daugėja mokslinių įrodymų, kad ankstyvojoje vaikystėje vaiko ir jį supančios aplinkos sąveikoje sveikai fiziškai, emociškai bei socialiai  besivystantis vaikas įgyja gebėjimus, kurie ne tik nulemia  būsimą žmogaus gyvenimą, bet ir daro didžiulę įtaką ateities kartoms, o kartu ir valstybių ekonominiams pajėgumams.

Tarpdisciplininių mokslų sankirtoje buvo sukurta nauja puoselėjančios vaikystės koncepcija, kurioje išdėstyta vaiko aplinkos svarba jo ir šalies raidai bei ateities gerovei. Vaikystė pirmą kartą žmonijos istorijoje sulaukė tokio didelio globalaus politinio dėmesio. Jungtinių Tautų paskelbta „Darnaus vystymosi darbotvarkė 2030“ ir Pasaulinės sveikatos organizacijos „Visuotinė moterų, vaikų ir paauglių sveikatos strategija 2026-2030 m.“ tiesiogiai susiejo puoselėjančios aplinkos vaikams kūrimą su skurdo ir prievartos panaikinimu, piktnaudžiavimo alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis užkardymu.

Pasaulinės institucijos UNICEF, Pasaulio bankas, UNESCO, PSO prioretizavo ankstyvąją  vaikystę savo programose. 2018 m. gegužę buvo sukurtas Puoselėjančios globos tinklas (angl. Nurturing Care Framework), kuris vysto politikos gaires, siekiančias užtikrinti, kad palaikoma gera vaikų sveikata ir mityba, kad jie yra apsaugoti nuo grėsmių ir turi tinkamas galimybes mokymuisi.

G20 – tarptautinis forumas, kuriam priklauso 19 ekonomiškai stipriausių arba sparčiai ekonomiškai besivystančių valstybių bei Europos Sąjunga – 2018 m. paskelbė Ankstyvosios vaikystės vystymo, ugdymo ir priežiūros iniciatyvos deklaraciją (ECD/ECEC). Deklaracijoje pripažįstama, kad investicijos į ankstyvąją vaikystę ir ją puoselėjančią aplinką kuria žmogiškąjį kapitalą, siekiant nutraukti skurdo ir nelygybės ciklą. Ieškoma mokslu grįstų veiksmingų intervencijos priemonių į vaikystės puoselėjimą. Jeilio, Harvardo universitetuose įsteigti tarpdisciplininiai vaiko tyrimų centrai aktyviai dirba mokslinių tyrimų ir jų rezultatų sklaidos linkme.

Nesaikingas alkoholio vartojimas nesuderinamas su puoselėjančia aplinka vaikams augti

Šiandien tiek moksliniai tyrimai, tiek politinės diskusijos apie alkoholį krypsta nuo geriančiojo laisvo apsisprendimo link atsakingo vartojimo. Ši slinktis vyksta visų pirma dėl alkoholio žalos kitiems, o ypač vaikams. Kuo artimesnėje vaikui aplinkoje yra nesaikingai vartojamas alkoholis, tuo didesnė jam daroma žala. Dėl nėščiosios alkoholio vartojimo vaikui sumažėja galimybė gimti sveikai išsivysčiusiam. Viena akivaizdžiausių pasekmių – vaisiaus alkoholinis sindromas.

Greta šios kraštutinai neigiamos pasekmės yra daug kitų blogų padarinių, nes alkoholis gali negrįžtamai paveikti normalią smegenų raidą. Kai kurios vaiko sveikatos problemos – intelektinė negalia, elgesio, emocijų sutrikimai, mokymosi sunkumai – gali išryškėti tik vėliau, vaikui augant. Tokių vaikų sveikatos ir gyvenimo kokybės pagerinimas gali pareikalauti didelių investicijų. Reikia pabrėžti, kad jokiomis intervencijomis neįmanoma visiškai pašalinti vystymosi deficito ir su juo susijusios neigiamų pasekmių naštos.

Mokslo žurnale „Lancet Global Health“ 2017 m. publikuotų tyrimų rezultatai atskleidžia, kad 9,8 proc. besilaukiančių motinų nėštumo metu vartoja alkoholinius gėrimus. Nėščiųjų alkoholio vartojimas labai skiriasi pagal regionus. Prasčiausi rodikliai yra Europoje (25,2%), geriausi – nuo 0,2 proc. Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Centrinės Azijos šalyse. Mokslininkai nustatė, kad pasaulyje kasmet gimsta 119 tūkst. vaikų su alkoholiniu vaisiaus sindromu. Šių žmonių gyvenimo kokybė sužalota negrįžtamai, ir apmaudžiausia, kad šie sužalojimai 100 proc. išvengiami, jei nėštumo metu nevartojamas alkoholis.

Dėl motinos girtavimo vaiko raidos sutrikimai nėra vienintelė žala vaikams, kurią jie patiria. Dėl už jį atsakingų asmenų girtavimo vaikas gali būti paliekamas nesaugioje aplinkoje, būti neprižiūrimas, tiesiogiai patirti smurtą ar būti smurto artimoje aplinkoje liudininkas. Žalingas alkoholio vartojimas yra vienas pagrindinių faktorių, dėl kurio vaikai patenka į vaikų apsaugos sistemą.

Anne-Marie Laslett tyrimas atskleidė, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir blogos vaikų priežiūros vaikų įtraukimas į apsaugos sistemą tarptautiniu mastu svyruoja nuo 13 proc. iki 70 proc. Panašaus pobūdžio tyrimas Lietuvoje (I. Tamutienė, 2018) šią ribą išplėtė iki 85,6 proc. Kitose šalyse, kurios pasižymi dar didesniu alkoholio vartojimu nei Lietuva, tokių tyrimų nėra atlikta.

Greta vaikų patiriamos žalos tyrimai akcentuoja stiprų ryšį tarp tėvų girtavimo ir jaunimo nusikalstamumo bei paauglių ir jaunimo alkoholio vartojimo juos lyginat su vaikais, kurių tėvai neturėjo alkoholio problemų. Tai prisideda prie trauminių išgyvenimų, prieraišumo ir sveikatos sutrikimų bei bendrai pilnavertiško vystymosi apribojimo. 1998 ir 2019 metais Roberto Andos ir Vincento Feličio su kolegomis atlikti žalojančios vaikystės patirčių tyrimai pripažįsta, kad žalingas alkoholio vartojimas stipriai siejasi su vaiko trauminiais išgyvenimais ir prasta fizine, emocine ir socialine sveikata visam jo gyvenimo keliui.

Alkoholio žalos vaikams paplitimas

Alkoholio žala geriančiojo aplinkiniams yra argumentuota tyrimais, atliktais visuose pasaulio kontinentuose. Ši žala apima įvairias rūšis, įskaitant sužalojimus, užpuolimus bei žmogžudystes, avarijas, nelaimingus atsitikimus, nepriežiūrą bei išnaudojimą (vaikų, partnerių, kitų asmenų), turtinę žalą, toksinį poveikį kitiems (vaisiaus alkoholinis sindromas), psichologinį, seksualinį, fizinį ir finansinį smurtą. Akcentuojama, kad dėl to patiriami milžiniški ekonominiai, politiniai, socialiniai nuostoliai.

Tarptautinių apklausų duomenis 2017 m. susistemino Australijos alkoholio tyrinėtojai Anne-Marie Laslett, Robinas Roomas su kolegomis – jie nustatė, kad alkoholio žalos vaikams paplitimas svyruoja nuo 4% iki 54%.   Žala vaikams apibrėžiama kaip jų palikimas be priežiūros, bloga priežiūra arba prievarta prieš juos. Alkoholio žala vaikams aukščiausia ten, kur žalingo alkoholio vartojimas yra plačiausiai paplitęs.

Sparčiai augantys alkoholio kitiems nei geriantysis tyrimai argumentavo, kad šeimose, kuriose yra piktnaudžiaujantis ar nuo alkoholio priklausomas asmuo, šeimos nariai patiria didelę žalą, visų rūšių smurtą, stigmą, savo gyvenimo kokybę vertina žymiai prasčiau nei pats alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo. Tai rimta socialinė ir visuomenės sveikatos problema. Kadangi Europa yra vienas daugiausiai alkoholio suvartojančių pasaulio regionų, kyla klausimas, kiek vaikų gyvena kartu su žalingai alkoholį vartojančiais asmenimis? Tokie tyrimai Europoje tik prasideda.

Kiek vaikų gyvena aplinkoje, kurioje nesaikingai vartojamas alkoholis?

Atskirose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad vaikų, gyvenančių šeimose, kur bent vienas asmuo turi alkoholio vartojimo sutrikimų (ne tik nesaikingai vartoja, bet turi ir socialinių problemų) yra gana daug. Pavyzdžiui, nuo 4,6 proc. Švedijoje (2016 m.) iki 22 proc. Jungtinėje Karalystėje (2004 m.). JAV tokiose šeimose gyvena 12,3 proc. vaikų (2017 metais).

D. Britanijoje 2004 m. atlikto tyrimo metu nustatyta, kad apie 30 proc. vaikų gyvena namų ūkiuose, kuriuose bent vienas narys nesaikingai vartoja alkoholį, 22% vaikų gyvena su probleminiais alkoholio vartotojais, o 6% – su priklausomybę alkoholiui turinčiais asmenimis. Švedijoje atliktas ir 2013 m. publikuotas paauglių tyrimas atskleidė, kad net 44 proc. paauglių manė, jog kažkas iš jų artimųjų gėrė per daug alkoholio, o 9,6 proc. nurodė, kad jie dėl to tiesiogiai patyrė žalą.

Remiantis 2015 m. Europos šalyse atlikto RARHA SEAS tyrimo rezultatais ir Eurostato duomenimis apie namų ūkius su vaikais, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai Daumantas Stumbrys ir Ilona Tamutienė apskaičiavo, kiek vaikų gyveno namų ūkiuose, kuriuose bent vienas asmuo nesaikingai (problemiškai) vartojo alkoholį.

Duomenys apima 19 Europos šalių, kurios dalyvavo RARHA SEAS tyrime. Bendras visų tyrime dalyvavusių šalių vaikų, augančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, procentas – 16,81%. Lyginant šalis tarpusavyje, galima įžvelgti labai didelius atotrūkius. Pavyzdžiui, Italijoje tik 5,59 proc. vaikų auga šeimose, kuriose nesaikingai vartojamas alkoholis, tuo tarpu Lietuvoje – net 35,23 proc.

Vaikystės aplinka labai priklauso nuo šalies alkoholio vartojimo kultūros, vykusių socialinių, politinių procesų. Remiantis RARHA SEAS duomenimis, galima įvertinti, kiek respondentų augo su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis savo vaikystėje, ir kiek tokių vaikų yra dabartinėje kartoje. Dažniausiai su piktnaudžiaujančiu alkoholiu asmeniu vaikystėje teko augti Baltijos šalims ir Prancūzijai: Estijoje – 38,1 proc., Lietuvoje – 37,3 ir Prancūzijoje – 29,2 % (1 pav.). Mažiausiai vaikystėje su nesaikingu šeimos nario alkoholio vartojimu susidūrė Italijos (7,5%) gyventojai.

Lyginant skirtingas kartas, galima pastebėti, kad Italija ir šiandieninėje kartoje rodo pozityviausius rodiklius. Lietuvoje tiek respondentų vaikystės, tiek dabartinės kartos vaikų, augančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, rodikliai yra labai artimi.  Tik bėda ta, kad jie ir  sovietmečiu, ir dabar yra vieni iš aukščiausių. Prancūzijoje ir Estijoje šis rodiklis ženkliai pagerėjo dabartinės kartos naudai – čia vaikams sukuriamos palankesnės sąlygos.  Kita vertus,  Norvegijoje, Islandijoje ir Švedijoje 2015 m. buvo priešingai – užfiksuotas didesnis procentas vaikų, gyvenančių su nesaikingai alkoholį vartojančiais asmenimis, nei  buvo respondentų vaikystėje.

Pav. 1. Suaugusieji, vaikystėje gyvenę su nesaikingai alkoholį vartojančiu asmeniu, ir vaikai, gyvenantys su nesaikingai alkoholį vartojančiu asmeniu, 2015 m.

Šaltinis: Apskaičiuota remiantis RARHA SEAS ir Eurostato duomenimis

Vaikams vystytis palanki aplinka yra nesuderinama su nesaikingu suaugusiųjų alkoholio vartojimu. Europos šalyse vaikų, augančių aplinkoje, kurioje nesaikingai vartojamas alkoholis, skaičius yra itin didelis. Į tai turėtų būti atsižvelgta priimant viešosios politikos sprendimus ir siekiant užtikrinti vaikų gerovę bei tvarią visuomenės raidą.

Komentaras yra viena iš numatytų Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo Mokslininkų grupių projekto Nr. S-MIP-20-2 „Įrodymais grįstos alkoholio politikos vystymas remiantis standartizuotu Europos alkoholio tyrimu: Lietuvos atvejis“  (DAP SEAS LT) veiklų.

Prof. dr. Ilona Tamutienė ir dr. Daumantas Stumbrys

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto baigiamųjų darbų gynimų kalendorius

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vykdomų studijų programų studentų baigiamųjų darbų gynimai vyks PMDF video konferencijų platformoje.

Data ir laikas	Studijų programa	Registracija, pageidaujantiems stebėti viešus gynimus, vykdoma el. paštu
2020 06 09, nuo 9 val	Valstybės institucijų administravimas Europos Sąjungos viešoji politika ir administravimas	Ruta.Bulote@vdu.lt
2020 06 10, nuo 9 val	Diplomatija ir tarptautiniai santykiai Šiuolaikinė Europos politika	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2020 06 12, nuo 10 val	Žurnalistika ir medijų industrijos	Ruta.Vainauskaite@vdu.lt
2020 06 16, nuo 9 val	Politikos mokslai	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2020 06 16, nuo 12 val	Tarptautinės politikos ir vystymo studijos	Milena.Antanaviciene@vdu.lt
2020 06 17-18, nuo 9 val	Viešoji komunikacija	Ruta.Vainauskaite@vdu.lt
2020 06 22, nuo 15 val	Pasaulio politika ir ekonomika	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2020 06 22, nuo 9 val	Viešasis administravimas	Ruta.Bulote@vdu.lt

Priėmimas į VDU PMDF bakalauro studijas

Nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 18 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu  LAMA BPO  informacinėje sistemoje. 

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kviečia studijuoti šiose studijų programose:

Pasaulio politika ir ekonomika (anglų k.)
Politikos mokslai
Tarptautinės politikos ir vystymo studijos (anglų k.)
Viešasis administravimas
Viešoji komunikacija

 

Interviu su I. Unikaite Jakuntavičiene apie studentų pasirinkimą ir magistro studijas

Birželio 1 d. startavo VDU priėmimas į magistro studijų programas. Ne vienas bebaigiantis bakalauro studijas studentas, besiruošiantis tęsti studijas, susimąsto, kokiu keliu jam toliau eiti – rinktis vieną iš savo esamos studijų krypties programą ar keisti studijų kryptį. Jei tęsti, tai kurią iš visos grupės magistro studijų programų pasirinkti? Šiame kontekste nutarėme pakalbinti Politologijos katedros docentę, Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijų programos komiteto vadovę, docentę Ingridą Unikaitę-Jakuntavičienę.

Kas galėtų padėti bebaigiantiems studijas bakalaurantams apsispręsti, kurią politikos mokslų magistro studijų programą pasirinkti?

Nelengvas tai klausimas ir vieno konkretaus atsakymo į jį nėra. Pasirinkimą palengvina, jei studentas žino, kas jį domina ir kokioje srityje nori darbuotis. Tokiu atveju rinktis turėtų pagal savo interesų lauką. Pavyzdžiui, jei studentas žavisi diplomato darbu ar tarptautinių organizacijų veikla ir nori geriau išmanyti jų subtilybes, turėtų rinktis diplomatijos ar tarptautinių santykių studijas. Jei labiau domina Europos valstybėse bei Europos Sąjungoje vykstantys procesai, priimami sprendimai ar vidaus politikos, susijusios su partijų, parlamentų ar vyriausybių, rinkimais, klausimai, tuomet geriausias pasirinkimas būtų rinktis Šiuolaikinės Europos politikos studijas. Be to, svarbu ir kiek laiko studentas planuoja skirti studijoms. Jei nori ir gali ilgiau studijuoti, renkasi 2 metų programą, o jei svarbu kuo greičiau įgyti magistro diplomą, tai renkasi 1,5 metų trunkančią programą. Daugelis buvusių mano studentų po 4 metų studijų norėjo greičiau įgyti magistro laipsnį ir ieškojo trumpesnės trukmės programos. Apsisprendimą gali įtakoti ir siūlomi studijų programos dalykai, dėstytojų kolektyvas, absolventų atsiliepimai. Taigi siūlau skirti šiek tiek laiko ir pasidomėti visais šiais dalykais. Kartais viena išgirsta mintis ar kažkieno duotas patarimas gali nulemti pasirinkimą.

Kaip, Jūs manote, kodėl šiuo metu verta gilintis į Europos valstybių politiką?

Šiuo metu Europos politikoje vyksta daug įvairių įdomių procesų, kuriuos suprasti svarbu ne tik kaip piliečiui, bet ir kaip politikos mokslų ekspertui. Mūsų valstybė yra Europos regiono valstybė, tad pažinti ir gebėti analizuoti šiuolaikinę Europos valstybių politiką bei jos sąsajas su pasaulyje vykstančiais procesais, mums itin aktualu tiek dirbant analitinį, tiek administracinį, tiek politiko ar sprendimų priėmėjo darbą. Šiuolaikinės Europos politikos programa pasiūlo lyginamąją perspektyvą apie atskiras Europos valstybes bei teorinius ir metodologinius įrankius, kaip suprasti jų vidaus politiką kaip dalį Europos valdysenos sistemos.

Kodėl verta rinktis Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijų programą?

Visų pirma, ši programa padeda įgyti ekspertinių žinių apie įvairius politikos ir socialinius procesus, vykstančius Europos regione ir ES valstybėse – tiek vidaus politikoje, tiek užsienio politikoje, nes studijuojamų programos dalykų sąraše skiriamas dėmesys ne tik pačių Europos valstybių politikai, bet ir jų santykiams su kitų regionų valstybėmis. Šiuo metu itin paklausūs ekspertinių žinių apie Europos reikalus bei analitinių ir komunikacinių įgūdžių turintys specialistai. Kokybiškos studijos, kai skiriamas laikas studijavimui, žinių kaupimui ir svarbių kompetencijų įgijimui, išvykstama į mainų studijas užsienio universitetuose arba pagal Erasmus+, arba dvišales sutartis, atliekama praktika laisvu nuo studijų metu pasirinktose ES institucijose, Europos tyrimų centruose ar įvairių valstybės institucijų skyriuose, susijusiuose su ES ar Europos reikalais, tikrai atveria ne vienam programos absolventui duris į Užsienio reikalų ministeriją, darbą Seime, Savivaldos ar ES institucijose. Ne vienas absolventas siekia politiko karjeros ir studijų patirtį naudoja šiame kelyje. Taigi, programa pasiūlo meškerę, o laimikis priklauso nuo kiekvieno galimybių ja pasinaudoti. Antra, programa tiktų tiems, kas nori trumpesnio studijų laiko, nes studijos trunka 3 semestrus, kai pirmus metus studijuojami programos dalykai, o trečią semestrą jau rengiamas magistro darbas. Trečia, ši politikos mokslų programa vykdoma lietuvių kalba, bet yra galimybė norintiems pabendrauti ir su kitų programų studentais klausyti pasirenkamų dalykų anglų kalba arba šia kalba studijuoti semestrą išvykus į užsienio universitetą. Galimybių išvykti visiems yra labai daug. Reikia tik noro.

Kviečiu išsamiau susipažinti su Šiuolaikinės Europos politikos studijų programa ir tapti jos studentais jau nuo šio rudens.

Atliktas tyrimas apie – Europos Parlamento svarbą lietuviams

Doc. dr. Sima Rakutienė, Regionistikos katedros docentė, Vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universitetas
Doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, Politologijos katedros docentė, Vyresnioji mokslo darbuotoja, Vytauto Didžiojo universitetas

Ar mes pakankamai domimės, kaip funkcionuoja konkrečios Europos Sąjungos institucijos? Kaip jose priimami sprendimai paveikia mūsų socialinį ir ekonominį gyvenimą?

Kaip rodo „Spinter tyrimai” apklausa, atlikta Vytauto Didžiojo universiteto užsakymu, įgyvendinant mokslinį projektą „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ (finansuoja LMT, Nr. S-LIP-19-65), balandžio 20-30 d. – dauguma respondentų (65 proc.) Europos Parlamentą laiko svarbia institucija, kurios sprendimai įtakoja jų gyvenimą.

Dažniau labai svarbia institucija Europos Parlamentą laiko vyrai, aukštąjį išsilavinimą ir didžiausias pajamas turintys, didmiesčių gyventojai. Svarbia institucija laiko moterys, 36 m. ir vyresni respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą bei gyvenantys didesniuose miestuose. Šie tyrimo duomenys parodė, jog Europos Parlamento svarbą labiausiai pripažįsta išsilavinę Lietuvos didžiųjų miestų gyventojai.

Kaip jūs manote, ar Europos Parlamentas yra svarbi Europos Sąjungos institucija, kurios sprendimai įtakoja ir jūsų gyvenimą? (N=1011)

Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d.

Kuo Europos Parlamentas išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos institucijų?

Pirmaisiais Europos integracijos dešimtmečiais jis tebuvo konsultacine debatų vieta. Vis tik palaipsniui ši institucija savo vaidmenį sugebėjo gana dramatiškai transformuoti ir dažniausiai jos palaipsniui kylančios galios koreliuodavo su Europos integracijos proceso, viršvalstybiškumo stiprinimu ir gilinimu. Ypač įgyvendinus šiuolaikinę Lisabonos sutartį, kuri dar labiau sutvirtino šios ES institucijos teisėkūros galias. Neabejotinai, Europos Parlamentas išaugo į vieną svarbiausių Europos Sąjungos instituciją. Mokslininkai Nathalie Brack ir Olivier Costa savo moksliniame tyrime pabrėžė, jog būtent ši institucija tapo didžiausia Lisabonos sutartimi (2009 m.) įvestų politinių pokyčių ES laimėtoja.

Dažniausiai jaunimas mano, kad dar labiau sustiprintos EP galios padidintų piliečių balsą Europos Sąjungoje

Ar europiečiai ir toliau turėtų stiprinti šios institucijos galias? Kaip tyrimas rodo, 50 procentų apklaustų Lietuvos respondentų mano, jog tai nieko nepakeistų ES valdymo sistemoje. Tuo tarpu 27 proc. respondentų sutinka, jog Europos Parlamento galių sustiprinimas sustiprintų ir europiečių balsą Europos Sąjungoje. Nuomonės, kad Europos Parlamento politinės galios turėtų būti padidintos, dažniau laikosi vyrai ir jaunesni 18-35 m. respondentai.

Jūsų nuomone, ar Europos Parlamento politinės galios turėtų būti padidintos?

Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d.

Žmonės tikisi, kad europarlamentarai atstovaus nacionalinius interesus

Dauguma europiečių žino šios institucijos išskirtinumą – tai, kad Europos Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai piliečių renkama Europos Sąjungos institucija. Vis tik šios institucijos vieta Europos Sąjungos politinėje sistemoje europiečiams nėra pakankamai aiški, nes dažnai įsivaizduojama, kad atskirose valstybėse narėse rinkti Europos Parlamento nariai atstovauja savo valstybių interesus. Tą pripažįsta ir Lietuvoje rinkti Europos Parlamento nariai. Briuselyje interviu metu Lietuvos europarlamentarė krikščionių demokratų Europos Liaudies frakcijos narė akcentavo: „Žmonės, ypač, pas mus, Lietuvoje, visiškai ne taip įsivaizduoja Europos Parlamentą. <…> Žmonėms Lietuvoje atrodo, kad mes esame Lietuvos deleguoti, Lietuvos interesus atstovaujantys Europos Parlamente ir jie dažnai klausia, tai kaip jūs ten visi 11 kartu dirbate? Ir tada jau reikia daug aiškinti, kad suprastų, jog tai yra darbas politinėse grupėse, kad toks yra pagrindinis darbo principas – ne nacionalinis, o tas europinis, kad tu atstovautum tą europinį interesą“ (2019 gruodis, Briuselis, EP, interviu Nr. 1). EP narės mintis patvirtino ir atlikta apklausa.

„Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog 44 proc. respondentų tikisi, kad Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai atstovaus nacionalinius interesus Europos Parlamente. Tuo tarpu tik apie trečdalis (27 proc.) respondentų pripažįsta, jog visi interesai – europiniai ir nacionaliniai – yra vienodai svarbūs. Kad išrinktieji europarlamentarai atstovaus vien tik bendrus europinius interesus, tikisi tik 16 proc. respondentų. Tai, kad europarlamentarai turėtų atstovauti nacionalinius Lietuvos interesus, dažniau įvardijo vyresni 46-55 m. respondentai ir aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Bendrus Europos Sąjungos / europinius interesus dažniau paminėjo vyrai, 36-45 m. tyrimo dalyviai, didžiausių pajamų grupės atstovai ir didmiesčių gyventojai.

Kaip jūs manote, kurie interesai turėtų būti svarbiausi Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams vykdant savo veiklą, balsuojant Europos Parlamente?

Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d.

Kuriuos interesus atstovauti dažniausiai ir yra dilema daugeliui europarlamentarų, kai iškyla tam tikri interesų susidūrimai Europos Parlamento erdvėse. Tai vyksta tuomet, kai kyla kolizija dažniausiai tarp to, kokią poziciją konkretaus ES teisės akto atveju renkasi nacionalinė vyriausybė ir kokią politinės grupės, kuriai priklauso EP narys, vadovybė. Europos Parlamento nepriklausomumo mandatas turėtų užtikrinti, jog jiems labiau rūpės bendri europiniai interesai, tačiau tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, jog, siekiant perrinkimo, EP nariams yra svarbūs tiek jų rinkėjų, tiek ir nacionalinės politinės partijos, kuri reguliuoja rinkimų sąrašą, pozicija. Profesorius Daniel Finke, moksliniame tyrime nagrinėjęs Vokietijos bei Čekijos atvejus, šiuo klausimu, padarė išvadą, jog su tokia skirtingų prioritetų kolizijos problematika dažniau susiduria valdančiųjų nacionalinių partijų atstovai Europos Parlamente, nei priklausantys opozicinėms partijoms. Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių interviu taip pat patvirtino šią tendenciją, nes valdančiosios daugumos partijos atstovas dažniau kalbėjo apie Lietuvos pozicijos atstovavimą Eurpos Parlamente, kai opozicijoje esančių partijų atstovai dažnai minėjo, jog jų vertybinės nuostatos ne visuomet sutampa su Lietuvos Vyriausybės pozicija ir jie tuomet balsuodami labiau linkę remtis savo ideologinėmis ir vertybinėmis nuostatomis: „Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos, kuri yra tarptautinis dokumentas, skirtas kovai su smurtu prieš vaikus ir moteris, ir savo namų aplinkoje ir t.t. O dabartinė valdanti dauguma sako – ne mums nereikia ratifikuoti tos konvencijos, sako pas mus viskas tvarkoj. Tai ką pas mus nėra smurto prieš moteris? Ar mes turim kitus instrumentus? Tai aš su tuo niekada nesutiksiu.“ (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 2).

Informacijos apie Europos Parlamentą ir jame priimamus sprendimus nepakanka

Nors Europos Parlamento svarbos suvokimo lygis yra gana aukštas, tik mažiau nei pusė respondentų (41 proc.) nurodo, jog informacijos apie Europos Parlamentą pakanka. Informacijos dažniau pakanka 26-55 m. respondentams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir didesnes pajamas.

Ar jums pakanka informacijos apie Europos Parlamentą? (N=1011)

Spinter tyrimai, 2020 04 20-30 d.

Tokie rezultatai tikėtina yra dėl to, kad jauniausio amžiaus respondentai galimai dar nėra labai susidomėję ne tik Europos Parlamentu, bet ir apskritai politika, o vyriausio amžiaus respondentų galimai nepasiekia informacija dėl šio amžiaus gyventojų dažniau naudojamų tradicinių informacijos gavimo šaltinių, kuriuose stokojama informacijos apie Europos Parlamento veiklą. Šiuo metu dauguma institucijų bei politikų didžiausią dėmesį skiria komunikacijai įvairiuose interneto kanaluose, o vyresni žmonės vis dar nėra aktyvūs socialinių medijų dalyviai ir vartotojai. Taigi, jei kai kurie Europos Parlamento nariai mano, kad jie itin išsamiai pateikia ataskaitas apie savo veiklą Lietuvos gyventojams socialiniuose tinkluose ir to pakanka, tai labai klysta. Kaip matyti iš respondentų atsakymų, reikėtų pagalvoti ir apie kitus alternatyvius informacijos sklaidos kanalus, pritaikytus įvairioms gyventojų grupėms.

Europos Parlamentas, nors ir svarbi institucija, bet retas kuris gyventojas specialiai domisi šios institucijos narių veikla

Nenuostabu, kad respondentams informacijos apie Europos Parlamentą ir jo priimamus sprendimus nepakanka, nes iš apklausos matyti, kad dauguma jų specialiai neieško informacijos apie Europos Parlamento narių veiklą ir tenkinasi atsitiktinai išgirsta ar perskaityta informacija naujienų sraute. Nuolatos sekančių Europos Parlamento narių veiklą respondentų tarpe yra labai mažai – apie 4 proc. Retkarčiais specialiai besidominčių tėra 18 proc. Jų tarpe yra daugiau vyrų bei respondentų, kurių amžius yra 26-45 m. Visi kiti arba specialiai nesidomi ir atsitiktinai randa informaciją – 49 proc., arba nesidomi visiškai – 29 proc. Apie šią nesidomėjimo problemą užsimena ir vienas iš Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių: „..dar patys žmonės domisi tuo, kas arčiau jo pačio kūno, kas įvyko jo darbovietėje, jo aplinkoje ir kaimynystėje, negu iš tikrųjų tais bendrais europiniais reikalais“ (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 3). Jis taip pat pastebi, kad informavimui apie Europos Parlamento ir jo narių veiklą yra svarbi žiniasklaida, kuri Lietuvoje ne itin linkusi skatinti gyventojų domėjimąsi Europos Parlamento veikla ir neskiria daug dėmesio europinims reikalams: „kol kas Lietuvos žiniasklaida nėra taip susidomėjusi europine darbotvarke ir pateikianti. Nors daro, deda informaciją, bet galbūt ne tiek daug atspindi, kaip atspindi Seimo veiklą, ar Vyriausybės veiklą.“ (2019 gruodis, Briuselis, EP, Interviu Nr. 3).

Kaip matyti iš aptartų apklausos rezultatų, nuo praėjusių 2019 m. Europos Parlamento rinkimų prabėgus metams, Europos Parlamento institucija išlieka svarbi respondentų tarpe, bet akivaizdžių signalų, kad pakito rinkėjų įpročiai ir padidėjo domėjimasis jų rinktu parlamentu, nėra. Respondentai kalba apie informacijos stoką, bet tuo pačiu ir nurodo, kad dauguma jų specialiai informacijos neieško. Matyti, kad dauguma kliaujasi atsitiktinai randama informacija. Kadangi informacija gaunama specialiai neieškant ir daugelis nurodo, jog trūksta informacijos, tai galimai prie tokių rezultatų prisideda vangus žiniasklaidos dėmesys europinei tematikai bei išlieka nepakankamai efektyvi pačių Europos Parlamento narių informacijos sklaida apie Europos Parlamentą bei savo pačių veiklą jame. Kol kas nepavyksta suaktyvinti Lietuvos gyventojų susidomėjimo Europos Parlamento veikla ir sprendimais.

Mokslinį tyrimą finansuoja Lietuvos Mokslo Taryba, projekto Nr. S-LIP-19-65 .

Skelbiamas antrasis priėmimo į magistrantūros studijas etapas

Magistrantūros studijų programos skirtos pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui arba kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir gebėjimo jas analizuoti bei taikyti. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypčių grupės magistro laipsnis.

PMDF siūlomų magistrantūros studijų trukmė – 1,5–2 metai. Magistrantūros studijos skiriamos į du etapus: pirmąjį, kurio metu studijuojami privalomieji bei pasirenkamieji dalykai, atliekami tiriamieji darbai, projektai, ir antrąjį, kurio metu rengiamas magistro diplominis darbas (paskutinį semestrą).

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete kviečiame studijuoti:

Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (Kaune, anglų kalba)
Šiuolaikinė Europos politika (Kaune, lietuvių kalba)
Valstybės institucijų administravimas (Kaune, lietuvių kalba)
Integruota komunikacija (Kaune, lietuvių kalba)
Ateities medijos ir žurnalistika (Kaune, anglų kalba)

Nuo liepos 14 d. stojantieji gali pretenduoti į likusias laisvas magistrantūros valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas. Prašymus bus galima pateikti iki liepos 16 d. internetu: https://epasirasymas.vdu.lt/. Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pirmame etape, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija.

Pagrindinio priėmimo antrojo etapo kvietimai studijuoti bus skelbiami liepos 17 d., informuojant kiekvieną asmeniškai. Visą informaciją apie 2020 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite priėmimo sąlygose.

Daugiau sužinoti apie Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistro programas galima:

Diplomatija ir tarptautiniai santykiai Šiuolaikinė Europos politika	Tel. +370 37 206704 Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
Valstybės institucijų administravimas	Tel. +370 37 327871 Ruta.Bulote@vdu.lt
Integruota komunikacija Ateities medijos ir žurnalistika	Tel. +370 37 327891 Ruta.Vainauskaite@vdu.lt

 

Saulius Davainis: Politika yra visur – gyvename tam tikroje santvarkoje

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Šiuolaikinės Europos politikos (ŠEP) magistro programos 2010 m. absolventas Saulius Davainis, kuris šiuo metu yra Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, priklausantis Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijai, dalijasi mintimis apie savo studijų laikotarpį 2008-2010 m.:

Kodėl verta studijuoti Šiuolaikinės Europos politiką?

Gyvenant šalyje, kurioje yra Europos geografinis centras – t.y. Lietuvoje, supranti, kad esi dalis kažko didesnio – sąjungos, žemyno. Man savaime yra noras suprasti toje „didesnėje aplinkoje” vykstančius procesus. Politika yra visur – gyvename tam tikroje santvarkoje, kurioje veikia teisės aktų reguliavimas, nuolat vyksta tam tikri procesai, kuriems įtaką daro politikai. Nors gal kartais to ir nejaučiame, tačiau vis tiek esame įtakojami tų procesų ir veiksnių. Šiuolaikinės Europos politikos studijos man ir padėjo suprasti tuos dalykus. Darbo reikalais, o kartais ir pailsėti, vykstu į skirtingas Europos šalis. Keliaudamas po jas jaučiuosi tarsi kažkiek jau pažinočiau, kadangi studijų metu teko domėtis. Ši studijų programa suteikia ne tik išsilavinimą, bet ir platesnį požiūrį.

Kuo Jums buvo naudinga Šiuolaikinės Europos politikos studijų programa?

Man ŠEP magistrantūros studijų programa buvo naudinga tuo, kad suteikė žinių apie ES institucinę sąrangą, praplėtė mano supratimą apie ES vykstančius politinius procesus, žinoma, tame tarpe ir Lietuvoje – juk mes ES dalis. Dar prieš stodamas studijuoti ŠEP magistrantūroje, dalyvavau politinėje veikloje, o baigęs studijas – po metų buvau išrinktas į Kauno rajono savivaldybės tarybą. Savo baigiamajame magistro darbe nagrinėjau Lietuvos partinės sistemos bruožus – žinios, kurias gavau studijų metu, man buvo naudingos ir praktinėje politinėje veikloje.

Kas labiausiai įsiminė iš magistro studijų VDU?

Labiausiai iš studijų laikotarpio VDU man įsiminė labai įdomios paskaitos, platus akademikų požiūris – kurį jie stengiasi perduoti studentams. Man asmeniškai didelį įspūdį padarė akademikai – nuolat prisimenu jų paskaitas. Ir dabar dar paskaitau jų naujus komentarus apie šalyje bei už jos ribų vykstančius politinius procesus. Prisimenu laisvą universiteto atmosferą – studentai VDU yra laikomi kolegomis, skatinama reikšti ir vertinama bei priimama studentų nuomonė – tai motyvuoja stengtis.

Ką patartumėte būsimiems ŠEP studentams?

Būsimiems magistrantams patarčiau politikos studijas rinktis, jeigu jaučiate, kad norite sieti savo ateitį su politika – dalyvauti joje arba ją apžvelgti, dirbti institucinį darbą. Studijuodami turėkite savo interesų kryptį – nuosekliai domėkitės sritimi, kurią pasirinkote studijuoti. Studijų metai pralekia labai greitai, tad semkitės kuo daugiau žinių – neabejokite, tai pravers Jums ateityje.

PMDF magistrantė sėkmingai pasirodė tarptautinėje konferencijoje

Žmonės visame pasaulyje vis dar kenčia nuo kraštutinių pažiūrų besilaikančių ir jas įgyvendinti siekiančių žmonių – ekstremistų. Net jeigu ir mūsų pašonėje to nėra, tačiau rizikos šalyse, tai įprastas reiškinys. Dažnai girdime: „ekstremistai surengė išpuolį“, „raginama kovoti su ekstremistais“, tai yra neatsiejama pasaulio dalis, netgi jeigu ir mums – ganėtinai tolima. „Dėl ekstremizmo labiausiai nukenčia moterys gyvenančios rizikos zonose“, – teigia Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Diplomatijos ir tarptautinių santykių studijų programos magistrantė Gertrūda Čepulytė, kuri nagrinėdama ekstremizmo temą sėkmingai pasirodė kasmetinėje „Model ASEM“ konferencijoje.

„Model ASEM“ yra jaunimo konferencija skirta studentams stiprinti ryšius tarp Azijos ir Europos. Vykdydami įvairias simuliacijas, tyrimus, atvejų analizes studentai tobulina savo diplomatijos, derybų bei viešojo kalbėjimo įgūdžius. Įspūdžiais iš gruodžio mėnesį vykusios konferencijos dalinasi ir apie asmeninius pasiekimus pasakoja G. Čepulytė.

„Pateikusių paraiškas dalyvauti šioje konferencijoje buvo apie 5000 studentų iš visų ASEF šalių, tačiau į Madridą atvykti buvo atrinkti šiek tiek daugiau nei 140 dalyvių“, – pasakoja VDU magistrantė, kuri atskleidžia, jog organizatoriai ypač stengiasi palaikyti lyčių lygybės principą bei balansą, todėl įprastai iš vienos šalies kviečiami dalyvauti du priešingų lyčių atstovai. Į konferenciją iš Lietuvos vyko taip pat VDU studentas, Studentų Atstovybės prezidentas, Paulius Vaitiekus. Konferencijos dalyviai atstovauja skirtingas šalis. G. Čepulytė atstovavo Kambodžą, o P. Vaitiekus – Vokietijos federaciją.

Europos susitikimas (ASEM) yra tarpvyriausybinis dialogo ir bendradarbiavimo forumas, kurio metu nagrinėjami politiniai, ekonominiai, socialiniai, kultūriniai ir švietimo klausimai. Šią veiklą inicijuoja Azijos-Europos fondas (ASEF). ASEM bendradarbiauja su daugiau nei 50 šalių visame pasaulyje. Lietuva prie šios organizacijos prisijungė 2004 metais.

„Pats kelias iki patekimo į konferenciją tikrai nėra lengvas, reikėjo peržiūrėti ne vieną vaizdo įrašą, stebėti tiesiogines transliacijas įvairiomis temomis, laiku pateikti aplikacijas ir panašiai, tai atlikus reikėjo pasirinkti kelias temas, kurios asmeniškai tau yra įdomiausios“, – prisimena G. Čepulytė. Tokiu būdu organizatoriai dalyvius sugrupuoja pagal temas, vėliau sudarytos grupės diskutuoja „Senior official“ susitikimuose.

PMDF magistrantė konferencijoje buvo išrinkta vyriausia Kambodžos delegacijos atstove. Su kitais dalyviais ekstremizmo temą jai pavyko išnagrinėti ypač smulkiai ir buvo prieita bendra išvada, jog dėl ekstremizmo labiausiai nukenčia moterys gyvenančios rizikos zonose. Būtent už geriausią pasirodymą per „Senior Official” tema „Prevention of Violent Extremism in ASEM Partner Countries“ G. Čepulytė buvo apdovanota.

„Į kiekvieną konferenciją važiuoju su tikslu kažką laimėti, nes važiuoti, kad tiesiog sudalyvauti – nelabai matau prasmės. Susipažinti su naujais žmonėmis, įgyti naujų žinių – nuostabu, bet mano pagrindinis principas, kodėl vykstu į tokio tipo konferencijas yra galimybė patikrinti save“, – užsimena G. Čepulytė, kuri prisimena, jog šiek tiek anksčiau dalyvautoje konferencijoje Gruzijoje, Kutaisio mieste laimėti apdovanojimą už geriausią viešąjį kalbėjimą buvo daug paprasčiau, nes pats renginys buvo žymiai mažesnis. „Apdovanojimas skiriamas ne tik už pranešimą, bet atsižvelgiama ir į aktyvumą visos konferencijos metu, idėjų generavimą, aiškų jų išdėstymą, čia labai pravertė Diplomatinės anglų kalbos paskaitos“, – konstatuoja VDU magistrantė.

Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantė gavo ir išskirtinę galimybę pasisakyti konferencijos pabaigoje: apibendrinti prieitas išvadas bei paskatinti jaunuosius lyderius dalyvauti kitų metų Azijos ir Europos užsienio reikalų ministrų susitikime Kambodžoje. „Likus maždaug valandai iki konferencijos pabaigos gavau prašymą pasakyti užbaigiamąją kalbą apie gautas išvadas bei pakviesti visus dalyvauti kitų metų konferencijoje Kambodžoje, nes pati buvau Kambodžos delegacijos atstovė. Tai buvo tikrai ne menkas iššūkis, tačiau su kelių kolegų pagalba pavyko kalbą parengti. Džiaugiuosi, kad organizatoriai pasirinko mane“, – pasakoja G. Čepulyė.

Magistrantė pasakoja, jog visos konferencijos metu stengėsi reprezentuoti iš kokio universiteto atvyko. „Būdama tokio tipo konferencijose stengiuosi paminėti VDU, nes jis man labai patinka ir jam jaučiu pagarbą už tai, kiek daug galimybių jis man suteikė“, – mintimis dalijasi G. Čepulytė bei priduria, jog tikisi, kad ateityje vis daugiau VDU studentų, drauge su universiteto pagalba ryšis dalyvauti tokiose konferencijose.

Konferencija truko penkias dienas per kurias netrūko veiklų, čia vyko ir kultūros vakaras, kurio metu dalyviai turėjo reprezentuoti savo šalį. Apsvarsčiusi visus galimus variantus G. Čepulytė nusprendė ten pasirodyti su tautiniu kostiumu. „Pačio kostiumo paieška – užtruko, džiaugiuosi, kad galiausiai jį man paskolino moteris šokanti tautinius šokius“, – prisimena magistrantė ir priduria, jog toks pasirinkimas sulaukė nemažai dėmesio, nes visiems buvo įdomu jį paliesti, paklausti, kodėl būtent toks kostiumas Lietuvoje yra tautinis. „Man asmeniškai buvo gražu ir malonu dėvėti tautinį kostiumą, nes juk ne kiekvieną dieną pasitaiko galimybė jį apsirengti. Sulaukiau padėkų ir iš organizatorių, jiems buvo smagu, kad kažkas taip pasistengė ir atsivežė ne mažai sveriantį rūbą“, – sako VDU Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantė.

Nuotr. iš asmeninio archyvo 

Informacija dėl COVID-19

PMDF dėstytojai knygų mugėje Vilniuje

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslininkai 2020 m. Vilniaus knygų mugėje, kuri vyks vasario 20-23 d., Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, planuoja pristatyti aktualiausias knygų naujienas. Kviečiame susitikti su fakulteto nariais knygų mugėje:

Vasario 20 d, 11 val	Lauro Bielinio knygos „Hibridinė komunikacija politikoje“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Gintautas Mažeikis, Kęstas Kirtiklis (Vytauto Didžiojo universitetas)
Vasario 20 d, 14 val	Dariano Leaderio knygos „Kas yra pamišimas?“ pristatymas. Dalyvauja Tomas Šinkūnas, Mantas Davidavičius, Birutė Meržvinskytė (Jonas ir Jokūbas)
Vasario 20 d, 14 val	Pokalbis „Atminčių karai. Išgyvenimo instrukcija patekusiems į jų zoną“. Dalyvauja Alvydas Nikžentaitis, Vasilijus Safronovas, Paulius Gritėnas, Rimvydas Valatka (Lietuvos istorijos institutas)
Vasario 20 d, 16 val	Krzysztofo Zanussio ir Aleksandro Krasovickij pokalbių knygos „Imperatyvas“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Rimvydas Valatka. Renginio kalbos: lt/pl (Vaga)
Vasario 21 d, 13 val	Šiuolaikinio mito apie miestą kūrimas. „Kauno Žvėries pasakų knygos“ ir Europos kultūros sostinės pasakojimo pristatymas. Dalyvauja Rytis Zemkauskas, Daiva Čepauskaitė, Darius Petreikis (Kaunas 2022)
Vasario 21 d, 13 val	Grigorijaus Čchartašvilio knygos „Rašytojas ir savižudybė“ pristatymas. Dalyvauja Darius Pocevičius, Beatričė Vankevičūtė, Gintautas Mažeikis (Kitos knygos)
Vasario 21 d, 13 val	Andrea Griffante knygos „Baltijos Rytai. Italų žvilgsniai į Lietuvą, Latviją ir Estiją 1918–2018“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Andžej Pukšto, Ričardas Šlepavičius, Renata Endzelytė. Renginio kalbos: lt/it (Vytauto Didžiojo universitetas)
Vasario 21 d, 17 val	Ritos Šerpytytės monografijos „Tikrovės spektrai. Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Arūnas Gelūnas, Gintautas Mažeikis, Mintautas Gutauskas (Vilniaus universiteto leidykla)
Vasario 21 d, 18 val	Ryčio Sabo knygos „Gaono kodas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimvydas Valatka, Sergejus Kanovičius (Alma littera)
Vasario 22 d, 10 val	Arkadijaus Vinokuro knygos „Taksi Kristaus išpažintis“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Žilvinas Beliauskas, Milda Ališauskienė
Vasario 22 d, 12 val	Deimanto Jastramskio monografijos „Žiniasklaidos politika Lietuvoje“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Natalija Arlauskaitė, Lauras Bielinis (Vilniaus universiteto leidykla)
Vasario 22 d, 12 val	Ilonos Mažeikienės knygos „Arbit Blatas“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Rytis Zemkauskas, Arūnas Gelūnas, Markas Zingeris ( Lietuvos dailės muziejus)
Vasario 22 d, 16 val	Knygos „Wladyslawo Wielhorskio 1915–1917 m. dienoraštis“ pristatymas. Dalyvauja Tomasz Błaszczak, Irena Aleksaitė,Asta Miltenytė, Rimantas Miknys (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Vasario 22 d, 16 val	Jono Drungilo knygos „Erelis lokio guolyje. Lenkų bajorai Žemaitijoje: migracija, kalba, atmintis XVI–XVIII a.“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimvydas Petrauskas, Rimvydas Valatka, Alvydas Nikžentaitis (Lietuvos istorijos institutas)
Vasario 22 d, 17 val	Vytenio Almonaičio ir Junonos Almonaitienės knygos „Kauno Naujamiestis: Keliautojo žinynas“ pristatymas. Dalyvauja autoriai, Aistė Lazauskienė, Vidmantas Bezaras, Aušra Jurevičiūtė (Keliautojo žinynas)
Vasario 22 d, 18 val	Andriaus Užkalnio knygos „Trečioji Evangelija: griūtis ir laisvė“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimvydas Valatka (Balto leidybos namai)
Vasario 22 d, 19 val	Pokalbis „Europa 2020: kokio žanro tai knyga?“. Dalyvauja Rytis Zemkauskas, Arnoldas Pranckevičius, Daina Opolskaitė (Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje)
Vasario 22 d, 20 val	Harry’io G. Frankfurto knygos „Apie šūdmalą“ pristatymas. Dalyvauja Algis Davidavičius, Jonas Dagys, Skaidra Trilupaitytė, Viktoras Bachmetjevas (Hubris)
Vasario 23 d, 16 val	Simos Rakutienės monografijos „Kur slypi Europos galia?“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Antanas Venckus, Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas)

Pilna Vilniaus knygų mugės programa

• Katedros
• Konferencija „Lights and Shadows in the Baltic Sea Region: 15 Years after EU Enlargement”
• Kontaktai
• Pradžia
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Apie fakultetą
• Mokslas
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai